17.Suretu El-Isra 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Pa tė meta ėshtė Lartėmadhėria e Atij qė robin e Vet e aloi nė njė pjesė tė natės prej Mesxhidi Haramit (prej Qabes) gjer nė Mesxhidi Aksa (Bejti Mukaddes), rrethinėn e tė cilės Ne e kemi bekuar, (ia bėmė kėtė udhėtim) pėr t’ia treguar atij disa nga argumentet Tona. vėrtet, Ai ėshtė dėgjuesi ( i fjalėve tė Mu hamedit), pamėsi (i punėve tė Muhammedit). 

2. Edhe Musai Ne i kemi dhėnė librin dhe atė (librin) e bėmė udhėrrėfyes pėr beni israilėt qė tė mos marrin, pėrveē Meje, ndonjė qė i besojnė ēėshtjet. 

3. Pasardhėsit tė atyre qė i batėm (ishpėtuam) sė bashku me Nuhun (bėhuni mirėnjohės!) Vėrtet ai ishte rob shumė falėnderues. 

4. Ne u kumtuam nė libėr beni israilve: “Ju do tė bėni shkatėrrime dy herė nė tokė dhe do tė tejkaloni duke bėrė zullum tė madh”. 

5. Kur erdhi koha e premtimit tė parė, Ne dėrguam kundėr jush njerėz Tanė, qė ishin tė fuqishėm e tė ashpėr (sulmues) dhe ata hulumtuan (rreth e pėrqark) pėrreth vendit (duke mos u frikėsuar). E ai (ndėshkim) ishte vendim i preė. 

6. Pastaj, Ne ua kthyem juve mbisundimin kundėr atyre, ju pėrforcuam me pasuri e me djem dhe ju shtuam mė sė shumti. 

7. Nėse bėni mirė, bėni pėr vete, e nėse bėni keq, bėni kundėr vetes. E kur vjen koha e fundit (herėn e dytė Ne i dėrgojmė) qė t’ju shėmtojnė tė fytyrat tuaja, qė tė hyjnė nė xhaminė (Aksa) sikurse hynė heėrn e parė dhe qė tė shkatėrrojnė rrėnjėsisht atė qė arrijnė. 

8. Zoti juaj do t’ju mėshirojė (nėse pendoheni), e nėse ju i ktheheni 9tė keqes), kthehemi (me ndėshkim) edhe Ne. E Xhehennemin e kemi bėrė burg pėr jobesimtarėt. 

9. Ështė e vėrtet se ky Kur’an udhėzon pėr atė rrugė qė ėshtėmė se e vėrteta, e besimtarėt qė bėjnė vepra tė mira i pėrgėzon se ata pa dyshim do tė kenė shpėrblim tė madh. 

10. Ndėkaq, pėr ata qė nuk e besojnė botėn tjetėr, Ne kemi pėrgaditur njė dėnim tė rėndė. 

11. Njeriu (e tepron) lutet pėr keq, ashtu sikurse lutet pėr mirė, (po Zoti nuk e pranon lutjen e tij pėr keq); njeriu (nga vetė natyra e tij) ėshtė i ngutshėm. 

12. Ne i bėmė natėn dhe ditėn dy fakte (qė dokumentojnė pėr fuqinė Tonė), e shenjėn e natės e shlyem me (e errėsuam), e shenjėn e ditės e bėmė tė ndritshme qė tė mund tė angazhoheni pėr shfrytėzimin e begative tė dhuruara nga Zoti juaj, dhe qė tė mėsoni njehėsimin e vjetėve dhe llogaritjen (e kohės). Ne kemi sqaruar ēdo send nė mėnyrė tė hollėsishme. 

13. Secili njeri ia kemi njgjeshur nė qafė fluturakėn (shėnimin - pėr veprimin) e tij, nė ditėn e gjykimit, Nee do t’ia prezentojmė atij libėr tė hapur, 

14. “Lexo librn tėnd, mjafton tė jesh sot llogaritės i vetvetes”. 

