2.Suretu
Al-Bekare
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lam,
Mim.
2. Ky ėshtė libri nė tė cilin nuk ka
dyshim, udhėzues pėr ata qė frikėsohen (nga
All-llahu).
3. Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn , e kryejnė faljen dhe prej asaj qė Ne i kemi
furnizuar, japin .
4. Dhe ata tė cilėt e besojnė atė qė
tu shpall Ty, dhe atė qė ėshtė shpallur para
teje, dhe tė cilėt pėr ahiretin (botėn tjetėr) janė tė
bindur.
5. Tė tillėt janė tė udhėzuarit nga
Zoti i tyre dhe tė tillėt janė tė shpėtuarit.
6.
E pėr ata qė mohuan ėshtė njėlloj, ua tėrhoqe vėrejtjen apo nuk ua tėrhoqe, ata
nuk besojnė.
7. All-llahu vėndoi vulė nė zemrat e
tyre dhe vėshėt e tyre, ndėrsa nė tė pamurit e tyre ka njė perde, e pėr ta ka
dėnim tė madh.
8. Ka prej njerėzve qė thonė: Ne i
besojmė All-llahut dhe jetės tjetėr (ahiretit), por ata nuk janė
besimtarė.
9. (Pėrpiqen ta) mashtrojnė
All-llahun dhe ata qė besuan, por nuk mashtrojnė tjetėrkė pos vetes, dhe nuk e
kuptojnė!
10. Nė zemrat e tyre ka sėmundje, pra
All-llahu ua shton sėmundjen, dhe pėsojnė dėnim tė dhembshėm pėr shkak se pėrgėnjenin .
11. E kur atyre u thuhet: Mos bėni
ērregullira nė tokė! Ata thonė: Ne jemi vetėm paqėsues!
12. A nuk janė vėrtet ata
ērregulluesit?; Por nuk kuptojnė!
13. Dhe kur atyre u thuhet: Besoni
sikurse besuan njerėzit! Ata thonė: A tė besojmė ashtu siē besuan
mendjelehtit? A nuk janė vėrtet mu ata mendjelehtit?;
Por nuk e dinė.
14. E kur i takojnė ata qė besuan thonė:
Ne besojmė! por kur veēohen me djajt e vet u thonė: Ne jemi me ju, ne vetėm
jemi tallur.
15. All-llahu tallet me ta, dhe ua
shton tė kėqiat duke i lėnė tė bredhin.
16. Tė tillėt janė ata qė blenė
lajthitjen me udhėzimin, pra nuk pati fitim tregėtia e tyre dhe ata nuk qenė tė
udhėzuar.
17. Shembulli i tyre ėshtė si
shembulli i atij qė ndezė njė zjarr dhe posa ai ndriēon vendin pėrreth tij,
All-llahu ua shuan dritėn atyre dhe i lė nė errėsira, (dhe aty) nuk
shohin.
18. (Janė) Tė shurdhėr, memecė dhe tė
verbėr, ata nuk kthehen (nga rruga e shtrembėr).
19. Ose (Shembulli i tyre ėshtė) si
ndonjė shi i rreptė prej sė larti me errėsirė, me bubullimė e me vetėtimė, e
prej frikės sė vdekjes, nga rrufeja, ata vejnė gishtat nė veshėt e tyre.
20. Vetėtima gati ua merrė tė pamurit
dhe, saherė qė ajo u bėnė dritė atyre, ata ecin nė te, e kur u errėsohet mbesin
aty. E sikur tė donte All-llahu, do tua merrte tė dėgjuarit (me krismėn e
bubullimės) dhe tė pamurit (me shkėndijėn e vetėtimės). Vėrtetė, All-llahu
ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo gjė.
21. U ju njerėz, adhuronie Zotin tuaj,
i cili ju krijoi juve ashtu qė tė jeni tė devotshėm (tė shpėtuar).
22. Ai, i cili pėr ju bėri tokėn
shtrat, (vendbanim) e qiellin kulm, e prej qiellit ju lėshoi shi me tė cilin ju
siguroi lloje tė frutave si ushqim pėr ju, pra mos i pėrshkruani All-llahut
shokė, duke qenė se ju e dini (qė Ai nuk ka shokė).
23. E nė qoftė se jeni nė dyshim nė
atė qė Ne ia shpallėm gradualisht robit tonė, atėherė sillnie ju njė kaptinė tė
ngjashme si ai (Kurani) dhe thirrni (pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotėrat)
pos All-llahut, nėse jeni tė sinqert (nė thėniet tuaja se Kurani nuk ėshtė prej
Zotit).
24. E mos e paēit bėrė (deri mė tash),
e as qė do ta bėni kurrė (edhe nė tė ardhmėn), atėherė ruajuni zjarrit, lėndė e
tė cilit janė njerėzit dhe gurėt, qė ėshtė i pėrgaditur pėr
mosbesimtarėt.
25. E, pėrgėzoi ata qė besuan dhe bėnė
vepra tė mira se ata do tė jenė nė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj. Saherė
qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: Ky ėshtė qė me te u
ushqyem edhe mė parė. Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm (vetėm nė formė, e jo
edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra dhe aty do tė
jenė pėrgjithmonė.
26. All-llahu nuk ngurron qė tė marrė
ēfarėdo shembulli, qoftė mushkonjė a diēka edhe mė e imėt se ajo. Sa u pėrket
atyre qė besuan, ata e dinė se ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre, ndėrsa ata tė
cilėt mohuan do tė thonė: Çdeshi All-llahu me kėtė shembull? Ai me tė
lajthitė shumė, dhe udhėzon me tė shumė (nė rrugėn e drejtė), por nuk lajthitė
me tė (tjetėrkė), pos fasikėt (mėkatarėt e mėdhenj).
27. Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė
All-llahut pasiqė ėshtė lidhur ajo, dhe e kėpusin atė qė All-llahu ka urdhėruar
tė jetė e kapur (sa i takon fesė sė All-llahut, monoteizmit Islam, dhe tė
praktikohen ligjet e saj nė tokė dhe gjithashtu sa i takon tė mbajturit e
lidhjeve tė mira me farefisin dhe miqėsinė ) e edhe bėjnė shkatėrrimie nė tokė,
tė tillėt janė ata tė dėshtuarit.
28. Si e mohoni All-llahun, e dihet se
ju ishit tė vdekur, e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė vdisni e pastaj ju
ringjall, e mandej te Ai do tė ktheheni?
29. Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr juve
krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ia drejtoi qiellit dhe i
bėri ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė.
30. (Pėrkujto Muhammed) Kur Zoti yt u
tha engjėjve: Unė po krijoj (po pėrcaktoj) nė tokė njė zėvendės! Ata thanė:
A do tė vėshė nė te atė qė bėnė ērregullime dhe qė derdh gjaqet, e ne tė
madhėrojmė Ty me lavdėrimin Tėnd dhe plotėsisht tė adhurojmė! Ai tha: Unė di
atė qė ju nuk dini!
31. E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė
gjithė emrat (e sendeve) , pastaj ata ua prezentoi engjėjve dhe u tha: Mė
tregoni pėr emrat e kėtyre (sendeve tė emėrtuara), nėse jeni tė drejt (ēka
mendoni)?
32. (Engjėjt) Thanė: Ti je i pa tė
meta, ne kemi dije tjetėr pėrveē atė qė na mėsove Ti. Vėrtetė, Ti je i
gjithdijshėmi, i urti!
33. (Zoti) Tha: O Adem, njoftoj ata
(engjėjt) me emrat e atyre (sendeve)! E kur u rrėfeu atyre pėr emrat e tyre,
(Zoti) tha: A nuk u kam thėnė juve se Unė, mė sė miri e di fshehtėsinė e
qiejve e tė tokės dhe mė sė miri e di atė, qė ju e publikoni dhe atė qė e mbani
fshehtė.
34. E kur u thamė engjėjve: pėruluni
(bini nė sexhde) Ademit, ata menjėherė iu pėrulėn, me pėrjashtim tė iblisit
(djallit). Ai rrefuzoi dhe u mbajtė nė tė madh dhe u bė pabesimtar.
35. Ne i thamė: O Adem, ti dhe
bashkėshortja juaj banoni nė Xhennet dhe hani lirisht nga frutat e tij kah tė
doni, po mos iu afroni asaj bime (peme) e tė bėheni zulumqarė (tė vetvetes
suaj).
36.
37. E Ademi prej Zotit tė vet pranoi
disa fjalė (lutje) , prandaj Ai ia fali (gabimin), ska dyshim se Ai ėshtė Mėshiruesi,
Pendimpranuesi.
38. Ne u thamė: Dilni prej atyhit qė
tė gjithė, e juve gjithqysh do tu arrijė udhėzim prej Meje, e kush pranon
udhėzimin Tim, pėr ata nuk ka as frikė as qė do tė brengosen.
39. E ata qė mohuan dhe
pėrgėnjeshtruan argumentet tona, tė tillėt janė banues tė zjarrit, ata do tė
jenė aty pėrgjithmonė.
40. O bijtė e israilit, kujtoni (jini
mirnjohės pėr) tė mirat e Mia, tė cilat ua dhurova juve dhe zbatoni premtimin
qė mė keni dhėnė Mua. Unė zbatoj atė qė u premtova dhe tė mė keni frikė vetėm
Mua.
