18.Suretu El-Kehf 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Falėnderimi i takon vetėm All-llahut qė ia shpalli robit tė vet Librin dhe nė tė nuk lejoi ndonjė kundėrthėnie. 

2. (ia shpalli) Tė saktė (pa shmangie), pėt t’ua tėrhequr vėrejtjen (atyre qė nuk besojnė) ndaj njė dėnimi tė rėndė prej Tij, e pėr t’i pėrgėzuar besimtarėt qė bėjnė vepra tė mira, se ata do tė kenė njė shpėrblim tė mrekullueshėm. 

3. Duke qenė nė tė pėrgjithmonė. 

4. Pėr t’ua tėrhequr vėrejtjen atyre qė thanė se All-llahu ka fėmijė. 

5. Dhe pėr atė (fėmijė), as ata, e as tė parėt e tyre nuk kanė kurrfarė dijenie. Sa e madhe ėshtė ajo fjalė qė del nga gojėt e tyre, e ata nuk thonė tjetėr vetėm se gėnjeshtėr. 

6. A thua ti, do ta shkatėrrosh veten nga hidhėrimi pas tyre, nėse ata nuk i besojnė kėtij ligjėrimi (Kur’anit)? 

7. Gjithēka qė ėshtė mbi tokė, Ne e bėmė stoli tė saj, pėr t’i provuar ata, se cili prej tyre do tė jetė mė vepėrmirė. 

8. Ne kemi pėr ta bėrė gjithēka qė ėshtė mbi tė dhe pa bimė (shkatėrrojmė ēdo gjelbėrim). 

9. A ms mendove ti se ata tė vendosurit e shpellės dhe Rekimit ishin nga mrekullitė Tona mė tė ēuditshme? 

10. Kur djelmoshat u strehuan nė shpellė e thanė: O Zoti ynė, na dhuro nga ana Jote mėshirė dhe na pėrgatit udhėzim tė drejtė nė tėrė ēėshtjen tonė!” 

11. Ne u vumė mbulojė mbi veshėt e tyre (i vumė nė gjumė) nė shpellė pėr disa vite me rradhė. 

12. Pastaj ata i zgjuam (prej gjumit) pėr tė parė se cili prej tyre dy grupeve ėshtė mė preciz nė njehėsimin e kohės sa qėndruan gjatė. 

13. Ne po tė rrėfejmė saktė ēėshtjen e tyre. Ata ishin disa djelmosha, kishin besuar Zotin e tyre, e Ne atyre edhe mė ua shtuam bindjen. 

14. Edhe i forcuam zemrat e tyre (i bėmė tė qėndrueshėm) sa qė kur ngritėn thanė: “Zoti ynė ėshtė Zoti i qiejve e i tokės, nuk adhurojmė ndonjė zot tjetėr pos Tij, e Ne atyre edhe mė ua shtuam bindjen. 

15. Kėta, populli ynė ka besuar zota tjerė pos Tij, pse pra nuk sjellim ndonjė argument tė qartė pėr aa? A ka mė mizor se aiqė shpif gėnjeshtėr ndaj All-llahut? 

16. Derisa jeni izoluar prej tyre dhe prej asaj qė adhurojnė ata, pos All-llahut, atėherė strehonu nė shpellė, e Zoti juaj ju dhuron nga mėshira e tij e gjerė dhe u lehtėson nė ēėshtjen tuaj atė qė ėshtė nė dobinė tuaj. 

17. Dhe ti e shihje diellin kur lindte bartej prej shpellės sė tyre nga ana e djathtė, e kur perėndonte largohej nga ata nga ana e majtė, e ata ishin nė njė vend tė gjerė tė saj. Kjo ishte njė nga argumentet e All-llahut. Atė qė e udhėzon All-llahu, ai vėrtet ėshtė udhėzuar, e atė qė e humb, ti nuk do tė gjejsh pėr tė ndihmės qė do ta udhėzonte. 