15. Kush e udhėzon veten nė rrugėn e drejtė, ai e ka udhėzuar vetėm vetveten e vet, e kush e ka bėrė humbjen kundėr vetvetes sė vet, e askushnuk do ta batė barrėn e tjetrit. E Ne nuk dėnuam askė para se t’ia dėrgojmė tė dėrguarin. 

16. kur duam tė shkatėrrojmė ndonjė vend (popull), i urdhėrojmė pasanikėt (parinė) e atyhit (tė jenė nė rrugė), e ata kundėrshtojnė; atėherė zbatohet dėnimi ei merituar kundėr tyre dhe i shkatėrrojmė krejtėsisht. 

17. Sa e sa gjenerata i kemi shkatėrruar pas Nuhut. Mjaft ėshtė Zoti yt vėzhgues i mėkateve tė robėve tė Tij. 

18. kush ėshtė qė ka pėr qėllim vetėm kėt botė, Ne atij qė duam i japim nė tė aq sa duam, e pastaj atij i bėjmė tė hyjė nė Xhehennem i nėnqmuar, i pėrbuzur. 

19. E kush e ka pėr qėllim botėn tjetėr, duke qenė ai besimtarė, pėrpiqet pėr tė ashtu si i tako asaj, angazhimi i tyre do tė jetė i pranishėm (te Zoti). 

20. Ne secilit atyre dhe atyre i japim nga tė mirat e Zotit tėnd dhe dhėnia e Zotit tėnd nuk ėshtė e kufizuar. 

21. Shiko se si Ne i kemi dallluar disa prej tjerėve, po dallimi nė botėn tjetėr ėshtė mė i madh dhe ėshtė pėrparėsi mė e madhe. 

22. E mos shoqėro me All-llahun ndonjė zot tjetėr, e tė bėhesh i qortuar i papėrkrahur. 

23. Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as “of - oh”, as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta respektuese). 

24. Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: “Zoti im! mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl”. 

25. Zoti juaj e di mė sė miri atė qė keni nė shpirtin tuaj. Nėse keni qėllime tė mira, vėrtet Ai u fal atyre qė pendohen. 

26. Dhe jepi ēdo tė afėrmi tė drejtėn qė i takon, edhe tė varfėrit, edhe atij nė kurbet, po mos shpenzo tepėre pa rrugė. 

27. Ata qė shpenzojnė tepėr (mastrafxhinjtė) janė vllezėr (nė veprim) tė djajve, e djalli ėshtė pėrbuzės i madh i Zotit tė Tij. 

28. Nėse detyrohesh t’ua kthesh shpinėn atyre (tė afėrme etj. ), duke kėrkuar mėshirėn, tė cilėn e shpreson nga Zoti yt (furnizim pėr t’i ndihmuar ata), atėherė thuaju atyre fja;ė tė mira (tė lehta). 

29. Dhe mos e bėn dorėn tėnde tė lidur pėr qafe (mos u bė koprrac), e as mos e shtrij nė tėrėsi, e tė bmetesh i qortuar dhe duarthatė (nga shpenzimi i tepėrt). 

30. S’ka dyshim se Zoti yt ėshtė Ai qė furnizon me bollėk atė qė do dhe ia kufizon atij qė do. Ai hollėsisht e di pėr robtė e vet dhe i vėshtron. 

31. Ju mos i mbytni fėmijėt tuaj nga frika e varfėrisė, se Ne ua sigurojmė furnizimin atyre dhe juve, e mbytja e tyre ėshtė mėkat i madh. 

32. Dhe mos iu afroni amoralitetit (zinasė), sepse vėrtet ai shtė vepėr e shėmtuar dhe ėshtė njė rrugė e keqe. 

33. Dhe mos mbytni njerin qė All-llahu ka ndaluar (mbytjen e tij), pėrveē me drejtėsi (qė e kėrkon sheriati). E kush mbytet pa tė drejtė (pa faj), kujdestarit tė tij Ne i kemi dhėnė tė drejtė (tė kėrkojė drejtėsinė), e ai tė mos kalojė kufirin nė mbytje derisa ai ėshtė i ndihmuar (pprej Zotit). 

