16.Suretu En-Nahl

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Erdhi (ėshtė afruar) caktimi i All-llahut (kijameti), pra mos kėrkoni ngutje (ardhjen para kohės), e tij! E pstėr dhe e lartė ėshtė madhėria e Tij nė krahasimme atė qė ata i shoqėrojnė (shokė). 

2. Me urdhėrin e Tijia zbret engjėjt me shpalljen atij qė Ai dėshiron nga robtė e vet (duke thėnė) t’ua tėrhiqni vėrejtjen (t’i njoftoni) se nuk ka tė adhuruar (zot) tjetėr vetėm Unė, pra tė mė keni frikėn. 

3. I krijoi qiejt e tokėn me urtėsi precize. I lartė ėshtė Ai nga ēka ata (idhujtarėt) i shoqėrojnė. 

4. E krijoi njeriun nga njė pikėl (uji), kur qe, ai (njeriu) kundėrshtar i hapėt. 

5. Edhe kafshėt Ai krijoi dhe nė saje tė kėtyre ju mund tė mbroheni (nga tė ftohtit), keni edhe dobi tė tjera dhe prej tyre hani. 

6. Nė to (nė kafshėt) ju shihni hijeshi (idili) kur nė mbrėmje ato i ktheni (nga kullosa) dhe kur nė mėngjes i lėshoni (pėr nė kullosė). 

7. Ato bartin barėn tuaj (tė rėndė) nnė ndonjė vend (tė largėt) qė ju do tė arrinit atje me shumė vėshtirėsi (me gjysmė shpirti). Vėrtet, Zoti juaj ėshtė shumė Bamirės dhe shumė Mėshirues. 

8. Edhe kuajt (i krijoi), edhe mushkat edhe gomarėt, pėr t’ju hipur atyre dhe si stoli, e Ai krijon (pėr hipje) ēka ju (tash) nuk dini. 

9. Udhėzimi pėr nė rrugė tė drejtė i takon All-llahut e ka edhe rrugė qė ėshtė e shtrembėr. Po sikur tė kishte dėshiruar Ai, do t’u kishte udhėzuar qė tė gjithėve. 

10. Ai ėshtė qė pėr ju lėshoi nga (lart) qielli ujė, qė prej tij tė keni pėr tė pirėdhe prej tij tė keni bimė qė nė to do t’i kullotni (bagėtinė). 

11. Me atė (shiun) mbijnė, pėr tė mirėn tuaj, tė lashtat, ullinjtė, hurmat, rushnajat dhe nga tė gjitha frutat (e pemėve). Nė kėto (tė mira) ka argumente pėr njė popull qė vėshtron. 

12. Dhe pėr ju nėnshtroi natėn e ditėn dhe diellin e hėnėn. Edhe yjet janė tė nėnshtruar me urdhėrin e Tij. vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon. 

13. Edhe pėr atė qė ju krijoi nė tokė lloje tė ndryshme (bagėti, bimė, pemė, minerale etj. );ka fakte pėr njė popull qė di tė merrė pėrvojė. 

14. Pastaj, Ai ėshtė qė nėnshtroi detin, qė prej tij tė hani mish tė freskėt, e prej tij tė nxirrni stoli qė i bani (i vishni), e i sheh anijet si ēajnė (lundrojnė) nė tė (me ushti,ė e ēajnė ujin nė det). Ua nėnshtroi qė tė shfrytėzoni nga begatitė e Tij dhe ashtu tė falėnderoni (Zotin). 

15. Dhe Ai vuri kodra (tė forta) nė tokė, ashtu qė ajo tė mos lėkundet me ju, (bėri) edhe lumenj e rrugė qė tė mund tė orientoheni. 

16. Vuri edhe shenja tė tjera (pėr orientim ditėn), ndėrsa (natėn) ata orientohen me anėn e yjeve. 

17. Atėherė pra, a ėshtė Ai qė krijon njėsoj, sikurse ai qė nuk krijon? A nuk po mendoni? 

18. Po edhe nėse pėrpiqeni t’i numėroni dhuntitė (tė mirat) e All-llahut, nuk do tė mund tė arrini t’i pėrcaktoni ato. Me siguri All-llahu shumė fal dhe shumė mėshiron. 