41. Dhe besonie atė, qė e shpalla
(Kuranin), e qė vėrteton atė e keni ju e mos u bėni mohues tė parė tė tij, dhe
mos i ndėrroni ajetet e Mia (Kuranin) me njė vlerė tė paktė, por vetėm Mua tė
ma keni dronė.
42. E mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me
tė pavėrtetėn dhe me vetėdije tė fshehni realitetin .
43. Falni namazin dhe jepni zeqatin,
dhe pėruluni (nė ruku ) me ata qė pėrulen.
44. A po i urdhėroni njerėzit pėr punė
tė mira, e veten tuaj po e harroni? Ndėrsa ju e lexoni librin (Tevratin).
A nuk po mendoni?
45. Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha
ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtetė, ajo ėshtė e madhe (e vėshtirė), por
jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin).
46. Tė cilėt janė tė bindur se do tė
takojnė Zotin e vet dhe se ata do ti kthehen Atij.
47. O bijtė e israilit, pėrkujtone
dhuntinė, Time, tė cilėn ua dhurova, dhe Unė ju pata (tė parėt tuaj) dalluar
ndaj njerėzve tė tjerė (tė asaj kohe).
48. Dhe ruajuni njė ditė kur askush
askujt nuk do tė mund ti kryej asgjė, kur nuk pranohet pėr te (jobesimtarin)
ndonjė ndėrmjetėsim dhe nuk pranohet pėr te kompensim, e as qė do tė ndihmohen
ata (fajtorėt).
49. Pėrkujtoni edhe kur ju shpėtuam
prej popullit tė faraonit, qė nga ai shijuat dėnimin mė tė idhėt, duke ua
therrur bijtė tuaj, e duke ua lėnė gjallė gratė tuaja. Nė kėtė torturė
pėrjetuat njė sprovim tė madh nga Zoti juaj.
50. Dhe kur pėr ju e ndamė detin, e ju
shpėtuam, ndėrsa ithtarėt e faraonit i fundosėm, e ju i shihnit (me sytė
tuaj).
51. E kur i premtuam Musait (tia japim
Tevratin) dyzet netė, pas tij ju (pasi shkoi ai pėr Tevrat) e adhuruat viēin,
ju ishit dėmtues (tė vetes suaj).
52. Mandej edhe pas asaj ua falėm
(gabimin), ashtu qė tė falenderoni.
53. Dhe (pėrkujtoni) kur ia dhamė
Musait librin, dalluesin nė mėnyrė qė tė udhėzoheni nė rrugė tė
drejtė.
54. Dhe kur Musai popullit tė vet i
tha: O populli im, me adhurimin e viēit (nė vend tė Zotit), ju i bėtė zullum
vetvetes, pra pendohuni para Krijuesit tuaj, dhe mbytne vetveten. Kjo pėr ju
ėshtė mė sė miri te Krijuesi juaj. E Ai ua pranoi pendimin tuaj, Ai ėshtė
mėshirues, ndaj pranoi shumė pendimin.
55. Dhe kur i thatė: O Musa, ne nuk
tė besojmė ty derisa ta shohim All-llahun haptazi, e atėherė juve u rrėmbeu
rrufeja (zjarri) dhe ju e shihnit.
56. Pastaj, qė tė jeni mirėnjohės pas
vdekjes suaj juve ju ngjallėm.
57. Dhe Ne bėmė qė retė tu bėjnė juve
hije, ju furnizuam me rrėshirė (tė ėmbėl -Manna ) dhe me shkurtėza (Salwa). (Ju
thamė) Hani nga tė mirat qė ju furnizuam! (Ata nuk qenė mirėnjohės). Po Neve ata
nuk na bėnė kurrfarė dėmi, por ata dėmtuan vetveten.
58. E kur ju thamė: Hyni nė kėtė
fshat (vendbanim), dhe hani nė te lirisht ku tė dėshironi, e hyni nė derėn (e
fshatit) pėrulur dhe thuani: Hittatun - ndjesė, Ne ua falim mėkatet tuaja, e bamirėsve
ua shtojmė shpėrblimin.
59. E ata qė ishin mizorė atė qė u
ishte thėnė e ndryshuan me njė fjalė tjetėr, e Ne pėr shkak se ata
kundėrshtuan, lėshuam nga qielli Rizjan (lloj dėnimi) kundėr atyre qė
ishin mizorė.
60. Dhe (pėrkujtoni) kur Musai kėrkoi
ujė pėr popullin e tij, e Ne i thamė: Bjeri gurit me shkopin tėnd, atėherė
nga ai gufuan dymbėdhjetė kroje qė secili grup e dinte vendin ku do tė pinte
ujė. (U thamė) Hani dhe pini nga begatitė e All-llahut e mos vazhdoni tė jeni
ērregullues nė tokė.
61. Madje kur ju thatė: O Musa, ne
nuk mund tė durojmė (hamė) vetėm njė ushqim (tė njėjtė), lute pra Zotin tėnd
pėr ne tė na furnizojė me ēka mbinė toka prej perimeve tė saj, prej trangujve,
prej hudrave, prej thjerze (groshė) dhe prej qepėve tė saj! (Musai) Tha: A
kėrkoni ta ndėrroni tė mirėn pėr atė qė ėshtė me e thjeshtė? Zdirgjuni pra nė
qytet, se aty do tė keni atė qė kėrkoni! E mbi ta rėndoi poshtrimi dhe skamja,
e ata kundėr vetes shkaktuan hidhėrimin e All-llahut. Kjo ndodhi ngase ata mohonin
argumentet e All-llahut, mbytnin pejgamberėt pa kurrfarė tė drejte, dhe pėr
shkak se kundėrshtuan dhe i kalonin kufijt nė tė keqe.
62. Vėrtet, ata qė besuan, ata qė
ishin jehudi, krishterėt sabejėt , kush besoi prej tyre (sinqerisht)
All-llahun, dhe botėn tjetėr dhe bėri vepra tė mira, ata e kanė shpėrblimin te
Zoti i tyre. Pėr ta nuk ka frikė as nuk kanė pėrse tė
pikėllohen.
63. (Pėrkujtoni) Kur Ne patėm marrė
prej jush besėn tuaj, ngritėm mbi ju (kodrėn)
64. E pas asaj (besės) ju mė vonė ia
kthyet shpinėn e po tė mos ishte mirėsia dhe mėshira e All-llahut ndaj jush, ju
do tė ishit prej tė dėshpruarve (nė tė dy jetėrat).
65. Ju tanimė e keni tė njohur
ēėshtjen e atyre nga mesi juaj qė nuk respektuan (urdhėrin) nė tė shtunėn, e Ne
u thamė: Shndėrrohuni nė majmunė tė pėrbuzur!
66. Atė (shndėrrimin e tyre) e bėmė
masė ndėshkuese pėr ata qė e pėrjetuan (me sy) dhe pėr tė pastajshmit, por edhe
si kėshillė pėr tė devotshmit.
67. (Pėrkutjoni) Edhe kur Musai
popullit tė vet i tha: All-llahu ju urdhėron ta therrni njė lopė! Ata thanė:
A bėn tallje me ne? Ai tha: All-llahut i mbėshtetem tė mė ruaj e tė mos
bėhem nga injorantėt!
68. Ata thanė: Lute Zotin tėnd pėr ne
tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo? Ai tha: Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė as e
vjetėr (e moshuar) as e re (mėshqerė), ėshtė e mesme, zbatoni pra atė qė
urdhėroheni!
69. Ata thanė: Lute Zotin tėnd pėr ne
qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ngjyra e saj? A tha: Ai thotė se ajo ėshtė njė
lopė e verdhė, ngjyra e saj ėshtė e fortė qė kėnaqė shikuesit.
70. Ata thanė: Lute Zotin tėndė pėr
ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo, se lopėt na janė pėrzier (janė bėrė tė
ngjashme) e ne do tė gjejmė tė vėrtetėn nė dashtė All-llahu!
71. Ai tha: Ai thotė se ajo ėshtė
lopė jo e lodhur duke lėruar tokėn as duke ujitur bimėt, ajo ėshtė pa tė meta
dhe nė tė nuk ka shenjė (ngjyrė tjetėr)! Ata thanė: E tash na e sqarove saktė
dhe e therrėn atė, e pėr pak e lanė pa e kryer punėn.
72. (Pėrkujtoni) Kur e patėt mbytur
njė njeri dhe u kundėrshtuat mes veti pėr te, e All-llahu ėshtė zbulues i asaj
qė e mbanit fshehtė.
73. E ne u thamė: Mėshoni atij (tė
vdekurit) me njė pjesė tė saj (tė lopės sė therrur)! Ja, kėshtu All-llahu
ngjallė tė vdekurit dhe ua sqaron argumentet e veta, ashtu qė tė
kuptoni.
74. Edhe pas (fakteve tė qarta) zemrat
tuaja u bėnė pasandej tė forta si guri, e edhe mė tė forta, sepse ka nga gurėt
prej tė cilėve gufojnė lumenj, e ka disa prej tyre qė ēahen dhe prej tyre buron
ujė, madje ka prej tyre qė nga frika ndaj Zotit rrokullisen tatėpjetė (nga maja
e kodrės). All-llahu nuk ėshtė i pakujdeshėm ndaj asaj qė veproni
ju.