34. Mos pėrdoroni pasurinė e jetimit ndryshe vetėm nė mėnyrė tė mirė (pėr t’ia shtuar), derisa ai tė arijė pjekurinė e vet. Premtimin zbatonie, pse pėr premtim ka pėrgjegjėsi. 

35. Masėn mbusheni kur matni (me enė) dhe peshoni me peshojė tė drejtė (precize). Kjo ėshtė mė e dobishme dhe ka pėrfundim mė tė mirė. 

36. Mos iu qas asaj pėr tė cilėn nuk kė njohuri, pse tė dėgjuarit, tė pamėt dhe zemra, pėr tė gjitha kėto ka pėrgjegjėsi. 

37. Dhe mos ec nėpėr tokė me mburrje, pse ti as nuk mund ta ēashė tokėn as nuk mund ta arrishė lartėsinė e maleve. 

38. E keqja e tė gjitha kėtyre ėshtė e urrejtur te Zoti yt. 

39. Kėto janė nga urtėsia qė Zoti yt tė shpalli ty. Mos shoqėro me All-llahun ndonjė zot tjetėr e tė hidhesh nė Xhehennem i qortuar dhe i larguar. 

40. A mos u dalloi Zoti juaj me djem, e pėr vete zgjodhi melaike qė ju i mendoni femra? Vėrtet, ju jeni duke thėnė fjalė tė mėdha. 

41. Ne sqaruam nė mnyrė tė ndryshme (argumentet) nė kėtė Kur’an, ahtu qė ata tė nxjerrin pėrvojė, por kjo nuk u shtoi atyre tjetėr, vetėm se largim (nga e vėrteta). 

42. Thuaj: “sikur tė kishte zota tė tjerė pėrveē Atij, sikundėr thonė ata, atėherė ata (zotat) do tė kėrkonin rrugė pėr mbizotėrim ndaj tė Madhėruarit (pėr t’ia marrė pushtetin). 

43. I pa tė meta ėshtė Ai, Lartėsia e Tijėshtė e madhe nga ajo qė thonė ata. 

44. Lartmadhėri tė merituar i shprehin Atij shtatė qiejt e toka dhe ēka ka nė to, e nuk ka asnjė send qė nuk e madhėron (nuk i bėnė tesbihė), duke i shprehur falėnderim Atij, por ju nuk kuptoni atė madhėrim tė tyre (pse nuk ėshtė nė gjuhėn e tuaj). Ai ėshtė i butė dhe fal shumė. 

45. Kur ti e lexon Kur’anin, nė mes teje dhe atyre qė nuk e besojnė botėn tjetėr, Ne e vėmė njė perde tė padukshme. 

46. Ndėrkaq, nė zemrat e tyre vėmė njė mbulesė dhe shurdhim tė thellė tė veshėve tė tyre qė nuk mund ta kuptojnė atė. E kur e pėrmend ti nė Kur’an Zotin tėnd, vetėm Atė, ata ikin mbrapa dhe largohen. 

48. Shih se si tė mveshin ty epitete (i ēmendur, poet, i magjepsur), andaj ata kanė humbur dhe nuk mund tė gjejnė rrugėn (e vėrtetė). 

49. Ata thanė: “Apasi tė bėhemi eshtra tė kalbur, dhe e pluhur, a mos do tė bėhemi krijesė e re e ringjallur?” 

50. Thuaj: “Edhe nėse tė jeni gurė a hekur!” 

51. Ose ndonjė krijesė qė ju duket e madhe! Ata do tė thonė: “Kush do tė nė rikthejė neve nė jetė?” Thuaj: “Ai qė ju krijoi pėr tė parėn herė!?? E ata do tė tundin kokat e tyre nga ti e do tė thonė: “Kur ėshtė ajo (ringjallja)?” Thuaj: “Ndoshta do tė jetė afėr!” 