18. Do tė mendoje se ata janė tė zgjuar, ndėrsa ata ishin tė fjetur, e Ne i rotullonim herė nė krahun e djathtė e herė nė tė majtin. Qeni i tyre kishte shtrirė kėmbėt e para pranė hyrjes. Sikur tė kishe hasur nė ta, do tė ishe kthyer duke ikur dhe do tė ishe mbushur frikė prej tyre. 

19. Ashtu (sikurse i vumė nė gjumė) i zgjuam ata qė tė pyesin njėri-tjetrin (se sa kanė fjetur). Njėri prej tyre foli e tha: “Sa keni ndejur?” Ata thanė:”Kemi ndejur njė ditė ose njė pjesė tė ditės!” Disa thanė: “Zoti juaj e di mė sė miri se sa keni ndejur, prandaj dėrgonie njėrin prej jush me kėtė argjend (monedhė argjendi) nė qytet, e tė zgjedhė ushqim mė tė mirė, e t’ju sjellė atė juve dhe le tė ketė shumė kujdes e tė mos i japė tė kuptojė askujt pėr ju”. 

20. Pse, nėse ata (tė qytetit) kuptojnė pėr ju, do t’ju mbysin me gurė, ose do t’ju kthejnė nė fenė e tyre, e atėherė kurr nuk keni pėr tė shpėtuar. 

21. Dhe ashtu (sikurse i zgjuam nga gjumi) i zbuluam (t’i shohim njerėzit), e tė kuptojnė se premtimi i All-llahut (pėr ringjallje) ėshtė i sigurt dhe se katastrofa e pėrgjithshme (kijameti) ėshtė e padyshimtė. (i zgjuam) Mu atėherė kur ata (populli) bisedonin pėr ēėshtjen e tyre dhe thanė: “Ndėronu atyre njė ndėrtesė (tė jetė shenjė). Zoti i tyre di mė sė miri pėr ta. E ata qė ishin me shumicė thanė: “Do tė ndėrojmė gjithqysh nė hyrjen e tyre njė xhami”. 

22. Ata (qė bisedonin pėr kėtė) do tė thonė: “Ishin tre, i katėrti ishte qeni i tyre, dhe thonė: “Ishin pesė, e qeni i tyre ishte i gjashti i tyre”, kjo ishte hamendje, po edhe thonė: “Ishin shtatė, e qeni i tyre ishte i teti!” Thuaj: “Zoti im di mė sė miri pėr numrin e tyre, pėrveēnjė pakice nuk di kush pėr ta, e ti (Muhammed) mos polemizo pėr numrin e tyre vetėm ashtu nė tėrėsi, dhe askė mos e pyet pėr ta”. 

23. Dhe mos thuaj kurrsesi pėr ndonjė ēėshtje: “Unė do tė bėj kėtė nesėr!” 

24. Vetėm (nėse i shton): “Nė dashtė All-llah!” E kur tė harrosh, pėrmende Zotin tėnd dhe thuaj: “Shpresohet se Zoti im do tė mė japė udhėzim edhe mė tė afėrt prej kėtij (tė as-habi kehfit)”. 

25. (dhe thonin) Ata qėndruan nė shpellėn e tyre treqind e nėntė vjet. 

26. Thuaj: “All-llahu e di mė sė miri sa kanė ndejur, Atij i takon fshehtėsia e qiejve dhe tokės. Çfarė (i ēuditshėm) ėshtė tė pamėt e Tij dhe ēfarė ėshtė tė dėgjuarit e Tij! Pos Tij ata (njerėzit) nuk kanė ndihmėtarė. Nė vendimin e Tij nuk mund t’i pėrzihet askush. 

27. Lexo ēka tė ėshtė shpallur ty nga libri i Zotit tėnd! Nuk ka kush qė mund t’i ndryshojė fjalėt e Tij dhe pos Tij, nuk mund tė gjesh stehim. 