75. A shpresoni se do tu besojnė ata
juve (jehudėt), kur dihet se njė grup prej tyre dėgjuan fjalėt e All-llahut,
edhe pse i kishin kuptuar, e duke qenė tė vetėdijshėm (ēbėnin) i ndryshuan
ato.
76. E kur takonin ata qė kishin besuar
(muslimanėt) thonin: Ne kemi besuar! E kur veēoheshin ata mes veti thonin: A
po ju tregoni atyre (muslimanėve) pėr atė qė All-llahu ua shpalli juve (nė
Tevrat rreth Muhammedit a. s. ) qė ata para Zotit tuaj tė kenė argumente
kundėr jush. A nuk jeni duke kuptuar.
77. A thua nuk e dinė ata (jehuditė)
se All-llahu e di atė ēka e fshehin dhe atė ēka e publikojnė?
78. E ka disa prej tyre qė janė
analfabetė, nuk e kuptojnė librin, por jetojnė vetėm nė shpresa, duke mos qenė
tė sigurt.
79. Ështė shkatėrrim pėr ata qė me
duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: Ky ėshtė nga All-llahu!, e
pėr tė arritur me te njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka
shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka
fitojnė.
80. Ata edhe thanė: Neve nuk do tė na
kapė zjarri vetėm pėr disa ditė tė numėruara! Thuaj: A mos keni marrė prej
All-llahut ndonjė premtim, e All-llahu nuk e thyen premtimin e vet, ose jeni
duke thėnė pėr All-llahun atė qė nuk e dini?
81.
82. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė pėrgjithmonė.
83. (pėrkujtoni) Kur Ne morėm zotimin
e bijve tė Israilit; mos adhuroni tjetėrkė, pėrveē All-llahun, tė silleni mirė
ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmėve, ndaj jetimėve, ndaj miskinėve (tė
varfėrve) dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; faleni namazin dhe jepeni
zekatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet
shpinėn zotimit.
84. Dhe kur morėm zotimin tuaj qė tė
mos derdhni gjakun tuaj, tė mos dėboni vetėn tuaj nga vendi juaj, e ju e
pranuat, ndaj dėshmonie.
85. Pastaj qe, ju jeni ata qė mbytni
njėri-tjetrin, i dėboni disa prej jush nga vendi i tyre duke bashkėpunuar
kundėr tyre si ėshtė mėkatė e padrejtė, e nėse ata bien te ju nė robėri, ju
jepni konpensim pėr (ti liruar) ata, e dėbimi i tyre nga vendi ėshtė i ndaluar
pėr ju. A e besoni njė pjesė tė librit, e tjetrėn e mohoni? Çmund tė
jetė ndėshkimi ndaj atij qė punon ashtu prej jush, pos poshtėrim nė jetėn e
kėsaj bote, e nė ditėn e gjykimit ata hidhen nė dėnimin mė tė ashpėr. All-llahu
nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.
86. Tė tillė janė ata, qė e vlerėsuan
jetėn e kėsaj bote mbi botėn tjetėr, andaj atyre as nuk do tu lehtėsohet
dėnimi, e as qė do tė ndihmohen ata.
87. Ne i patėm dhėnė Musait librin dhe
pas tij patėm dėrguar shumė pejgamberė. Isait, birit tė Merjemės i dhamė
argumente (mrekulli) dhe e fuqizuam me (Xhibrilin) shpirtin e shenjtė. E saherė
qė u erdhi ndonjė i dėrguar me ēka nuk u pėlqeu juve, a nuk u bėtė kryelartė
dhe disa prej tyre i pėrgėnjeshtruat e disa i mbytėt?
88. E (jehuditė e kohės sė Muhammedit)
thonė: Zemrat tona janė nė kėllėf! Jo, por pėr shkak tė mosbesimit tė tyre,
All-llahu i ka mallkuar, andaj pak janė qė besojnė (ose: pak send
besojnė).
89. E kur u erdhi atyre prej
All-llahut libri (Kurani) qė ėshtė vėrtetues i atij, qė e kishin pranė, e qė
para se tu vinte e kėrkonin ndihmėn e tij kundėr mosbesimtarėve, e mohuan atė
(Muhammedin) qė e njihnin, kur u erdhi. Pra mallkimi i Allahut qoftė kundėr
mosbesimtarėve!
90. E shėmtuar ėshtė ajo pėr ēka ata e
shitėn vetvetėn. Atė qė e shpalli All-llahu tė mos e besojnė nga zilia, pėr
shkak se All-llahu nga mirėsia e Tij ti shpallė atij qė dėshiron nga robėt e
vet. Andaj merituan zemėrim mbi zemėrim (gazep mbi gazep). Mosbesmtarėt kanė
dėnim qė i poshtėrson.
91. Dhe kur atyre u thuhet: Besoni
atė qė e shpalli All-llahu, ata thonė: Ne besojmė atė qė na u shpall neve,
kurse e mohojmė atė pas tij, edhe pse ėshtė vėrtetues i atij, qė e kanė ata dhe
ėshtė i vėrtet. Thuaj: Nėse jeni besimtarė, pse i mbytnit mė parė pejgamberėt
e All-llahut?
92. Juve u pat ardhur Musai me
argumente, por pas tij ju e adhuruat viēin, pra ju ishit mizorė.
93. (Pėrkujtoni) Kur morėm premtimin
tuaj dhe mbi ju ngritėm kodrėn Tur, (u thamė) merrni kėtė qė u dhamė seriozisht
dhe dėgjoni (respektoni). Ata thanė: Dėgjuam (me vesh) e kundėrshtuam. E pėr
shkak tė mosbesimit tė tyre, adhurimi ndaj viēit ishte pėrzier me gjak nė
zemrat e tyre. Thuaj: Nėse jeni besimtarė, besimi juaj ėshtė duke u udhėzuar
keq.
94. Thuaj: Nėse bota tjetėr
(Xhenneti) te All-llahu ėshtė vetėm pėr ju, edhe pėr njerėzit e tjerė, nėse
jeni tė sinqert, kėrkone vdekjen (e shkoni mė shpejtė).
95. E pėr shkak tė veprave tė tyre
(mėkateve), ata kurr nuk e dėshirojnė atė. All-llahu di pėr
zullumqarėt.
96. Ështė e sigurtė se njerėzit
mė lakmues pėr tė jetuar, ti ke pėr tė gjetur ata (jehuditė), bile edhe mė
lakmues se idhujtarėt. Ndonjėri prej tyre dėshiron tė jetojė njėmijė vjet, por
edhe sikur tė jetojė, ajo (jeta e gjatė) nuk do ta shpėtoj atė prej dėnimit.
All-llahu sheh ēka veprojnė ata.
97. Thuaj:
98.
99. Ne tė kemi shpallur ty (Muhammed)
argumente tė qarta dhe ato nuk i mohon askush, pėrveē atyre qė kanė dalė
respektit.
100. (nuk besojnė argumentet tona se)
Saherė qė ata kanė dhėnė ndonjė premtim, njė grup prej tyre e hodhi atė, por
shumica e tyre nuk beson.
101. E kur u erdhi atyre ndonjė i
dėrguar prej All-llahut, vėrtetues i asaj qė kishin ata, njė grup prej tyre tė
cilėve iu ishte dhėnė libri, e hodhi pas shpine librin e All-llahut, kinse nuk
dinin (asgjė).
102. (E hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn
atė qė thonin djajt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Por Sulejmani nuk ishte i
pafe, djajt ishin tė pafe, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (Ndoqėn) Edhe atė
qė u zbriti nė Babil dy engjėjve, Harutit dhe Marutit. E ata tė dy nuk i
mėsonin askujt (magjinė) para se ti thonin: Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u
bėn i pa fe! E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin
burrin prej gruas sė vet, por pa lejėn e All-llahut me atė askujt nuk mund ti
bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata
(jehuditė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė
botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit).
103. E sikur tė kishin besuar ata dhe
sikur tė ishin ruajtur (prej mėkateve), po tė dinin, shpėrblimi prej All-llahut
do tė ishte shumė mė i dobishėm.
104. O ju qė keni besuar, mos thuani:
Raina - po thuani: Undhurna dhe respektoni! Mosbesimtarėt kanė dėnim tė
dhėmbshėm.
105. As ata, ithtarėt e librit qė nuk
besuan, e as idhujtarėt nuk duan qė juve tė ju vijė ndonjė e mirė nga Zoti
juaj. Mirėpo, All-llahu me mėshirėn e vet veēon atė qė dėshiron, All-llahu
ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.
106. Ne nuk abrogojmė (pezullojmė)
asnjė nga argumentet tona, apo ta hedhim nė harresė e tė mos sjellim edhe mė tė
dobishėm se ai, ose tė ngjashėm me te. A nuk e ke ditur se All-llahu ėshtė i
plotfuqishėm pėr ēdo send?
107. A nuk e ke ditur se vetėm
All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės, dhe se pos All-llahut nuk keni
as mbrojtės as ndihmėtar.