52. (ringjallja ėshtė) Atė ditė kur Ai j thėrret, kurse ju i pėrgjigjeni tė pėrulur e duke lavdėruar Atė, e ju duket se ju qėndruat (nė dynja) vetėėm pak kohė. 

53. E ti robve tė Mi thuaju: “Le ta thon ata qė ėshtė mė e mira, pse djalli ndėsen mes tyre, e ėshtė e ditur se djalli ėshtė armik i hapėt i njeriut”. 

54. Zoti i juaj mė sė miri e di gjendjen tuaj, nėse Ai do, ju mėshiron dhe nėse Ai do, ju dėnon, e ty (Muhammed) nuk tė kemi dėrguar rojė tė tyre (nuk tė besuam ty punėn e tyre e t’i fusėsh me dhunė nė besim). 

55. Zoti yt e di mė sė miri gjenden e atij qė ėshtė nė qiej e tokė. Ne kemi dalluar disa pejgamberė nga tė tjerėt, prandaj, Davudit i kemi dhėnė Zebur (shėnime). 

56. Thuaj: “Ftoni ata, tė cilėt i menduat (zota) pos Atij, e ata nuk mund tė heqin prej jush mjerimin, as nuk mund tė mėnjanojnė”. 

57. Tė tillė (zotat) qė kėta po lusin (pos Zotit), vetė ata (zotat e tyre) kėrkojnė afrimin (te Zoti i vėrtetė), shpresojnė nė mėshirėn e Tij dhe i frikėsohen dėnimit tė Tij. Vėrtet, dėnimit tė Zotit tėnf ėshė pėr t’iu ruajtur. 

58. Nuk ka asnjė nga fshatrat (nga vendbanimet e kundėrshtarėve) e qė Ne nuk do ta shkatėrrojmė ose ndėshkojmė atė me dėnim tė ashpėr para ditės sė kijametit. Kjo ėshtė theksuar nė Libėr (lehvi mahfudh). 

59. Neve nuk na pengoi asgjė qė t’u sjellim argumente (mrekulli0, pos asaj qė ata tė parėt i pėrgėnjeshtruan ato. Ne i dhamė Themudit deven (mrekulli) konkrete, e ata e mohuan atė. E mrekullitė (ose fenomenet natyrore qė shkatėrrojnė), Ne nuk i dėrgojmė pėr tjetėr vetėm pėr frikėsim. 

60. pėrkujto, kur Ne tė thamė: “Zoti yt ka pėrfshirė (me dijen e Vet) tė gjithė njerėzit (e di qė kėta nuk besojmė edhe nė ju sjellėsh mrekulli). E atė pamjen tėnde qė tė treguam (natėn e Miraxhit) dhe pemėn e mallkuar (tė pėrmendur nė Kur’an), nuk ibėmė tjetėr vetėm sprovė pėr njerėz. Ne i frikėsojmė ata (idhujtarėt), po nuk shton ai tjetėr vetėm se rebelim tė madh. 

61. Pėrkujto kur Ne u thamė engjėjve: “Bėni sexhde Ademit!” (nė shenjė pėrshėndetjeje) e ata i bėnė, me pėrjashtim tė Iblisit. Ai tha: “A t’i bej sexhde atij qė e krijove nga balta?” 

62. (mandej vazhdoi e) tha: “A e sheh (i tha Zotit) kėtė qė Ti e vlerėsove mbi mua, nėse mė lė tė jetojė deri nė ditėn e kijametit, unė gjithsesi do t’i shfaros pasardhėsit e tij, mė pėrjashtim tė njė pakice”. 

63. (Zoti) tha: “Shko, ekush prej tyre vjen pas teje, shpėrblimi juaj ėshtė Xhehennemi, shpėrblim i plotė”. 