28. Pėrkufizoje veten tėnde me ata qė lusin Zotin e tyre mėngjes e mbrėmje, e qė kanė pėr qėllim kėnaqėsinė (razinė) e Tij, dhe mos i hiq sytė e tu prej tyre e tė kėrkosh bukurinė e kėsaj bote dhe mos iu bind atij qė ia kemi shmangur zemrėn e tij prej pėrkjtimit ndaj Nesh dhe i ėshtė dhėnė epshit tė vet, pse puna e tij ka mbaruar. 

29. E ti thuaj: “E vėrteta ėshtė nga Zoti juaj, e kush tė dojė, le tė besojė, e kush tė dojė, le tė mohojė. Ne kemi pėrgaditur pėr jobesimtarėt zjarr qė muret e tij (tė flakės) i rrethojnė ata, e nėse kėrkojnė shpėtim, ndihmohen me njė ujė si katran qė pėrzhit fytyrat. E shėmtuar ėshtė ajo pije, e vend i keq ėshtė ai”. 

30. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, s’ka dyshim se Ne nuk humbim shpėrblimin atij qė ėshtė bamirės. 

31. Tė tillėt e kanė vendin nė Xhennetin e Adnit, nėn tė cilin rrjedhin lumenj; e aty stolisen me rrathė tė artė dore dhe ata veshin rrobe tė gjelbėrta prej mėndafshi tė hollė e tė trashė, janė mbėshtetur aty nė shtretėr. Sa shpėrblim i mrekulleshėm ėshtė dhe sa vend i bukur ėshtė ai. 

32. E ti sillu atyre (qė kėrkuan t’i largosh varfanjakėt) si shembul dy njerėz; njėrit prej tyre i dhamė dy kopshte (vreshta) nga rrushi dhe ato i rrethuam me hurma, e nė mes atyre djave bimė tjera. 

33. Tė dy kopshtet jepnin frutat e veta pa munguar prej tyre asgjė, e nė mesin e tyre bėmė tė rrjedhė njė lumė. 

34. Ai kishte edhe pasuro tjetėr. E ai atij shokut tė vet (qė ishte besimtar) itha: - duke iu krenuar atij - “Unė kam pasuri mė shumė se ti e, kam edhe krah mė tė fortė!” 

35. Dhe ai hyri nė kopshtin e vet (e me besimtarin pėr dore), po duke qenė dėmtues i vetės (duke mos besuar dhe duke u krenuar) tha: “Unė nuk mendoj se zhduket kjo kurrė!” 

36. Dhe nuk besoj se do tė ndodhė kijameti, (dita e gjykimit), por nėse bėhet qė tė kthehem te Zoti im, padyshim do tė gjej ardhmėri edhe mė tė mirė se kjo. 

37. Atij ai shoku ivet (besimtari) itha - duke e polemizuar atė -: “A e mohove Atė qė tė krijoi ty nga dheu, pastaj nga njė pikė uji, pastaj tė bėri njeri tė plotė?” 

38. “Por pėr mua, Ai All-llahu ėshtė Zoti im, e Zotit tim unė nuk ibėj shok askė!” 

39. E pse ti kur hyre nė kopshtin tėnd nuk the: “Ma shaell llah, la kuvete il-la bil lah” - (Allhu ēka do, bėhet, s’ka fuqi pa ndihmėn e Tij). Nėse ti mė sheh mua se unė kam mė pak prej teje edhe pasuri edhe fėmijė (krah mė tė dobėt). 

40. Po unė shpresoj se Zoti im do tė mė japė edhe mė tė mirė nga kopshti yt, e kėtij tėndit t’i shkaktojė fatkeqėsi nga qielli e tė gdhijė tokė e lėmuar (e zhveshur). 

41. Ose tė gdhijė uji i shterur, e ti kurrsesi nuk mund ta kėrkosh atė!” 

42. Dhe vėrtet, u shkatėrruan frutat e ti, e ai filloi tėrrahė shuplakėt pėr atė qė kishte shpenzuar nė tė, e ajo ishte rrėnuar nė kulmet e saj dhe thoshte: “O i mjeri unė, tė mos i kisha bėrė Zotit tim akė shok!” 