19. All-llahu e di atė qė ju e fshihni dhe atė qė e publikoni. 

20. Ata (idhujt) qė i adhurojnė (idhujtarė) pos All-llahut, ata nuk krijojnė asnjė send, po vetė ata janė tė krijuar. 

21. Janė tė vdekur e jo tė gjallė, dhe ata nuk e dinė se kur do tė ringjallen (adhuruesit e tyre). 

22. Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė njė Zot, E ata qė nuk e besojnė botėn tjetėr, zemrat e tyre janė mohuese (tė njėsisė sė Zotit) dhe ata janė kryelartė. 

23. Ështė e vėrtetė se All-llahu e di atė qė e fshehin dhe atė qė e shfaqėn haptazi dhe se Ai nuk i do arrogantėt. 

24. Kur atyre u thuhet (mohuesėve): ē’ėshtė ajo qė shpalli Zoti juaj?”, ata thonė: “Mite tė popujve tė hershėm!” 

25. (e thonė atė shpifje) Sa pėr t’i bartur nė ditėn e gjykimit mėkatet e veta tė plotadhe njė pjesė tė mėkateve tė atyre qė, pa farė arsye i mashtruan dhe i huumbėn. Sa e keqe ėshtė ajo me ēka ngarkohen. 

26. Edhe ata qė ishin para tyre vėnė intriga. Po All-llahu rrėnoi themel ndėrtimet e tyre (intrigat) dhe kulmi u shembmbi ta, dhe ashtu u erdhi dėnimi kah nk kuptuan. 

27. Mandej, nė ditėn e gjykimit Ai i turpėron ata dhe thonė: “Ku janė ata qė m’i bėnit shokė Mua dhe pėr hir tė tyre grindeshit?” E ata qė ishin tė zotėt e dijės, do tė thonė: “Vėrtet, sot turpėsia dhe e keqja i pėrfshiu jobesimtarėt”. 

28. tė cilėt, duke qenė mizorė tė sė vetvetes sė tyre, engjėjt ua marrin shpirtin, e ata shprehin dorėzimin (nė momentin e vdekjes, duke thėnė): “Ne nuk ishim qė bėmė ndonjė tė keqe!” (u jipet pėrgjigja). Po All-llahu e di shumė mirė atė qė e punuat ju. 

29. Andaj, hyni nė dyert e Xhehennemit, aty do tė jeni pėrjetė: sa vend i keq ėshtė ai i kryelartėve!” 

30. Atyre qė patėn frikė nga (dėnimi) All-llahu, u thuhet: “ē’ėshtė ajo qė shpalli Zoti juaj?” Ata thoshin: “Shpalli ēdo tė mirė!” Ata qė bėnė vepra tė mira, edhe nė kėtė jet kanė shpėrblim tė mirė, por shpėrblimi i tyre nė botėn tjetėr ėshtė shumė mė i mirė, e sa vend i mirė ėshtė ai i tė devotshėmve. 

31. Ështė Xhenneti i Adn-it, ku do tė hyjnė, nėn tė rrjedhin lumenj, aty kanė ēka tė dėshirojnė, ashtu i shpėrblen All-llahu tė ruajturit. 

32. tė cilvet duke qenė tė pastėr, engjėjt ua marrin shpirtin, duke u thėnė: “Selamun alejkum” - gjetėt shpėtimin, hyni nė xhehet, pėr hir tė asaj qė vepruat. 

33. A mos presin ata (idhujtarėt) diēka tjetėr pėrveē t’u vijnė engjėjt (e t’ua marrin shpirtin) ose t’u vijė urdhėri (dėnimi) i Zotit tėnd. Ashtu punonin ata qė ishin para tyre, pra All-llahu nuk u bėri padrejtėsi atyre, por ata ishin qė vetvetes i bėnė padrejtė. 