64. Dhe me atė alarmin e zėrit tėnd, mashtroje atė qė mundesh prej tyre, me kalorėsit e kėmbėsorėt tu thirri (bėrtitu) ata, pėrzieju me ta nė pasuri dhe nė fėmijė dhe premtoju atyre, po shejtani nuk u premton tjetėr, pėrveē mashtrim. 

65. Nė tė vėrtet, ti nuk ke kurrfarė fuqie ndaj robėrve tė Mi. Mbrojtja e Zotit tėnd ėshtė e mjaftueshme (pėr ata). 

66. Zoti juaj ėshtė Ai qė pėr ju mundėssoi lundrimin e anijeve nė det nė mėnyrė qė tė kėrkoni nga tė mirat e Tij. Vėrtet, Ai ėshtė shumė mėshirues ndaj jush. 

67. E kur ju kap juve paniku (frika) nė det, i humbni (nga kujtesa) ata qė i lutni, u mbete vetėm Ai (All-llahu), mirpo pasi qė Ai t’ju shpėtojė e tė arrini nė tokė, ia ktheni shpinėn. Ashtu, njeriu ėshtė pėrbuzės. 

68. A mos jeni tė siguruar qė nuk do t’u shafitė nė tokė ose nuk do t’ju lėshojėndonjė shtėrngatė e ju nuk do tė keni mbrojtės. 

69. A mos jeni tė sigurt se Ai nuk do t’ju kthejė njėherė tjetėr nė det, et’ju lėshojė ndonje furtunė tė erės, e pėr shkak tė mosbesimit tuaj t’ju fndosė, e pastaj nuk do tė gjeni kiush do tė hakmerrej kundėr nesh pėr ju. 

70. Ne, vėrtet nderuam pasardhėsit e Ademit (njerėzit), u mundėsuam tė udhėtojnė hipur nė tokė e nė det, ibegatuam me ushqime tė mira, i vlerėsuam ata (i lartėsuam) ndaj shumicės sė krijesave qė Ne i krijuam. 

71. (pėrkujto) Ditėn kur do tė thėrrasim secilin njeri me prijėsin (librin, pejgamberin, shėnimet e veprave) e tyre. E atij qė i jepet libri i tij nga e djathta e tij, tė tillėt i lexojnė shėnimet e tyre (tė mira), dhe nuk u bėhet e padrejtė asnjė fije. 

72. E kush ka qenė i verbėr nė kėtė (botė), ai do tė jetė edhe nė botėn tjetėr i verbėr dhe mė i humburi i rrugės sė drejtė. 

73. Nė tė vėrtetė ata (idhujtarėt) gati arritėn tė sprovijnė ty nga ajo qė Ne ta shpallėm, e tė trillosh tjetėr nga ēka tė shpallėm, e atėherė do tė zinin ty mik. 

74. Dhe sikur Ne tė mos tė kishim forcuar ty, ti gati anove diēka pak te ta. 

75. E atėherė Ne do ta shijonim mundimin dyfish tė kėsaj jete dhe dyfish tė jetės tjetėr, e pastaj ti nuk do tė gjeje mbrojtės kundėr nesh. 

75. E atėherė Ne do ta shijonim mundimin dyfish tė kėsaj jete dhe dyfish tė jetės tjetėr, e pastaj ti nuk do tė do tė gjeje mbrojtės kundėr nesh. 

76. Ata gati tė shqetėsuar nė tokė (nė Mekė) pėr tė pėrzėnė prej saj, po atėherė edhe ata nuk do tė mbeteshin pas teje (pas pak kohe do tė shkatėrroheshin). 

77. Ky ėshtė ligji i Tij edh me tė dėrguarit qė i dėrgoi para teje. E nė ligjin Tonė ti nuk gjen ndryshim. 

78. Fale namazin kur zbret (nga zeniti) dielli, e deri nė errėsirėn e natės dhe duke bėrė lutjen (namazin) e agimit. Vėrtet, lutja e agimit ėshtė e pėrcjellur. 