43. E nuk pati krah (grup), pėveē All-llahut tė vėrtetė qė t’i ndihmojė atij dhe nuk mundi ta pengojė. 

44. Nė atė vend ndihma ėshtė vetėm e All-llahut tė vėrėrtetė. Ai ėshtė shpėrblyesi mė i mirė dh te Ai ėhstė pėrfundimi mė i mirė. 

45. E ti (Muhammed) paraqitjau atyre shembullin e kėsaj bote qė ėshė si njė ujė (shi) qė Ne e lėhsojmė nga qielli, e prej tij bima e tokės zhvillohet e shpeshėtohet sa qė pėrzihet mes vete, e pas pak ajo bėhet byk (pas tharjes) qė e shpėrndajnė erėrat. All-llahuka fuqi pėr ēdo send. 

46. pasuria dhe fėmijėt janė stoli e kėsaj bote, kurse veprat e mira (frtyi i tė cilave ėshtė i pėrjetshėm) janė shpėrblimi mė i mirė te Zoti yt dhe janė shpresa mė e mirė. 

47. (Prkujto) Ditėn kur Ne i shkulim kodrat, dhe tokėn e sheh tė sheshtė (tė zbuluar) dhe Ne i tubojmė ata e nuk na mbete asnjė prej tyre pa e tubuar. 

48. Dhe vihet libri (i veprave),e i sheh mėkatarėt tė frikėsuar nga shėnimet qė janė nė tė dh thonė: “Tė mjerėt ne, ē’ėshtė puna e kėtij libri qė nuk ka lėnė as (mėkat) tė vogėl e as tė madh pa e pėrfshirė?” dhe atė qė vepruan e gjejnė tė gatshme - prezente, e Zoti yt nuk i bėn padrejt askujt. 

50. (Pėrkujto) Kur u thamė engjėjve: “Pėruluni Ademit, e ata iu pėrulėn pėrpos Iblisit. Ai ishte nga xhinėt, prandaj nuk respektoi urdhėrin e Zotit tė vet. Vallė, a nė vend Timin do ta merrni pėr mik atė dhe pasardhėsit e tij, ndėrsa ata janė armiq tuaj?” Sa kėmbim i shėmtuar ėshtė ai i jobesimtarėve! 

51. Unė nuk ua prezentova krijimin e qiejve e tė tokės atyre qė po i adhuroni e as krijimin e vetė atyre, e as nuk mora mdihmėtrė tė humburit. 

52. E ditėn kur Ai thotė: “Thirrni ata, pėr tė cilėt menduat se janė bashpuntorėt e Mij!” I thėrrasin, por ata nuk u pėrgjigjen (pėr ndihmė) atyre dhe ato lidhjet e tyre (nė dynja) Ne i zhdukim. 

53. Kriminelėt e shohin zjarri dhe binden se do tė hudhen nė tė, dhe se nuk do tė gjejnė shtegdalje prej tij. 

54. Nė kėtė Kur’an Ne shtruam ēdo lloji shembulli pėr hirė tė njerėzve, po njeriu (jobesimtar), mė shumė se ēdo tjetėr ėshtė kundėrshtar. 

55. Pasi qė t’u ketė ardhur udhėzimi, njerėzit nuk i pengoi tjetėr tė besojnė dhe tė kėrkojėn falje prej Zotit tė tyre, vetėm se presin t’u vijė edhe atyre fatėkeqėsia e popujve tė mėparshėm ose t’u vijė atyre dėnimi ballė pėr ballė. 

56. Ne nuk i dėrgojmė ndrushe tė dėrguarit pos vetėm si pėrgėzues e qortues. E, megjithatė, ata qė nuk besuan polemizojnė me tė, ta mbizotėrojė tė vėrtetėn, dhe argumentet e Mia dhe atė me ēka u qortuan i marrin pėr tallje. 

57. Kush ėshtė mė zullumqarė se ai qė ėshtė kėshilluar me argumentet e Zotit tė vet, e ua kthejn shpinėn atyre dhe harron atė qė vetė e punoi? Ne kemi vėnė mbi zemrat e tyre mbulesė nė mėnyrė qė tė mos e kuptojnė atė (Kur’anin), kurse nė veshėt e tyre shurdhim, andaj edhe nėse i thėrret ti ata nėrrugė tė drejtė, ata si tė tillė nuk do tė udhėzohen kurrė. 