34. Andaj, ata i goditi dėnimi i tė kėqijave qė i bėnė dhe i kaploi (i pėrfshiu ajo e keqe) ajo me tė cilėn ata talleshin. 

35. Ata qė i bėnin shok zotit (idhujtarėt) thanė: “Sikur tė kishte dashur All-llahu, as ne, eas prindėrit tanė nuk do tė adhuronin asnjė send pos Tij, dhe nuk do tė ndalonim (nuk do tė konsideronim tė ndaluar) asnjė send poa (ndalesave tė) Tij. Kėshtu (kėso gėnjeshtrash) bėnin edhe ata qė ishin para tyre. Po a mos kanė tė dėrguarit obligim tjetėr, pėrveē qė t’i njoftojnė qartazi? 

36. Ne dėrguam nė ēdo popull tė dėrguar qė t’u thonė: “Adhuroni vetėm All-llahun, e largonu djave (adhurimit tė tyre)!” Por, pati nga ata qė All-llahu e udhėzoi dhe pati nga ata qė isshte i gjykuar me humbje, pra udhėtoni nėpėr botė dhe shihni se si ishte fundi i gėnjeshtarėve? 

37. Nėse ti (Muhammed) pėpiqesh pėr t’i vėnė nė rrugė tė drejtė ata (die se ), All-llahu nuk e udhėzon atė qė e ka humbur, dhe pėr ata nuk ka ndihmėtar. 

38. Ata u betuan nė All-llahun, me betimin e tyre tė fortė se “All-llahu nuk e ringjall atė qė vdes!” Po, (i ringjall) ai ėsjtė premtim i Tij i prerė, por shumica e njerėzve nuk dinė. 

39. I ringjall pė t’ua sqaruar atyre atė pė ēka pėrēaheshin dhe, pėr t’ua bėrė me dije atyre qė nuk besuan se me tė vėrtetė ishin gėnjeshtarė. 

40. Ne kur dėshirojmė njė send vetėm i themi atij: “Bėhu!”, ai menjėherė bėhet. 

41. Ata qė migruan pėr hir tė All-llahut, e pasi qė u torturuan, atyre gjithsesi do t’u mundėsojmė vendbanim tė mirė edhe nė kėtė botė, po shpėrblimi i botės tjetėr ėshtė edhe mė i madh, sikurse njerėzit ta dinin (pėr atė shpėrblim). 

42. Janė ata qė bėnė durim dhe vetėm Zotit tė tyre iu mbėshtetėn. 

43. Ne as para teje nuk dėrguam tjetėr, pėrveē burra, tė cilėve u dhamė shpallje. Ju (idhujtarė) pyetni pra dijetarėt (e Tevratit e tė Inxhilit) nėse ju nuk dini 

44. (i patėm dėrguar) Me argumente e me libra tė shenjtė. Ty ta zbritėm Kur’anin qė t’u shpjegosh njerėzve atė qė u ėshtė shpallur atyre, me shpresė se do ta studiojnė (Kur’anin). 

45. A mos janė tė sigurt ata qė pėrgatitėn kurthe, se All-llahu nk do t’i trandė ata me tokėn, ose nuk do t’u vijė atyre dėnimi kah nuk mendojnė? 

46. Ose t’i rrėmbejė ata duke qenė nė udhėtimet e tyre (pėr jetė e tregti), e ata nuk mund t’i shpėtojnė asaj. 

47. Ose do t’i kapė ata duke qenė nė panikė nga frika. Po, s’ka dyshim se Zoti juaj ėshtė i butė, i mėshirshėm (andaj nuk ua ngut dėnimin). 

48. A nuk po shohin ata (keqbėrėsit) se ēdo send qė e krijoi All-llahu, e sjell hijen e vet djathtas dhe majtas duke iu perulur All-llahut (duke i bėrė sexhde) dhe duke qenė respektues e pėrulės (e si e mbajnė veten lart disa njerėz). 

49. Vetėm All-llahut i bėn sexhde ēdo gjallesė qė ėshtė nė qiej e qė ėshtė nė tokė, e edhe engjėjt, ata nuk bėjnė kryelartėsi. 