108. A doni tė pyetni tė dėrguarin tuaj
sikurse u pyet mė parė Musai. Ai qė e ndėrron besimin me mosbesimin, ai tanimė
e ka humbur rrugėn e drejtė.
109. Shumė ithtarė tė librit (jehudi,
krishterė), edhe pasiqė iu ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre
personale dėshiruan qė pas besimit tuaj tiu kthejnė nė mosbesimtarė, pra ju
lini dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhėrin e vet.
All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.
110. Kryeni faljen (namazin) dhe jepne
Zeqatin, e ēfardo tė mirė qė e pėrgatitni pėr veten tuaj, atė e gjeni te
All-llahu. Ska dyshim All-llahu pėrcjell ēdo veprim tuajin.
111. Ata edhe thanė: Kurrsesi nuk ka
pėr tė hyrė kush nė Xhennet, pėrveē atij qė ėshtė jehudi ose i krishterė! Ato
janė fantazi tė tyre! Thuaju: Sillni argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni
tė drejtė?
112. Nuk ėshtė ashtu (si thonė ata), po
ai qė ėshtė dorėzuar All-llahut dhe ėshtė bamirės, ai e ka shpėrblimin e vet te
Zoti i tij, pėr ata nuk ka frikė, as nuk kanė pse tė mėrziten.
113. Jehuditė thanė se tė krishterėt
nuk kanė tė mbėshtetur nė asgjė (nuk kanė fe tė vėrtetė). Edhe tė krishterėt
thanė se jehudit nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė, e duke qenė se ata tė dy
palėt e lexojnė librin. Po kėshtu si thėniet e tyre, thanė edhe ata qė nuk
dinin (idhujtarėt pėr Muhammedin). Po nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata nuk
pajtoheshin, All-llahu gjykon ndėrmjet tyre.
114. E kush mundet tė jetė mė mizor se
ai qė nė xhamitė e All-llahut pengon tė pėrmendet emri i Tij (tė bėhet ibadet)
dhe pėrpiqet pėr shkatėrrimin e tyre. Atyre ndryshe nuk u takoi tė hyjnė vetė
nė to, vetėm duke qenė rrespektues (tė tyre e jo rrėnues). Ata nė kėtė jetė
kanė nėnēmim e nė botėn tjetėr dėnim tė madh.
115. Tė All-llahut janė edhe (anėt nga)
lindja edhe perėndimi, dhe kahdo qė tė ktheheni, aty ėshtė anė e
All-llahut. Vėrtetė, All-llahu ėshtė i gjerė (nė bujari) e i
dijshėm.
116. Ata (ithtarėt e librit) thanė:
All-llahu ka fėmijė I pastėr ėshtė Ai nga kjo e metė! E Tij ėshtė
gjithēka nė qiej e nė tokė, gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij.
117. Ai ėshtė shpikės i qiejve e i
tokės (pa kurrfarė modeli tė mėparshėm) e kur dėshiron diēka, ai vetėm i thotė:
Bėhu! nė atė moment bėhet.
118. E ata qė nuk dinė (kurejshitėt
politeistė) thanė: Pėrse tė mos na flasė neve All-llahu, ose tė na vijė ndonjė
argument! po kėshtu, thėniet e tyre nė mėnyrė tė njėjtė i patėn pėrsėritur
edhe ata qė ishin para tyre. Tė njėjta janė zemrat e tyre. Ne tanimė sqaruam
argumentet pėr njė popull qė dėshiron tė bindet.
119. Ne tė dėrguam ty (o Muhammed a.
s.) me tė Vėrtetėn (Islamin), pėrgėzues dhe nedhir (vėrejtės, qortues,
paralajmėrues), e ti nuk je pėrgjegjės pėr banuesit e
Xhehennemit.
120. As jehuditė, e as krishterėt kurrė
nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty deri qė tė pasosh fenė e tyre. Thuaju:
Udhėzimi i All-llahut ėshtė udhėzim i drejtė. E nėse pasiqė tė ka ardhur ty e
vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre, nuk ka kush tė ndihmojė e as tė mbrojė nga
All-llahu.
121. Atyre, tė cilėve u dhamė librin
dhe tė cilėt e lexojnė drejtė ashtu si ėshtė, ata e besojnė atė (Kuranin). E
ata qė e mohojnė atė, tė tillėt janė ata qė dėshtuan (nė dynja e nė
ahiret).
122. O bijtė e israilit, kujtoni tė
mirat e Mia qė ua dhurova, qė ju dallova mbi njerėzit tjerė (tė asaj
kohe).
123. Dhe ruajuni njė ditė kur askush
nuk do tė mund ta ndihmojė tjetrin pėr asnjė send, nuk pranohet prej askujt
kompensim, nuk do ti bėjė dobi askujt ndonjė ndėrmjetėsim dhe as qė do tė
ndihmohen (mėkatarėt).
124. Pėrkujto (O i dėrguar) kur Zoti i
vet, Ibrahimin e provoi me disa obligime, e ai i pėrmbushi ato, e Ai tha: Unė
po tė bėj ty prijės (imam) tė njerėzimit! Ai tha: (bėn o Zot) Edhe nga
pasardhėsit e mi! (Zoti) Tha: Mirėsinė Time nuk mund ta gėzojnė
mizorėt!
125. Dhe kur shtėpinė (Qaben) e bėmė
vendkthim dhe vendsigurie pėr njerėzit, (u thamė) Vendin ku qėndroi Ibrahimi
pranonie pėr vendfalje! Ibrahimin dhe Ismailin i urdhėruam: ju tė dy pastrone
shtėpinė Time pėr vizituesit, pėr ata qė qėndrojnė aty dhe pėr ata qė falen
aty.
126. Dhe kur Ibrahimi tha: Zoti im,
bėje kėtė njė qytet sigurie dhe banorėt e tij, qė besuan All-llahun dhe jetėn
tjetėr, furnizoj me lloje tė frutave! Ai (All-llahu) tha: (e furnizoj) Edhe
atij qė nuk besoi do tia mundėsoj shfrytėzimin e frutave pėr njė kohė tė
shkurtėr, e pastaj do ta shtyej nė dėnimin e zjarrit, e sa pėrundim i shėmtuar
ėshtė ai.
127. Edhe kur Ibrahimi dhe Ismaili,
duke i ngritur themelet e shtėpisė (Qabes luteshin): Zoti ynė, pranoje prej
nesh, se me tė vėrtetė Ti je qė dėgjon dhe di!
128. Zoti ynė, bėna neve dyve besimtarė
tė sinqertė ndaj Teje dhe nga pasardhėsit tanė, njerėz tė bindur ndaj Teje, na
e mėso manasikun (rregullat e adhurimit) dhe falna neve, vėrtetė Ti je
Falėsi, Mėshiruesi!
129. Zoti ynė, dėrgo ndėr ta, nga gjiu
i tyre tė dėrguar qė tu lexojė atyre ajetet Tua, tu mėsojė atyre librin dhe
urtėsinė, e ti pastroj (prej ndytėsisė sė idhujtarisė) ata. Ska dyshim se Ti
je ngadhėnjyesi, i dijshmi.
130. E kush largohet prej fesė sė
Ibrahimit pėrveē atij qė poshtron vetveten. Ne atė e bėmė tė zgjedhur nė kėtė
botė, kurse nė botėn tjetėr ai ėshtė njėri prej tė lartėve.
131. Kur Zoti i vet atij i tha:
Dorėzohu! Ai tha: Iu kam dorėzuar Zotit tė gjithėsisė!
132.
133. A ishit ju (ithtarė tė librit)
dėshmitarė kur Jakubit iu afrua vdekja, e ai bijve tė vet u tha: Çka do
tė adhuroni pas meje? Ata thanė: Do tė adhurojmė Zotin (Ilah ) tėnd, dhe
Zotin e prindėrve tuaj: Ibrahimit, Ismailit, Ishakut, Njė tė Vetmin Zot dhe
ne, vetėm Atij i jemi dorėzuar!
134. Ai ishte njė popull qė kaloi, atij
i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni
pėrgjegjės pėr atė qė vepruan ata.
135. Ata (ithtarėt e librit) thanė:
Bėhuni jehudi ose tė krishterė, e gjeni rrugėn e drejtė! Thuaj: jo,
(asnjėrėn) por fenė e drejtė tė Ibrahimit qė ai nuk ishte nga
idhujtarėt.
136. Ju (besimtarė) thuani: Ne i
besuam All-llahut, atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall Ibrahimit,
Ismailit, Ishakut, Jakubit dhe pasardhėsve (tė Jakubit qė ishin tė ndarė nė
dymbedhjetė kabile), atė qė i ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė
dhėnė nga Zoti i tyre pejgamberėve, ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin prej tyre
dhe ne vetėm atij i jemi bindur.
137. Nė qoftė se ata besuan ashtu siē
besuat ju ata vėrtetė kanė gjetur rrugėn e drejtė, e nėse refuzojnė, atėherė ata
janė kundėrshtarė (opozitė), po ty (Muhammed) kundėr tyre do tė mjaftojė
All-llahu. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi.