58. Zoti yt ėshtė qė flė shumė dhe bėn mėshirė tė madhe, sikur t’i ndėshkonte ata pėr atė qė kanė vepruar, do t’ua ngutte atyre tash dėnimin, por ata kanė momentin e caktuar, e pos Tij nuk do tė gjejnė ata strehim. 

59. Ato janė fshatra (vendbanime) qė kur bėnė zullum, Ne i shkatėrruam dhe pėr shkatėrrimin e tyre u patėm caktuar kohė tė sakta. 

60. (pėrkjto) Kur Musai djaloshit qė e shoqėronte i tha: “Nuk do tė ndalem sė ecuri deri tė arrijė vendtakimin e e dy deteve, ose do tė udhėtoj njė kohė tė gjatė. 

61. Kur arritėn ata tė dy vendtakimin e atyre deteve, e harruan pehkun e tyre, e ai (peshku) mori rrugėn e vet si (strofull) nė det. 

62. Pasi ata e kaluan atė vend, ai (Musai) i tha djaloshit: “Na jep sillėn tonė (ushqimin), meqė nga ky udhėtim jemi lodhur”. 

63. AI (djaloshi - Jushaė bin Nun) tha: “A e sheh!?” Kur u strehuam te shkėmbi, unė e harrova peshkun dhe pėrveē djallit, nuk mė bėri ksh ta harrojė q tė pėrkujtojė ty atė, dhe ai nė mėnyrė tė ēuditshme mori rrugėn pėr nė det! 

64. Ai (Musai) tha: “Ai ėshtė (vendi) qė ne po e kėrkojmė!” Dhe u kthyen qė tė dy rrugės sė tyre prej nga kishin ardhur. 

65. Dhe e gjetėn njė robė Tanė, tė cilit i kemi dhuruar mėshirė nga ana e Jonė dhe e kemi mėsuar me njė dituri tė posaēme nga Ne. 

66. Atij (Hidrit - njeriut tė mirė e tė dijshėm) Musai i tha: “A pranon tė vijė me ty, qė tė mė mėsosh nga ajo qė je imėsuar(i dhuruar) ti: dituri tė drejtė e tė vėrtetė? 

67. Ai (Hidri) tha: “Sigurisht, ti nuk do tė mund tė kesh durim me mua!” 

68. Si do tė durosh pėr atė qė nuk je i njoftuar? 

69. (Musai) Tha: “Nė dashtė All-llahu, do tė shohėsh se do tė jem i durueshėm dhe nuk do tė kundėrshtoj ty asgjė!” 

70. Ai i tha: “Nėse mė shoqėron ti mua, atėherė mos mė pyet pėr asgjė, derisa unė vetė tė tė tregoj pėr tė”. 

71. E ata tė dy shkuan *duke ecur) deri kur hipėn nė anije, ai (i dishmi) e shqeu atė. Ai (Musai) tha: “A e shqeve qė ti fundosėsh udhėtarėt e saj, vėrtet bėre njė punė tė hatashme?” 

72. Tha: “A nuk tė thashė se nuk do tė mund tė kehs durim me mua?” 

73. (Musai) Tha: “Mos mė qorto pėr se harrova dhe mė mundo me vėshtirėsi nė kėtė shoqėrim timin (lehtėsoma punėn)!” 

74. Vazhduan tė shkojnė deri kur e takuan njė djalė tė ri, e ai (i dijshmi) e mbyti atė. (Musai) Tha: “A e mbyte njeriun e pastėr, pa mbytė ai askė?! Vėrtet ke bėrė njė pumė tė shėmtuar!” 

75. Ai (i dijshmi) tha: “A nuk tė thashė se vėrtet ti nuk do tė mund tė kesh durim me mua?” 

76. (Musai) Tha: “Nėse pas kėsaj tė pyes (tė kundėrshtoj) pėr ndonjė gjė, atėherė mos mė lejo tė shoqėroj. Tashmė ndaj meje ke arsyetim (tė mos mė shoqėrosh)!” 