50. I frikėsohen Zotit tė tyre qė ėshtė mbi ta dhe i pėrmbahen nė pėrpikėri asaj me ēka urdhėrohen. 

51. E, All-llahu tha: “Mos adhuroni dy tė aduruar, sepse Ai ėshtė vetėm njė zot, pra vetėm Mua mė keni dronė”. 

52. Vetėm e Tij ėshtė ēka ka nė qiej e nė tokė, dhe vetėm Atij i takon vazhdimisht adhurimi. A mos i keni frikė dikujt tjetėr pos All-llahut? 

53. Dhe ēdo tė mirė qė e keni, ajo ėshtė prej All-llahut, madje edhe kur ju godet e keqja, ju vetėm te Ai e ngritni zėrin (me lutje). 

54. Pastaj, kur Ai e largon prej jush dėnimin, qe, njė grup prej jush i pėrshkruajnė shok Zotit tė tyre. 

55. (I bėjnė shok) Dhe ashtu ata pėrbuzin atė qė Ne u dhamė atyre, pra shfrytėzoni (pėr njė kohė) se mė vonė do tė kuptoni (rrjedhimin). 

56. E nga ajo qė Ne i furnizuam, ata u ndajnė njė pjesė atyre (zotave) qė nuk kuptojnė asgjė. Pasha All-llahun, patjetėr do tė merreni nė pėgjegjėsi pėr atė qė trillonit. 

57. Ata i pėrshkruajnė All-llahut vajzat. I pastėr ėshtė Ai nga ajo!, ndėrsa vetes sė tyre (i pėrshkruajnė) ēka u ka ėnda (djemtė). 

58. Kur ndonjėri prej tyre lajmėrohet me (lindjen) vajzė, fytyra e tij i prishet dhe bėhet pot mllef. 

59. fshihet prej njerėzve, pėr shkak tė asaj tė keqeje me tė cilėn u lajmėrua (e konsideron bela, e jo dhuratė prej zotit). Mandej, (mendon) a do ta mbajė atė, ashtu i pėrulur, apo do ta mbulojė atė (tė gjallė) nė dhe. Sa i keq ėshtė ai gjykim i tyre. 

60. Shembulli i keq u takon atyre qė nuk besojnė botėn tjetėr, ndėrsa All-llahut i takon shembulli mė i lartė. Ai ėshtė fuqiploti, i urti. 

61. Sikur All-llahu t’i dėnonte njerėzit (zullumqarė) pėr shkak tė mizorisė sė tyre, nuk do tė linte mbi tė (tokė) asnjė gjallesė, por Ai i lė pėr mė vonė deri nė aftin e caktuar, e kur tė vijė afati i tyre, pėr asnjė moment nuk mund ta vonojnė as ta ngutin. 

62. E ato *vajzat) qė i urrejnė pėr pėr vete, ia mveshin All-llahut, gjuhėt e tyre shpifin rrenėn se, atyre do t’u takojė mė e mira (Xhenneti), s’ka dyshim, i tyre ėshtė zjarri, dhe se ata janė tė parėt nė tė. 

63. Pasha All-llahun, Ne dėrguam edhe para teje tė dėrguar ndėr popuj, po veprat e tyre (tė kėqija) ua hijeshoi djalli, se ai ėshtė mik i tyre, e ata kanė njė dėnim tė idhėt. 

64. Ne nuk tė shpallėm ty pėr tjetėr Kur’anin, vetėm qė t’u sqarosh atyre atė pėr ēka u pėrēanė, (ta zbritėm) qė tė jetė udhėzim e mėshirė pėr njerėzit qė besojnė. 

65. All-llahu lėshoi prej qiellit ujė (shi0 dhe me tė ngjalli tokėn pas vdekjes sė saj. Nė kėtė ėshtė njė argument i fortė pėr ata qė mė vėmendje dėgjojnė (e kuptojnė). 