138. (kjo fe jona ėshtė) Njgyrosje e
All-llahut, e kush ngjyros (me fe) mė mirė se All-llahu? Ne vetėm atė e
adhurojmė.
139. Thuaj: A doni tė grindeni me ne
pėr All-llahun, e Ai ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj dhe ne kemi vepra
(shpėrblimin e veprave) tona, e ju keni veprat tuaja. Por ne jemi
(besimtarė) tė sinqertė ndaj Tij.
140. A pretendoni se Ibrahimi, Ismaili,
Is-haku, Jakubi dhe pasardhėsit kanė qenė jehudi ose tė krishterė? Thuaj: A e
dini ju mė mirė apo All-llahu? Kush ėshtė mė mizor se ai, qė e ka dėshminė e
All-llahut pranė veti dhe e fshehė. All-llahu nuk ėshtė i panjoftuar me
veprimet tuaja.
141. Ai ishte njė popull qė shkoi, tė
cilit i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni
pėrgjegjės pėr atė qė ata vepruan.
142. Disa mendjelehtė nga njerėzit do
tė thonė: Çka i ktheu ata (muslimanėt) prej kiblės (drejtimit) nė tė
cilin ishin ata (Kudsi)? Thuaj: Tė All-llahut janė lindja dhe perėndimi, Ai e
vė nė rrugėn e drejtė atė qė do.
143. Disa ashtu (sikur u udhėzuam nė
fenė islame) Ne u bėmė juve njė popull tė drejtė (njė mes tė zgjedhur) pėr tė
qenė ju dėshmitarė (nė ditėn e gjykimit) ndaj njerėzve , dhe pėr tė qenė i
dėrguari dėshmitar ndaj jush. E kiblen nga e cila ti u drejtove nuk e bėmė pėr
tjetėr, vetėm se pėr tė provuar atė qė shkon pas tė dėrguarit, nga ai qė
kthehet prapa, ndonėse kjo ka qenė vėshtirė (pėr disa), por jo edhe pėr ata qė All-llahu
i drejtoi. All-llahu nuk ėshtė qė tua humbė besimin tuaj. Ska dyshim se
All-llahu ėshtė shumė i butė dhe mėshirues ndaj njerėzve.
144. Ne shumė herė po shohim kthimin e
fytyrės tėnde kah qielli, e Ne gjithqysh do tė drejtojmė ty nė drejtim tė njė
kibleje (Qabja) qė ti e do atė. Pra kthehu anės sė xhamisė sė shenjtė (Qabes),
dhe kudo qė tė jeni (o besimtarė) kthehuni kah ajo anė. E atyre qė u ėshtė
dhuruar libri, ata e dinė sigurisht se kjo (kthesė) ėshtė e vėrtetė nga Zoti i
tyre. E All-llahut nuk mund ti fshihet ajo qė veprojnė ata.
145. Po edhe sikur tu sillshe ēdo lloj
argumenti atyre qė u ėshtė dhėnė libri, ata nuk pasojnė kiblen tėnde, e as ti
nuk do tė pasosh kiblen e tyre, po asnjėra palė nuk do ta pasojė kiblen e
tjetrės. E pas dijes, e cila tė ka ardhur, po e zėmė se ishe vėnė pas dėshirave
tė tyre, atėherė ti do tė ishe mizor.
146. Atyre qė u kemi dhėnė librin, ata
e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup prej tyre edhe pse
e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn.
147. E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, pra
kurrsesi mos u bė nga ata qė dyshojnė.
148. Secili (popull) ka njė anė, tė
cilės ai i kthehet, ju shpejtoni kah punėt e mbara, kudo qė tė jeni All-llahu
ka pėr tju tubuar tė gjithėve, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send.
149. Kahdo qė tė shkosh ktheje fytyrėn
tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė, kjo ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt. All-llahu
pėrcjell gjithēka veproni ju.
150. Dhe kahdo qė tė dalėsh, ktheje
fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė (Qabja) dhe kudo qė tė gjendeni
ktheni fytyrat tuaja kah ana e saj, ashtu qė njerėzit mos tė kenė argument
kundėr jush, pėrveē atyre qė janė mizorė nga ata (qė nga inati nuk pranojnė
kurrfarė fakti), por mos ia keni frikėn atyre, frikėsohuni prej Meje (e bėra
kėtė) qė tė gjeni rrugėn e drejtė dhe qė tė plotėsojė mirėsinė Time ndaj
jush.
151. (sikurse plotėsova mirėsinė Time
ndaj jush) Ashtu siē dėrguam nga gjiu i juaj tė dėrguar tu lexojė ajetet Tona,
tju pastrojė, e tju mėsojė librin dhe traditėn, e edhe tju mėsojė atė qė nuk
e dinit.
152. Pra mė kujtoni Mua, Unė ju
kujtoj juve, Mė falėnderoni e mos Mė mohoni.
153. O ju qė keni besuar, kėrkoni
ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me
durimtarėt.
154. E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e
All-llahut mos thoni: Janė tė vdekur, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk
kuptoni.
155. Ne do tju sprovojmė me ndonjė
frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet, por
ti pėrgėzoji durimtarėt.
156. Tė cilėt, kur i godet ndonjė e
pakėndėshme thonė: Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm te Ai
kthehemi!
157. Tė tillėt janė ata qė kanė bekime
prej Zotit tė tyre dhe mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė
udhėzuarit.
158. Safa dhe Merve janė nga
shenjat (pėr adhurim) e All-llahut, e kush e mėsyen shtėpinė pėr haxh (Qaben
pėr haxh), ose pėr umre (vizitė jashtė kohės sė haxhit), nuk ėshtė mėkat pėr te
ti vizitojė ato dyja (tė ece nė ato dy vende).
159. Ata, tė cilėt fshehin argmentet
dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė
tillėt i mallkon All-llahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė.
160. Pėrveē atyre qė pendohen, qė
pėrmirėsohen dhe qė u shpjegojnė njerėzve, (tė vėrtetėn), tė tillėve ua pranoj
pendimin, se Unė pranoj shumė pendimin, jam mėshirues.
161. Ata, tė cilėt mohuan dhe vdiqėn si
pabesimtarė, kundėr tyre ėshtė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė
gjithė njerėzve.
162. Ata pėrgjithmonė janė aty (nė
zjarrė), as nuk u lehtėsohet dėnimi, as nuk u jepet afat.
163. Zoti juaj (qė meriton adhurim)
ėshtė njė, All-llahu, nuk ka zot pos Atij qė ėshtė mėshirėplotė, gjithnjė
mėshiron.
164. Ështė fakt se nė krijimin e
qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det
qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me
tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė
qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė
gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente.
165. E nga njerėzit ka asish qė nė vend
tė All-llahut besojnė idhujt , qė i duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė
besimtarėt e vėrtetė e duan) All-llahun, po dashuria e atyre qė besuan
All-llahun ėshtė shumė mė e fortė. E sikur qė dinin ata qė bėnė mizori se kur
do ta shohin dėnimin (nė botėn tjetėr), do tė binden se e tėrė fuqia i takon
vetėm All-llahut (e jo idhujve) dhe se All-llahu ėshtė ndėshkues i
rreptė.
166. Dhe (sikur tė shihnin) kur do tė
largohen ata qė u prinin atyre qė i ndiqnin (paria largohet prej atyre qė u
shkuan pas), e tė gjithė e shohin dėnimin dhe kėputen lidhjet e
tyre.
167. E Ata, tė cilėt u patėn shkuar pas
do tė thonė: Ah, sikur tė na lejohej njė kthim (nė dynja) e tė largohemi prej
tyre (prijėsve) siē u larguan ata tash prej nesh! Kėshtu All-llahu do tju
paraqesė veprat qė janė dėshprim pėr ta, e ata nuk kanė tė dalė prej
zjarrit.
168. O ju njerėz, hani nga ajo qė ėshtė
nė tokė e qė ėshtė e lejuar dhe e mirė, e mos shkoni hapave tė djallit se ai
ėshtė armik i hapėt i juaji.
169. Ai ju urdhėron vetėm me tė kėqia e
turpėsi, dhe ju shtyen tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini.
170. E kur u thuhet atyre
(idhujtarėve): Pranoni atė qė All-llahu e shpalli! Ata thonė: Jo, ne ndjekim
atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė! Edhe sikur prindėrit e tyre tė
mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do ti pasonin)?
171. Shembulli i (i thirrėsit tė) atyre
qė nuk besuan ėshtė sikurse i atij (bariut) qė u lėshon britmė atyre (bagėtive)
qė nuk dėgjojnė tjetėr vetėm se britmė e zė (e nuk kuptojnė). Ata janė tė
shurdhėr, memecė e tė verbėr, ata nuk kuptojnė.
172. O ju qė besuat, hani nga tė mirat
qė u kemi dhėnė, dhe falėnderoni All-llahun, nėse jeni qė vetėm Atė e
adhuroni.
173. (All-llahu) Ua ndaloi juve vetėm
tė ngordhtėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė therret (ngritet zėri me te)
jo nė emėr tė All-llahut.
174. Ata qė fshehin nga libri atė qė
shpalli All-llahu dhe pėr te fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin
vetėm zjarr. Atyre All-llahu nuk do tu flasė nė ditėn e gjykimit dhe as nuk i
shfajson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm.