77. Vazhduan tė shkojnė deri arritėn te bannorėt e njė qyteti qė prej tyre kėrkuan t’u japin ushqim, po ata nuk deshėn t’i pranojnė si mysafirė (e as t’i ushqejnė) e ata tė dy gjetėn njė mur qė gati rrėzohej, e ai e drejtoi atė (murin). (Musai) Tha: “Sikur tė kishe dashur do t’u merrje shpėrblim pėr kėtė!” 

78. Ai (i dijshmi) tha: “Tash ka ardhur koha e ndarjes mes meje e teje, e unė do tė tregoj pėr domethėnien e asaj qė nuk mund tė keshė durim!” 

79. Sa i pėrket anijes, ajo ishte pronė e tė varfėrve, qė veprojnė nė det, e unė desha tė bėjė atė me tė meta, ngas para tyre ishte njė sundues qė grabiste ēdo anije (tė aftė - pa tė meta). 

80. Sa i pėrket djaloshit, dy prindėrit e tij ishin besimtarė, e u frikėsuam se ai do t’i shpie ata tė dy nė humbje e nė mosbesim. 

81. Deshėm qė Zoti t’u japė nė vend tė tij njė mė tė mirė se ai dhe mė tė afėrt nė respekt dhe nė mėshirė (ndaj prindėrve). 

82. Pėrsa i pėrket murit, ai ishte i dy djelmoshave jetimė tė atij qyteti, e nėn tė ata kishin njė thesar (ari) dhe babai i tyre ka qenė njeri i mirė, e Zoti yt dėshiroi qė ata dy (jetimė) ta arrijnė pjekurinė e vet dhe ta nxjerrin ata vetė thesarin e tyre. Kjo ishte mėshrė e Zotit tėnd (ndaj tyre). Dhe unė nuk e pranova tėrė atė sipas bindjes sime (po sipas udhėzimit tė Zotit). Ky, pra, ėshtė sqarim i asaj pėr tė cilėn nuk munde tė kesh durim! 

83. Tė pyesin ty pėr Dhulkarnejnin, thuaju: “Do t’ju rrėfej pėr punėn e tij me Kur’an (me shpallje)”. 

84. Ne i mundėsuam atij forcė nė tokė dhe i dhamė mundėsi pėr ēdo send qė tė mund tė arrijė. 

85. Ai iu rrek njė aso mundėsie (dhe mori rrugėn nga perėndimi). 

86. Deri kur vendperėndimin e diellit, e gjrti se po perėndon nė njėfarė burimii me lym tė zi dhe aty e gjeti njė popull. E Nei thamė: “O Dhulkarnejn, ose do t’i dėnosh, ose do t-i marrėsh me tė mirė e t’i udhėzosh!” 

87. Ai (Dhulkarnejni) tha: “Ai qė vazhdon edhe mėtej tė jetė zullunqar, atė do ta dėnojmė, pastaj i kthehet Zotit tė vet e Ai e dėnon atė me njė dėnim tė tmerrshėm”. 

88. Sa i pėrket atij qė besoi dhe bėri vepra tė mira, atij i takon shpėrblimi mė i mirė (Xhenneti) dhe atij nga ana Jonė do t’i bėjmė lehtėsi (nė jetė). 

89. Pastaj, ai iu rrek njė aso mundėsie (mori rrugėn e lindjes). 

90. Deri kur arriti vndlindjen e diellit, e gjeti atė se po lind mbi njė popull, qė nuk i kemi dhėnė ndonjė mbulojė prej tij (diellit). 

91. Ashtu (bėri edhe me kėtė popull), e Ne e kemi ditur gjendjen e tij (mundėsitė dhe sundimin e drejtė tė tij). 

92. Mandej, ai iu rrek ėrsėri njė aso mundėsie (njė rrugė tė tretė mes perėndimit e lindjes - nga veriu). 

93. Deri kur arriti mes dy kodrave (si penda) dhe mbrapa tyre gjeti njė popull qė thuajse nuk kuptonte asnjė gjuhė (pėrveē gjuhės sė vet). 