66. Ju edhe kafshėt keni mėsim (pėrvojė). Ne nga njė pjesė e asaj qė kanė nė barqet e tyre mes ushqimit tė tyre dhe gjakut, ju japim tė pinni qumėsht tė pastėr, tė shijshėm (tė lehtė) pėr ata qė e pinė. 

67. Edhe nga frutat e hurmės dhe tė rrushit nxirrni prej tyre pije (lėngje) dhe ushqim tė mirė. S’ka dyshim se edhe nė kėtė ka fakte (mbi fuqinė e Zotit) pėr njerėzit qė kanė menduar. 

68. Zoti yt i dha instinkt bletės: “Ndėrto shtėpi nėtpėr kodra (male), nėpėr drunj (pemė) dhe kulmet qė (njerėzit) i ndėrtojnė. 

69. Pastaj ha nga tė gjitha (llojet) frutat dhe futu nėpėr rrugėt e nėnshtruara (e tė mėsuara) prej Zotit tėnd). Nga barqet e tyre (tė bletėve) del lėng, ngjyra e tė cilit ėshtė e ndryshme dhe nė tė cilin ka shėrim (bar - ilaē) pėr njerėz. Edhe nė kėtė ka arsye pėr atė popull qė mendon thellė. 

70. All-llahu ju krijoi, pastaj Ai ua merr shpirtin. E ka prej jush qė shtyhet deri nė jetėn mė tė vjetėr, ashtu qė tė mos dijė asgjė nga ēka ka ditur. All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i fuqishmi. 

71. All-llahu favorizoi disa prej jush mbi disa tjerė nė furnizim. Atyre qė u ėshtė dhėnė pėrparėsia (nė furnizim), nuk janė furnizues tė atyre qė posedojnė (robėrve), ata (tė gjithė) nė tė janė tė barabartė (furnizues kryesor ėshtė All-llahu), A mos duan tė mohojnė dhuntinė e All-llahut? 

72. All-llahu krijoi pėr ju bashkėshorte nga vetė loji juaj, e prej bashkėshorteve tuaja - fėmijė e nipa dhe ju furnizoi me (ushqime) tė mira. A besojnė ata tė pavėrtetėn, e tė mirat e All-llahut i mohojnė? 

73. Dhe pos All-llahut adhurojnė ēka nuk janė nė gjendje t’u sjellin asnjė furnizim nga qiejt as nga toka dhe as qė kanė mundėsi? 

74. Pra, mos i pėrshkruani All-llahut shembuj! All-llahu i di tė gjitha e ju nuk dini. 

75. All-llahu sjell shembuj: njė rob qė ėshtė pronė e tjetrit e qė nuk ka nė dorė asgjė, dhe atė, tė cilin ne e kemi furnizuar me njė furnizim tė mirė, ai jep nga ai (furnizim) fshehtas e haptas. A janė pra ata tė dy tė barabartė? Falėnderues qoftė All-llahu, por shumica e tyre nuk dinė. 

76. All-llahu sjel shembull: dy njerėz, njėri prej atyre dyve ėshtė memec qė nuk ka aftėsi pėr asgjė *as pėr vete as pėr tė tjerėt) dhe vetė ai ėshtė barrė pėr kujdestrarin e tij, pse kudo qė ta orientojė, a nuk sjell ndonjė dobi. A ėshtė ibarabartė me atė qė udhėzon pėr drejtėsi e edhe vetė ėshtė nė rrugėn e drejtė? 

77. Vetėm All-llahut i tokon (ta dijė) fshetėsia ė qiejve dhe tokės! ēėshtja e katastorfės (e kijametit) ėshtė (nė shpejtėsi) vetėm sa hedh njė shikim, ose ajo ėshtė edhe mė afėr. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo send. 

78. All-llahu ju nxorri nga barqet e nėnave tuaja (si foshnje) qė nuk dinit asgjė. Ju pajisi me (shqisa pėr) tė dėgjuar, me tė parė dhe me zemėr, ashtu qė tė jeni falėnderues. 

79. A nuk i shohn ata shpendėt fluturues nė ajrin e qiellit, tė cilėt nuk i mban kush, pėrveē All-llahut. Edhe ne kėto ka fakte pėr njerėzit qė besojnė. 