175. Ata janė qė nė vend tė udhėzimit e
morėn humbjen dhe dėnimin nė vend tė shpėtimit. Sa tė durueshėm qenkan ata ndaj
zjarrit?
176. Atė (dėnim) pėr shkak se All-llahu
e zbriti librin (Tevratin), me sqarim tė drejtė, e ata qė bėnė ndryshime nė
librin, janė nė njė pėrēarje tė largėt nga e vėrteta.
177. Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar)
tė ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė
ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit,
lajmėtarėve dhe pasurinė qė e do, ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė
vėrfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin,
e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit nė
skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit dhe
tė tillėt janė ata tė devotshmit.
178. O ju qė besuat, u ėshtė bėrė
obligim gjurmimi pėr dėnim pėr mbytje: i liri pėr tė lirin, robi pėr robin,
femra pėr femrėn. Kurse atij qė i falet diēka nga vėllau i vet atėherė ajo le
tė pėrcillėt (e atij qė e fal) kuptueshėm dhe shpagimi (nga dorasi) atij le ti
bėhet me tė mirė. kjo ėshtė njė lehtėsim dhe mėshirė prej Zotit tuaj.
179. O ju tė zotėt e mendjes, kjo masė
e dėnimit ėshtė jetė pėr ju, ashtu qė tė ruheni (nga mbytja e njėri
tjetrit).
180. Kur ndonjėrit prej jush i ėshtė
afruar vdekja, nėse lė pasuri pas vete, testamenti (vasijeti) pėr prindėrit dhe
pėr tė afėrmit u ėshtė bėrė juve obligim, por ashtu siē ėshtė drejtė. Pėr ata
qė janė tė devotshėm kjo ėshtė detyrė qė lypet kryer.
181.
182. E kush frikėsohet prej
testamentuesit se gabimisht po largohet nga drejtėsia, ose qėllimisht do tė
bėjė mėkat, ai qė bėn pajtim ndėrmjet tyre, ai nuk ka mėkat. Vėrtetė All-llahu
shumė falė dhe shumė mėshiron.
183. O ju qė besuat, agjėrimi (saum ) u
ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush,
kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm.
184. (jeni tė obliguar pėr) Ditė tė
caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi),
atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė
agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompenzim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri ai
qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aqė mė mirė pėr te. Mirėpo, po qė se
dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju.
185. (ato ditė tė numėruara janė) Muaji
i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrėfyes pėr
njerėz dhe sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga
gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush
ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aqė ditė nga ditėt e mėvonshme.
All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtėrsim pėr ju.
(tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, tė madhėroni
All-llahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falenderoni.
186. E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr
Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata
drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė
Mua.
187. Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar
afrimi tė gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato.
All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin tuaj
dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka
caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga
peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje. E kur jeni
tė izoluar (nė itikafė) nė xhamia, mos tu afroheni atyre (pėr marėdhėnie
intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu,
nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė
ruhen.
188. Dhe mos e hani pasurinė e njėri-
tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te
gjyakatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė
njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė).
189. Tė pyesin ty pėr hėnėn e re (dhe
fazat e saj) Thuaj: Ato janė pėrcaktime tė kohės prė njerėzi dhe pėr haxh. Nuk
ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė mirėsi kush ruhet (nga tė
kėqiat). Nė shtėpia hyni kah dyert e tyre dhe kinie frikė All-llahun qė ashtu
tė gjeni shpėtim.
190. Dhe luftoni nė rrugėn e
All-llahut kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se All-llahu nuk i
do ata qė e teprojnė (e fillojnė luftėn).
191. Dhe luftoni ata kudo qė ti zini,
dėboni prej vendit ata sikurse ju pėrzuan ata juve. Fitneja ėshtė mė e rėndė
se vrasja. Mos i luftoni ata pranė xhamisė sė shenjtė (Mesxhidul-Haram ) deri
qė ata tju luftojnė juve aty, e nėse ju sulmojnė, atėherė sulmoni edhe ju ata.
I kėtillė ėshtė ndėshkimi ndaj pabesimtarėve.
192. Dhe nėse heqin dorė, pra All-llahu
ėshtė Mėkatfalėsi, Mėshiruesi.
193. Vritni ata derisa tė zhduket
fitneja dhe tė aplikohet feja vetėm pėr All-llahun. E nė qoftė se
ndalen (nga propaganda dhe lufta), atėherė lereni armiqėsinė, pėrveē atyre qė
janė zullumqarė.
194. Muaji i shenjtė ( i sivjetit)
ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė
masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė
atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė
devotshmit.
195. Dhe jepni pėr njė rrugė tė
All-llahut e mos hidhni veten nė rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė
All-llahu i do bamirėsit.
196. E kryenie haxhin dhe umrėn pėr hir
tė All-llahut, po nė qoftė se pengoheni, atėherė (therrni pėr kurban) ēka tju
vijė mė lehtė prej kurbanėve, e mos i rruani kokat tuaja derisa tė arrijė
kurbani vendin e caktuar.
197. Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar e
kush bėn (ia fillon tė zbatojė) haxhin nė kėta muaj, nuk duhet afruar
gruas, nuk bėn tė merr nėpėr kėmbė dispozitat e sheriatit, as nuk duhet
shkaktuar grindje. All-llahu di pėr atė qė e punoni nga e mira. Dhe pėrgatituni
me furnizim (pėr rrugė), e furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria, e ju tė
zotėt e mendjes keni dronė Time.
198. Nuk ėshtė mėkat pėr ju tė kėrkoni
begati nga Zoti juaj (tė bėni ndonjė tregti gjatė haxhit). E kur tė derdheni
(hiqeni) prej Arafatit , pėrmendeni All-llahun nė vend tė shenjtė (Muzdelife) ,
pėrmendeni Atė, ashtu si u ka udhėzuar Ai, sepse mė parė ishit tė
humbur.
199. Pastaj zdirgjuni andej kah
zdirgjen njerėzit, kėrkoni All-llahut falje, se All-llahu fal e ėshtė
mėshirues.
200. E kur ti kryeni detyrat tuaja,
pėrmendeni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile pėrmendeni edhe
mė fortė. Ka disa prej njerėzve qė thonė: Zoti ynė, na jep Ti neve nė kėtė
botė! pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr.
201. E, ka prej tyre asish qė thonė:
Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na
ruaj prej dėnimit me zjarr!
202. Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga
ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari.
203. All-llahun pėrmendeni nė ditėt e
caktuara (nė ditėt e bajramit).
204. Ka ndonjė nga njerėzit qė fjala e
tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (pse nė botėn tjetėr gjykon Ai qė e di tė
fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet All-llahun dėshmues, e
nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i rreptė.
205. E posa tė kthehet, ai nė tokė
vepron tė bėjė shkatėrrim nė te, tė asgjėsojė tė korrat (mbjelljet) dhe
gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin (fesadin).
206. Dhe kur i thuet atij: Kij frikė
All-llahun!, atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i shėmtuar ėshtė ai qė i
takon atij (Xhehennemi).
207. Ka nga njerėzit, i cili pėr hirė
tė All-llahut e flijojnė vetveten, e edhe All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm
pėr robtė e vet.
208. O ju qė besuat, hyni nė islamizmin
e tėrėsishėm (Pėrqafoni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni rrugėn e djallit,
sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt.
209. E nėse devijoni pasi u kanė ardhur
argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i
vetėdijshėm.
210. Ata nuk janė duke pritur tjetėr,
por vetėm tu vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit) nėn
hije tė reve, (tu vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer (kush pėr Xhennet
e kush pėr Xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė gjitha
ēėshtjeve.
211. Pyeti bijtė e Israilit, se sa
argumente tė ēarta u kemi dhėnė atyre (dhe nuk besuan).
213. Njerėzit ishin njė popull (tė fesė
sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues
dhe qortues, dhe atyre Ai u zbriti edhe librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar
nė atė qė u kundėrshtuan vetėm ata qė kishin libėr (ithėtarėt e librit). E
pėrpos atyre qė iu kishte dhėnė ai (libri) dhe u kishin ardhur argumente tė
qarta, nuk kundėrshtoi kush nė te (nė librin), po edhe atė (kundėrshtim e
bėnė), nga zilia ndėrmjet tyre, mirėpo All-llahu me mėshirėn e Tij i udhėzoi
ata qė besuan te e vėrteta e asaj pėr ēka ishin kundėrshtuar. All-llahu e vėnė
nė rrugė tė drejtė atė qė dėshiron.
214. Po ju menduat se do tė hyni nė
Xhennet, pa u provuar edhe ju me shembullin e atyre qė ishin para jush, tė
cilėt i patėn goditur skamjet e vuajtjet dhe qenė tronditur, sa qė i dėrguari
thoshte, e me te edhe ata qė kishin besuar: Kur do tė jetė ndihma e
All-llahut? Ja (u erdhi ndihma) vėrtetė ndihma e All-llahut ėshtė
afėr!
215. Tė pyesin se ēdo tė japin. Thuaj:
Atė qė jepni pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr gurbetēinjtė.