94. Ata thanė: “O Dhulkarnejn, vėrtet Jexhuxhi dhe Mexhuxhi janė duke bėrė shkatėrrime nė tokė, a bėn qė ne tė japim ty njė kontribut (njė formė tagri a tatimi), e qė tė bėsh njė pendė mes nesh dhe mes tyre?” 

95. Ai (Dhulkarnejni) tha: “Atė qė mua ma mundėsoi Zoti im ėshtė shumė mė e mirė (nga ajo qė mė ofroni ju), po ju mė ndihmoni me fuqi punėtore tė bėj njė pendė tė fortė mes jush dhe mes atyre!”. 

96. Mė sillni copa tė hekurit! E kur e nivelizoi ai me dy anėt e kodrave, tha: “Ndizni!” e kur e bėri atė (hekurin) zjarr (si zjarr nga tė ndezurit) tha: “Mė sillni bakėr tė shkrirė t’ia hedhė atij!” 

97. E ata as nuk arritėn ta kapėrcenin e as ta shponin. 

98. Ai (Dhulkarnejni) tha: “Kjo ėshtė njė e mirė nga Zoti im, e kur tė vjen caktimi i Zotit tim, Ai e bėn atė rrafsh, e caktimi i Zotit tim ėshtė i sigurt. 

99. (Kur tė vijė caktimi i Zotit, ose kur tė dalin Jexhuxh Mexhuxhėt) Ne bėjmė atė ditė qė ata tė pėrzihen si valėt njėra me tjetrėn. Dhe i fryhet Surit (pėr herėn e dytė) e tė gjithė ata i tubojmė. 

100. Atė ditė ua prezentojmė zhehenemin jobesimtarėve me njė prezentim tė hapėt (trishtues). 

101. Atyre qė sytė i kishin tė mbuluar ndaj argumenteve te Mia dhe qė nuk mund tė dėgjonin (fjallėt e All-llahut). 

102. A mos menduan aa qė nuk besuan se pėrkundėr Meje tė marrin zota (mbrojtės) robtė e Mi? Ne kemi pėrgatitur pėr jobesimtarėt Xhehennemin vendpritje. 

103. Thuaj: “A t’ju tregojmė pėr mė tė dėshpruarit nė veprat e tyre?” 

104. Ata janė veprimi i tė cilėve u asgjėsua nė jetėn e kėsaj bote, e megjithatė ata mendojnė se janė kah bėjnė mirė. 

105. Tė tillėt janė ata qė nuk besuan argumentet e Zoit tė tyre as takimin (ringjalljen) e Tij, andaj veprat e tyre shkuan huq dhe nė ditėn e gjykimit atyre nuk do t’u jepet kurrfarė vlere. 

106. Kėtė, ngase shpėrblimi i tyre ėshtė Xhehennemi, pėr shka se nuk besuan dhe argumentet e Mia e tė dėrguarit e Mi i morėn pėr tallje. 

107. S’ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, vendpritje pėr ta janė Xhennetet e Firdevsit. 

108. Aty do tė jenė pėrgjithmonė, e nuk kėrkojnė tė largohen nga ai (ose t’u ndryshohet). 

109. Thuaj: “sikur tė ishte deti ngjyrė pėr t’i shkruar fjalėt e Zotit tim, deti (uji i tij) do tė shterrej para se tė pėrfundojnė fjalėt e Zotit tim, e edhe sikur tė sillnim shtesė edhe njė si ai (deti)”. 

110. Thuaj: “Unė jam vetėm njeri, sikurse ju, mua mė shpallet se vetėm njė Zot ėshtė Zoti juaj, e kush ėshtė qė e shpreson takimin e Zotit tė vet, le tė bėjė vepėr tė mirė, e nė adhurimin ndaj Zotit tė tij tė mos pėrziejė askė.