80. All-llahu ju bėri shtėpitė tuaja vendbanim tė qetė dhe nga lėkurat e kafshėve ju mndėsoi tė keni shtėpi qė lehtė i bartni kur udhėtoni, e edhe kur vendoseni, ndėrsa nga leshi dhe qimet e tyre, nga leshi i egėr i tyre, petka e shtroja dhe t’i shfrytėzoni pėr njė kohė. 

81. All-llahu, nga ajo qė krijoi Ai, ju bėri edhe hije, e nė kodra vendstrehime, edhe petka qė ju mbrojnė prej tė nxehtit dhe petka qė ju mbrojnė nė luftė. Ashtu All-llahu plotėson tė mirat nfaj jush, nė mėnyrė qė tė dorėzoheni (besoni). 

82. Po nėse ata prapėsohen (prej besimit), atėherė obligimi yt ėshtė komunikimi i qartė. 

83. Ata i njohin tė e All-llahut, pastaj i injorojnė, e shumica e tyre janė jobesimtarė. 

84. E ditėn kur prej secilit popull sjellim dėshmitarin, tyre qė nuk besuan nuk u jepet leje pėr arsyetim, e as qė kerkohet prej tyre (tė arsyetohen). 

85. Dhe kur do ta shohin dėnimin ata qė ishin zullumqarė, atėherė as nuk do t’u lehtėsohet, as nuk do t’u jepet afat. 

86. Ata ishin idhujtarėt kur do t’i shohin idhujt e vet (zotat), thonė: “O Zoti ynė, kėta, janė idhujt tanė, tė cilėt ne i patėm adhuruar pos Teje!” Ata (idhujt) ua kthejnė fjalėn: “Ju jeni rrencakė!” 

87. Dhe ata (idhujtarėt) i dorėzohen All-llahut, e atė ēka ata e trillonin u asgjėsohet. 

88. Atyre qė nuk besuan dhe penguan nga rruga e All-llahut, u shtojmė dėnim mbi dėnim pėr shkak se bėnin shkatėrrime. 

89. Dhe (pėrkujtoju njerėzve) atė ditė, kur nė secilin popull do tė sjellim dėshmitarė kundėr atyre. Ne ty tė shpallėm librin sqarim pėr ēdo send, udhėzim e mėshirė dhe myzhde pėr myslimanėt. 

90. All-llahu urdhėron drejtėsi, bamirėsi, ndihmė tė afėrmve, e ndalon nga imoraliteti, nga e neveritura dhe dhuna. Ju kėshillon ashtu qė tė merrni mėsim. 

91. Meqė keni premtuar, pra zbatojeni premtimin e dhėnė ndaj All-llahut, e mos i prishni betimet pasi i keni vėrtetuar ato, duke qenė se All-llahun e bėtė garant tuajin. Vėrtet, All-llahu e di se ēka punoni. 

92. Mos u bėni (nė ēėshtjet e betimit) si ajo (grua) qė e prish tjerrin e saj psi tė ketė dredhur fort, e t’i bėni betimet tuaja dredhi (mahtrim) mes jush, pėr shkak se njė popull ėshtė mė i madh se tjetri. All-llahu vetėm ju sprovon me kėtė, e nė ditėn e gjykimit Ai gjithsesi do t’ju sqarojė atė gjė rreth tė cilės kundėrshtoheshit. 

93. Sikur tė dėshironte All-llahu do t’ju bėnte njė popull (nė njėfe) por (sipas dijes sė Vet) Ai e lė tė humbur atė qė do, dhe e udhėėzon tjetrin qė do, e patjetėr do tė pėrgjigjeni pėr atė qė vepruat. 

94. Mos i pėrdorni betimet tuaja pėr dredhi mes jush, e tė rrėshqitni pas forcimit, e tė shijoni tė keqen (e dredhisė0 nga rruga e All-llahut, e ju do tė keni dėnim tė madh. 