79. Dhe nė njė pjesė tė natės zgjohu me tė (me Kur’anin - namazin), ėshtė e sigurt se Zoti yt do tė ngrisė ty nė njė vend tė lavdishėm. 

80. Dhe thuaj: “Zoti im, mė shpjer nė vend tė mirė dhe mė nxjerr nė mėnyrė yė ndershme dhe nga ana Jote mė dhuro fuqi ndihmuese”. 

81. Dhe thuaj: “Erdhi e vėrteta e u zhduk e kota”. Vėrtet, e kota gjithnjė ka qenė e zhdukur. 

82. Ne tė shpallim Kur’anin qė ėshtė shėrim pėr besimtarėt, kurse jobesimtarėve nuk u dhton tjetėrpėrpos dėshprim. 

83. E kur e begatojmė (me tė mira) njerin, ai prapėsohet dhe largohet i mashtruar, e kur e godet e keqja, ai humb shpresėn. 

84. Thual: “Secili vepron sipas rrugės sė vet, e Zoti juaj e di mė sė miri pėr atė qė ėshtė nė rrugė mė tė drejtė”. 

85. Tė pyesin ty pėr shpirtin; Thuaj: “shpirti ėshtė ēėshtėje qė i pėrket vetėm Zoti tim, e juve ju ėshtė dhėnė fort pak dije”. 

86. Po tė kishim dėshiruar, Ne do ta shlyenim nga gjoksi yt atė qė tė shpallėm ty, e ti nuk do tė gjeje mbrojtės qė do tė ruane. 

87. Por kjo ėshtė mėshirė nga Zoti yt dhe mirėsia e Tij ndaj teje, vėrtet ėshtė e madhe. 

88. Thuaj: “Edhe sikur tė bashkoheshin njerėzit dhe xhinėt pėr tė sjellė njė Kur’an tė tillė, ata nuk do tė mund tė bėnin si ky sado qė do ta ndihmonin njėri - tjetrin”. 

89. Ne sqruam njerėzve nė kėtė Kur’an shėmbuj (argumente) tė ēdo lloji, e shumica e njerėzve nuk deshi tjetėr, vetėm mohimin. 

90. Ata thanė: “Nuk tė besojmė ty derisa qė tė na nxjerrėsh prej tokės burime. 

91. Ose, (nuk tė besojmė deri qė) tė kesh kopshte me hurma e me rrush, e tė bėsh tė rrjedhin vazhdimisht lumenj nė mesin e tyre. 

92. Ose, (nuk tė besojmė derisa) tė bjerė mbi qiell copa - copa, ashtu si po mendon ti (se do tė na dėnojė Zoti), apo tė na sjellėsh All-llahun dhe engjėjt pranė nesh. 

93. Ose tė kesh njė shtėpi prej ari, apo tė ngjirtesh lart nė qiell, po ne nuk tė besojmė pėr ngjitjen tėnde derisa tė na sjellėsh njė libėr qė ta lexojmė?!” Thuaj “Subhanallah - i Madhėrishėm ėshtė Zoti im, a mos jam unė tjetėr vetėm se njeri, pejgamber?” 

94. Po njerėzit nuk i pengojnė tjetėr qė tė besojnė, kur u erdhi atyre shpallja, vetėm se thoshin: “A thua All-llahu dėrgoi njerin pejgamberė!” 

95. Thuaj: “Sikur tė kishte nė tokė engjėj qė ecin qetė (si njerėzit), Ne do t’u ēonim atyre nga qielli engjėj pejgamberė!” 