E ēdo tė mirė qė punoni, ska dyshim se All-llahu e di.
216. Juve u ėshtė bėrė obligim kitali
(xhihadi) , ndonėse ju e urreni atė. Por mund qė ju ta urreni njė send, e ai
ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm
pėr ju. All-llahu di, e ju nuk dini.
217. Tė pyesin pėr luftėn nė muajin e
shenjtė, thuaj: Lufta nė te ėshtė e madhe (mėkat i madh) , por pengimi nga
rruga e All-llahut, mosbesimi ndaj Tij, pengimi nga xhamia e shenjtė (Qabja)
dhe dėbimi i banorėve tė saj nga ajo, janė mėkate edhe mė tė mėdha te
All-llahu. E fitneja ėshtė edhe mė e madhe se mbytja. Ata do tu luftojnė
juve vazhdimisht pėr tju zbrapsur, nėse munden, nga feja juaj. E kush zbrapset
prej jush nga feja e tij dhe vdes si pabesimtar, ata i kanė zhdukur veprat e
veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr. Tė tillėt janė banorė tė zjarrit dhe nė
tė do tė qėndrojnė pėrjetshėm.
218. Ata tė cilėt besuan, ata qė u
shpėrngulėn dhe luftuan nė rrugėn e All-llahut, ata meritojnė tė shpresojnė nė
mėshirėn e Tij. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.
219. Tė pyesin ty pėr verėn dhe
bixhozin . Thuaj: Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė
pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. Tė pyesin
ty edhe se ēdo tė japin. Thuaj: Tepricėn! Kėshtu ua sqaron All-llahu juve
argumentet ashtu qė tė mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė
keq).
220. (tė mendoni) Pėr kėtė botė dhe pėr
botėn tjetėr. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj:
221. Mos u martoni me idhujtare deri qė
ato tė besojnė (Zotin). Njė robėresh besimtare ėshtė mė e vlefshme se njė
idhujtare, edhe nėse ajo (idhujtarja) ju mahnitė. Mos u martoni as me
idhujtarė deri qė ata tė besojnė (Zotin). Njė rob besimtar ėshtė mė i
vlefshėm se idhujtari edhe nėse ai ju mahnit. Ata ju ftojnė pėr nė zjarr, e
All-llahu me mėshirėn e vet ju fton pėr nė Xhennet, pėr nė shpėtim dhe u sqaron
njerėzve argumentet e veta, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė.
222. Tė pyesin ty pėr menstruacionin
(hajdin). Thuaj: Ajo ėshtė gjendje e neveritur, andaj largohuni prej grave
gjatė menstruacionit dhe mos iu afroni atyre (pėr marėdhėnie) derisa tė
pastrohen. E kur tė pastrohen, atėherė afrohuni atyre ashtu siē u ka lejuar
All-llahu. All-llahu i do ata qė pendohen, dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta
e tė neveritshme.
223. Gratė tuaja janė vendmbjellje e
juaj, afrohuni vendmbjelljes suaj si tė dėshironi, por pėrgatitni pėr vetėn
tuaj, dhe kinie frikė All-llahu, e ta dini se fundi juaj ėshtė te Ai, e
besimtarėve jepu myzhde.
224. E mos e bėni All-llahun peng tė
betimeve tuaja (kur betoheni nė Te), kur doni tė bėni vepra tė mira, tė silleni
mirė dhe tė bėni pajtim ndėrmjet njerėzve. All-llahu dėgjon tė gjitha dhe i
di.
225. All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi
pėr betimet tuaja tė paqėllimta, por ju merr pėr ato qė i bėni qėllimisht me
gjithė zemėr. All-llahu ėshtė i butė dhe falė shumė.
226. Ata qė betohen se do tė
largohen prej grave tė tyre (tė mos bėjnė kontakt me to), afati i pritjes ėshtė
katėr muaj. Nė qoftė se kthehen ata (heqin dorė nga betimi), ska dyshim
All-llahu bėn falje dhe mėshiron.
227. E nė qoftė se ata kanė vendosur
pėr shkurorėzim, All-llahu dėgjon (fjalėt e tyre) i di (qėllimet e
tyre).
228. E ato gra qė janė shkurorėzuar janė
tė obliguara tė presin tri menstruacione. Nėse ato i besojnė All-llahut dhe
ditės sė mbramė, atyre nuk u lejohet tė fshehin atė qė All-llahu krijoi nė
mitrat e tyre. E burrat e tyre kanė mė shumė tė drejta qė gjatė asaj kohe, nėse
duan pajtim, ti rikthejnė ato. Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse
edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi, e burrave u takon njė pėrparėsi ndaj tyre.
All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm, i urtiė.
229. Lėshimi (pas sė cilit mund tė
bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme
(bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim. E juve (burrave) nuk u lejohet
tu merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si niqah), vetėm nėse qė tė dy
frikėsoheni se nuk do tė mund ti ruajnė dispozitat e All-llahut (nė bashkėshortėsi).
E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund ti ruajnė dispozitat e
All-llahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim pėr shkurorėzim (hule) ,
pėr ata tė dy nuk ka mėkate. Kėto janė dispozita tė All-llahut, pra mos i
kundėrshtoni, sepse kush i tejkalon dispozitat e All-llahut, pikėrisht tė
tillėt janė zullumqarėt.
230. E nė qoftė se ai (burri) e lėshon
atė (pėr herė tė tretė), pas atij (lėshimi) nuk lejohet mė derisa tė martohet
ajo pėr njė burrė tjetėr. E nėse ai (burri i dytė) e lėshon atė, atėherė pėr
ata dy, po qe se mendojnė se do ti zbatojnė dispozitat e All-llahut, nuk ka
pengesė tė rikthehen (nė bashkėshortėsi). Kėto janė dispozita tė All-llahut qė
ia sqaron njė populli qė kupton.
231. E kur ti keni lėshuar gratė dhe
ato i afrohen afatit tė tyre, atėherė ose mbani si duhet, ose i lėni si duhet
(tė kryejnė fatin), e mos i mbani sa pėr ti dėmtuar, e tė bėheni tė padrejtė.
E kush bėn atė, ai e ka dėmtuar vetveten. Dispozitat e All-llahut mos i merrni
pėr shaka. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut, ndaj jush edhe atė qė ju shpalli
Kurani dhe dispozitat e sheriatit me tė cilat ju udhėzon, dhe keni frikė
All-llahun e dine se All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send.
232. Dhe kur i lėshoni gratė, e ato e
pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes), nėse pėlqejnė mes vete ashtu si kėrkojnė
rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e tyre. Me kėtė kėshillohet
ai qė prej jush e beson All-llahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme
pėr ju, mė e pastėr, se All-llahu e di, e ju nuk e dini.
233. Nėnat, ato qė duan ta plotėsojnė
gjidhėnien, janė tė obliguara tu japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. I
ati i fėmijės ėshtė i obliguar pėr furnizim dhe veshmbathjen e tyre (gruas)
ashtu si ėshtė rregulli. Askush nuk ngarkohet mė tepėr, vetėm aq sa ka mundėsin
e tij. Asnjė nėn nuk bėn tė dėmtohet me fėmijėn e saj, e as babai me fėmijėn e
tij.
234. E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas
vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta kryejnė ato afatin
e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja kujdestare) pėr atė qė bėjnė ato nė mėnyrė
tė njerėzishme mė veten e tyre. All-llahu hollėsisht e di ēka
veproni.
235. Paraqitja juaj pėr martesė ndaj
grave (qė kanė kryer afatin e tyre), nė mėnyrė tė tėrthortė, ose mbajtja
fshehtė nė veten tuaj, nuk ėshtė mėkat pėr ju. All-llahu e di se ju do tua
pėrmendni atyre (dėshirėn pėr martesė), por kursesi mos u premtoni atyre
fshehtazi (diē tjetėr), pėrpos tu thoni fjalė tė lejuara. Dhe mos vendosni
lidhjen e kurorės derisa tė pėrfundojė afati i caktuar. Ta dini se All-llahu e
di ēka fshehni nė vete, pra kini frikė prej Atij, dhe dine se All-llahu shumė
falė ėshtė i butė.
236. Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i
lėshoni gratė pa pasur kontakt (martesė) me to dhe para se tu caktoni atyre
ndonjė caktim (kurorė-nikah), po pajisni ato (me ndonjė pajisje), pasaniku
sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij. Njė pajisje e
zakonshme ėshtė obligim pėr bėmirėsit.
237. E nėse i lėshoni ato para se tė
kontaktoni, por u keni pas caktuar atyre njė caktim (kurorės), atėherė duhet
tu jepni gjysmėn e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse ju falin ose ju falė ai
nė duart e tė cilit ėshtė lidhja e kurorės. E tė falni (burra ose gra) ėshtė mė
afėr devotshmėrisė, e mos e harroni bamirėsinė ndėrmjet jush. Vėrtetė,
All-llahu sheh atė qė veproni.
238. Vazhdoni rregullisht namazet
(faljet), e edhe atė namazin e mesėm , dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues
(nė namaze).
239. E nėse kėni frikė (nga armiku),
atėherė fauni duke ecur ose duke kaloruar , por kur tė jeni tė siguruar,
pėrkujtoni (me namaz) All-llahun ashtu si u mėsoi Ai pėr atė qė ju nuk
dinit.