95. Mos e shitni besėn e dhėnė All-llahut pėr njė vlerė tė paktė, pse atė qė do ta keni te All-llahu ėshtė shumė e dobishme pėr ju nėse jeni qė e dini. 

96. Ajo qė e keni pranė vetės ėshtė e pėrkohshme, e ajo qė ėshtė te All-llahu ėshtė e pėrjetshme. E Ne do t’u japim atyre qė ishin tė durueshėm shpėrblimin mė tė mirė tė asaj qė vepruan. 

97. Kush bėn vepėr tė mirė, qoftė mashkull ose femėr, e duke qenė besimtar, Ne do t’i japim atij jetė tė mirė (nė kėtė botė), e (nė botėn tjetėr) do t’u japim shpėrblimin mė tė mirė pėr veprat e tyre. 

98. Kur tė lexosh Kur’anin kėrko mbrojtjen e All-llahut prej djallit tė mallkuar. 

99. Vėrtet, ai (shejtani) nk ka kurrfarė fuqie kundėr atyre qė besuan dhe i janė mbėshtetur Zotit tė tyre. 

100. Mbizotėrimi i tij ėshtė vetėm mbi ata qė pėrkrahin atė dhe mbi ata qė pėr shkak tė tij u bėnė idhujtarė. 

101. Kur njė ajet e zavendėsojmė me njė ajet tjetėr - e All-llahu di mė sė miri se ēka shpall - ata thonė: “Ti (Muhammed) je vetėm trillues” Jo, por shumica e tyre nuk dinė. 

102. Thuaj; “Atė (Kur’anin) e solli “Ruhul Kudus” - shpirti ishenjtė - plot vėrtetėsi nga Zoti yt, pėr t’i pėrforcuar edhe mė ata qė qė besuan,dhe pėr tė qenė udhėrrėfyes e myzhde pėr myslimanėt. 

103. Ne dimė shumė mirė se ata thonė: “Atė (Muhammedin) ėshtė kah e mėson njė njeri!” Mirpo, gjuha e atij nga i cili anojnė (supozojnė) ata ėshtė jo arabe (e paqartė), e kjo (e Kur’anit) ėshtė gjuhė arabe e stilit tė lartė e tė qartė. 

104. S’ka dyshim se ata qė nuk besojnė ajetet (e Kur’anit) a All-llahut, ata nuk i drejto All-llahu nė rrugėn e drejtė dhe ata kanė njė dėnim tė dhembshėm. 

105. Gėnjeshtrėn e trillojnė vetėm ata qė nuk i besojnė argumentet e All-llahut; tė tillėt janė ata gėnjeshtarėt. 

106. Ai qė pas besimit tė tij e mohon All-llahun, me pėrjashtin tė atij qė dhunohet (pėr tė mohuar), e zemra e tij ėshtė e bindur plotėsishtme besim, por fjala ėshtė pėr atė qė ia hap gjoksin mosbesimit, ata i ka kapur hidhėrimi nga All-llahu dhe ata kanė njė dėnim tė madh. 

107. Kėtė (dėnim tė madh) ngase ata mė tepėr e deshtėn jetėn e kėsajbote se sa jetėn e botės tjetėr, e Alllahu nuk e udhėzon njerėzit jobesimtarė. 

108. Tė tilėt janė ata qė All-llahu ua mbylli zemrat, dėgjimin dhe pamjen e tyre dhe tė tillėt janė ata naivėt. 

109. Ështė e vėrtetė se ata nė botėn tjetėr, mu ata janė tė dėshtuarit. 

110. Pastaj Zoti yt, atyre qė pasi u torturuan, migruan, mandej luftuan dhe qėndruan, dhe pas tė gjitha kėtyre vuajtjeve, s’ka dyshim se Zoti yt atyre do t’ua falė dhe do t’i mėshirojė (Ai ėshtė qė fal, ėshtė mėshirues). 

111. (Pėrkujto) Ditėn qė vjen kur secili njeri do tė pėrpiqet pėr vetveten dhe secilit njeri do t’i plotėsohet ajo qė e meriton. e nuk u bėhet padrejtė. 