96. Thuaj: “All-llahu mė mjafton pėr dėshmitar mes meje dhe mes jush, Ai hpllėsisht injeh dhe i sheh robtė e vet”. 

97. Atė qė All-llahu e drejton nė rrugė tė drejtė, ai ėshtė udhėzuar, e atė qė e le tė humbur, pėr ata nuk do tė gjesh ndihmėtarė pėrveē Atij. Nė ditėn e kijametit Ne i tubojmė ata duke i tėrhequr rrėshqanas me fytyra pėr dhe, tė verbėr, memecė tė shurdhėt. Vendi ti tyre ėshtė Xhehennemi, sa herė qė tė pushojė flaka Ne u shtojmė flakėn e zjarrit. 

98. Ai (dėnim) ėshtė meritė e tyre, ngase ata mohuan argumentet tona dhe thanė: “A pasi tė bėhemi eshtra e pluhur do tė ringjallemi krijesė e re?” 

99. A nuk e kuptuan ata se All-llahu qė krijoi qiejt e tokėn ėshtė i plotėfuqishėm qė tė krijojė ėshtu siē janė ata, dh Ai u ka caktuar afatin (e vdekjes e tė ringjalljes) nė tė cilin nuk ka dyshim, po zullumqarėt nuk deshėn tjetėr vetėm tė refuzojnė. 

100. Thuaj: “Sikur tė kishit depotė e begative tė Zotit tim, nga frika se po shpenzohen, do tė bėheni koprracė; njeriu ėshtė dorėshtrėnguar”. 

101. Ne i patėm dhėnė Musait nėntė argumente (mrekulli) tė qarta. Pyeti pra ti (Muhammed) beni israilėt (nėse duan tė dėshmojėn) kur ai u ka ardhur atyre (Musai), e atiji pat thnė faraoni: O Musa, unė mendoj ti je i magjepsur! 

102. Ai (Musai) tha: “Po ti e di se ato (mrekullitė) nuk i zbriti kush tjetėr pos Zotit tė qiejve e tė tokės, i zbriti tė dukshme, e unė besoj, o faraon! se ti je shkatėrruar”. 

103. Ai (faraoni) deshi t’i dėbojė ata nga vendi (Egjipti), kurse Ne e pėrmbysėm atė dhe tė gjithė ata qė ishin me tė sė bashku. 

104. Pas tij beni israilve u thamė: “Rrini nė vend, e kur tė vijė koga e botės tjetėr, Ne ju sjellim tė gjithėve tė pėrzier”. 

105. Ne me urtėsi e zbritėm atė (Kur’anin) dhe me urtėsi ėshtė zbritur. E ty nuk tė dėrguam tjetėr vetėm se pėrgėzues dhe qortues. 

106. Dhe (ta shpallėm) Kur’anin qė Ne e ndam pjesė - pjesė pėr t’ua lexuar njerėzve dalėngadalė dhe ashtu e shpallėm atė njė pas njė. 

107. Thuaj: “I besuat ju atij ose nuk i besuat (atij nuk i bėhet dėm), e atyre qė u ėshtė dhėnė dijeni (nga lbrat e parė) para tij, kur u lexohet atyre, ata hudhen me fytyra (pėrdhe) duke i bėrė sexhde”. 

108. Dhe thonė: “I lartėsuar ėshtė Zoti ynė, premtimi i Zotit tonė ėshtė realizuar”. 

109. Dhe duke qarė hudhen me fytyra (kur e dėgjojnė Kur’anin) dhe ai ua shton eshe mė pėruljen (ndaj All-llahut0

110. Thuaj: “Thėrrisni: All-llah ose thėrrisni Er Rrahman, me tė cilindo qė ta thėrrisni (me kėta dy emra), emrat e Tij janė mė tė bukurit. E ti mos e ngrit zėrin (duke lexuar) nė namazin tėnd, po as mos e ul tepėr nė tė, e mes kėsaj kėrkoje njėrrugė mesatare”. 

111. Dhe thuaj: “Falenderuar qoftė All-llahu, i cili nuk pati fėmijė dhe nuk ka pėr Tė shok nė sundim, dhe i pėrket aftėsisė, nuk ka nevojė pėr ndihmėtarė, dhe madhėroje Atė me madhėrinė qė i takon”.