112. All-llahu sjell si shembull njė fshat (vendbanim) qė ishte i sigurt dhe i qetė, tė cilit i vinte furnizimi nga tė gjitha anėt me bollėk, kurse ata (banorėt) i pėrbuzėn tė mirat e All-llahut. Atėherė All-llah, pėr shkak tė sjelljes sė tyre, ua veshi petkun (ua ngjeshi) e urisė dhe tė frikės. 

113. Atyre u pat ardhur i dėrguari nga mesi i tyre, e ata e pėrgėnjeshtruan atė, andaj i kapi dėnimi qė ishin zullumqarė. 

114. E ju (besimtarė), hani, pra. nga tė mirat qė ua dha All-llahu, tė lejuara e tė pastra, jimi mirėnjohės pėr dhuntitė e All-llahut, nėse jeni tė sinqertė nė adhurim vetėm mdaj Tij. 

115. Ai ua ndaloi juve vetėm cofėtinėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė theret jo nė emėr tė All-llahut. E kush detyrohet (t’i hajė) duke mos qenė dhunues dhe duke mos e teruar (nėngrėnie), All-llahu fal dhe ėshtė mėshirues. 

116. Mos i thoni asaj rrenės sė gjuhve tuaja: “Kjo ėshtė hallall e kjo ėshtė haram” e tė shpifni ndaj All-llahut rrenėn. Vėrtet, ata qė shpifin rrenėn ndaj All-llahut , nuk kanė shpėtim. 

117. Kanė njė pėrjetim tė vogėl (nė kėtė jetė), e do tė kenė dėnim tė padurueshėm. 

118. E atyre qė ishin jehudi (ēifutė) u patėm ndaluar atė qė tė kemi treguar mė parė, po Ne nuk u bėmė padrejtė atyre, por ata vetvetes i patėn bėrė padrejtė. 

119. Pastaj Zoti yt pėr ata qė nga mosdija bėnė punė tė kėqija, e pastaj u penduan dhe bėnė mirė, s’ka dyshim se Zoti yt ėshtė qė shumė fal dhe shumė mėshiron. 

120. Vėrtet, Ibrahimi ka qenė shembėlltyrė e tė mirave, adhurues i All-llahut, besimtarė i drejtė dhe nuk a qenė nga idhujtarėt. 

121. Falėnderues pėr tė mirat e Tij. Ai (All-llahu) e zgjodhi atė (pėr pejgamber) dhe e udhėzoi nė rrugėn e drejtė. 

122. Atė ne e pajisėm me tė mira nė kėtė botė, e nė botėn tjetėr ai ėshtė me mė tė mirėt. 

123. Pastaj, ty tė shpallėm: “Ndiqe fenė e drejtė tė Ibrahimit, se ai nuk ka qenė nga idhujtarėt. 

124. E shtuna (festimi ose belaja e saj) u ėshtė pėrcaktuar vetėm atyre qė u kundėrshtuan rreth saj. E Zoti yt do tė gjykojė mes tyre nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata kundėrshtoheshin. 

125. Ti (Muhammed) thirr pėr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi e kėshillė tė mirė dhe polemizo me ata (kundėrshtarėt) me atė mėnyrė qė ėshtė mė e mira. Zoti yt ėshtė Ai qė e di mė sė miri atė qė ėshtė larguar nga rruga e Tij dhe Ai di mė sė miri pėr tė udhėzuarit. 

126. Nė qoftė se doni tė merrni hak, atėherė ndėshkoni nė atė masė sa jeni ndėshkuar ju; e nėse duroni pa dyshim ai ėshtė mė i mirė pėr ata qė durojnė. 

127. Pra, tė jesh i durueshėm! Durimi yt ėshtė vetėm m ndihmėn e All-llahut. Ti mos u pikėllo pėr ata, as mos u brengos pėr dredhitė qė bėjnė ata! 

128. S’ka dyshim se All-llahu ėshtė me ata qė janė tė devotshėm (qė ruhen prej tė kėqijave) dhe me ata qė janė bamirės.