240. Ata qė vdesin nga mesi i juaj dhe
lėnė pas vete gra, le tė testamentojnė (lėnė porosi) pėr gratė e tyre,
furnizimin pėr njė vjet, duke mos i nxjerrė prej shtėpisė. E nėse (me dėshirėn
e vet) dalin, nuk ėshtė mėkat pėr ju pėr atė punė tė lejueshme qė bėjnė ato me
vetveten. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i dituri.
241. Pėr tė devotshmit ėshtė obligim qė
edhe pėr gratė e lėshuara tė bėjnė njė furnizim tė zakonshėm.
242. Kėshtu, qė ti kuptoni, All-llahu
ua shpjegon argumentet e veta.
243. A nuk di pėr ata, tė cilėt nga
frika prej vdekjes u larguan prej atėdheut tė vet, e tė cilėt ishin me mijėra,
e All-llahu atyre u tha: Vdisni! (ata vdiqėn) Pastaj i ngjalli. All-llahu
ėshtė shumė bamirės pėr njerėz, por shumica e njerėzve nuk janė
mirėnjohės.
244. Luftoni pėr hirė tė All-llahut,
etė dini se All-llahu dėgjon, di.
245.
246. A nuk ke marrė vesh pėr parinė e
bijėve tė israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguarit tė tyre
(Shemunit): Cakto pėr neve njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut!
Ai (pejgamberi) tha: A mund tė ndodhė qė nėse lufta u bėhet obligim ju tė mos
luftoni! ata thanė: E ēkemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e All-llahut,
kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijt tanė? E kur u obliguan me
luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapėn. All-llahu ėshtė i njohur pėr
punėt e zullumqarėve.
247. Pejgamberi i tyre u tha:
All-llahu caktoi sundues tuajin Talutin Ata thanė: Si mund tė jetė ai
sundues yni, kur ne kemi mė shumė meritė se ai pėr sundim, madje ai edhe nuk
ėshtė i pasur? Ai tha: All-llahu zgjodhi atė sundues tuajin dhe e pajisi me
dituri tė gjerė e me fuqi trupore! All-llahu ia jep sundimin e vet atij qė do,
All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.
248. Lajmėtari i tyre u tha: Shenjė e
sundimit tė tij ėshtė qė tju sjellė arkėn, qė e bartin engjėjt, dhe qė nė te
gjeni qetėsim (shpirtėror - Sekine) nga Zoti juaj e, edhe diēka qė ka
mbetur nga thesari i familjes sė Musait dhe Harunit. Ska dyshim se ky, po qe
se jeni besimtarė, ėshtė njė fakt pėr ju.
249. E kur doli (prej qytetit) Taluti
me ushtrinė, tha: All-llahu do tju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej
atij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk shijon atė, ai ėshtė me mua, pėrveē atij
qė me dorėn e vet e pi njė grusht? Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej
tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (taluti) atė sė bashku me te edhe
ata qė ishin besimtarė thanė: Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe
ushtrisė sė tij!
250. E kur dualėn pėrballė Xhalutit dhe
ushtrisė sė tij, thanė: Zoti ynė! na dhuro durim! na i pėrforco kėmbėt tona
dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve!
251. Me ndihmėn e All-llahut i thyen
ata, e Davudi e mbyti Xhalutin dhe All-llahu i dha atij (Davudit) sundimin dhe
hikmetin (urtėsinė, nubuwetin ) dhe e mėsoi atė pėr ēdo gjė qė deshi. Dhe sikur
All-llahu tė mos i mbronte njerėzit me disa prej disa tė tjerėve, do tė
shkatėrrohej toka, po All-llahu ėshtė bamirės i madh ndaj
njerėzimit.
252. Kėta janė argumente tė All-llahut,
po ti lexojmė ty me saktėsi, e ska dyshim se ti (Muhammed) je prej tė
dėrguarve.
253. Kėta (pėr tė cilėt tė rrėfyem)
janė tė dėrguarit, disa prej tyre i dalluam nga tė tjerėt, prej tyre pati qė
All-llahu u foli, disa i ngriti nė shkallė mė tė lartė, Isait, birit tė
Merjemės i dhamė argumente dhe e pėrfocuam me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin). E
sikur tė donte All-llahu, nuk do tė mbyteshin ndėrmjet vete ata (populli) qė
ishin pas tyre, pasi qė atyre u patėn zbritur argumentet, por ata megjithatė u
pėrēanė. E pati prej tyre qė besuan dhe pati tė tillė qė nuk besuan,e sikur tė
dėshironte All-llahu ata nuk do tė mbyteshin, por All-llahu punon ēka
dėshiron.
254. O ju qė keni besuar, para se tė
vijė njė ditė kur nuk do tė ketė as shitblerje, as miqėsi, e as ndėrmjetėsi,
jepni nga ajo me ēka Ne u furnizuam juve. Pabesimtarėt janė mizorė.
255. All-llahu - ska zot pos Tij. I Gjalli,
Vigjiluesi. Nuk e ze tė koturit, e as gjumi.
256. Nė fe nuk ka dhunė. Ështė
sqaruar e vėrteta nga e
257. All-llahu ėshtė mbikėqyrės i atyre
qė besuan, i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė. E kujdestarė tė atyre qė nuk
besuan janė djajtė qė i nxjerrin ata prej drite e i hudhin nė errėsira. Ata
janė banues tė zjarrit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.
258. A nuk ke arritur tė dijsh pėr atė
qė pėrse All-llahu i kishte dhėnė pushtet, ai (Nemrudi) polemizoi me Ibrahimin
rreth Zotit tė tij. Kur Ibrahimi tha: Zoti im ėshtė Ai qė jep jetė dhe
vdekje! Ai tha: Edhe unė jep jetė dhe vdekje! Ibrahimi tha: Zoti im e sjell
diellin nga lindja, sille pra ti atė nga perėndimi? Atėherė ai qė nuk besoi
mbeti i hutuar. All-llahu shpie nė rrugė tė drejtė popullin mizor.
259. Ose (nuk je i njohur) me
shembullin e atij qė kaloi pranė njė fshati qė ishte rrėnuar nė kulmet e tij, e
tha: Si e ngjallė All-llahu kėtė pas shkatėrrimit tė tij? e All-llahu e bėri
tė vdekur atė (pyetėsin - Uzejrin) njėqind vjet, pastaj e ringjalli dhe i tha:
Sa qėndrove (i vdekur)? Ai tha: Njė ditė, ose njė pjesė tė ditės! Ai
(All-llahu) Tha:Jo, por ke ndejtur (i vdekur) njėqind vjet, shikoje ushqimin
dhe pijen tėnde si nuk ėshtė prishur, e shikoje edhe gomarin tėnd (si i janė
shkapėrderdhur eshtrat). E pėr tė bėrė ty argument pėr njerėzit (bėmė kėtė
sprovė), shiko se si i kombinojmė eshtrat e pastaj i veshim me mish. E kur iu
bė e qartė atij tha: U binda se me tė vėrtetė All-llahu ka mundėsi pėr ēdo
send!
260. Pėrkujto kur Ibrahimi tha: Zoti
im, mė mundėso tė shoh se si i ngjallė tė vdekurit? Ai (Zoti) tha: A nuk
beson? Ai (Ibrahimi) tha:
261. Shembulli i pasurisė sė atyre qė e
japin nė rrugėn e All-llahut ėshtė si njė kokėrr prej tė cilės mbijnė shtatė
kallinj, ndėrsa nė secilin kalli ka nga njėqind kokrra. All-llahu ia
shumėfishon (shpėrblimin) atij qė dėshiron, All-llahu ėshtė Bujar i Madh, i di
qėllimet.
262. Ata qė pėr hir tė All-llahut e
japin pasurinė e tyre, e pastaj atė qė e dhanė nuk e pėrcjellin me tė pėrmendur
e me mburrje, ata e kanė shpėrblimin e vet tė Zoti i tyre, pėr ta nuk ka frikė,
ata as qė do tė brengosen.
263. Njė fjalė e mirė dhe njė lehtėsim
(qė i bėhet lypėsit) ėshtė mė e mirė se njė lėmoshė qė pėrcillet me tė keqe. All-llahu
nuk ka nevojė pėr askė, ėshtė i Butė.
264. O ju qė besuat, mos i prishni
lėmoshat tuaja me tė krenuar e me ofendim siē bėn ai qė ia jep pasurinė e vet
sa par sy e faqe tė njerėzve, e nuk beson All-llahun dhe botėn tjetėr.
Shembulli i tij ėshtė si njė gur i madh e i lėmuar bmi tė cilin ka pak dhe, e
kur e godet atė njė shi i madh e lė tė zhveshur (lakuriq). Ata (formalistėt)
nuk arrijnė asgjė nga ajo qė punuan. All-llahu nuk udhėzon popullin
pabesimtar.
265. E shembulli i atyre qė pasurinė e
vet e japin nga bindja e tyre e duke kėrkuar kėnaqėsinė e All-llahut, i
pėrngjan njė kopshti nė njė rrafshnaltė qė i bie shi i madh, e ai jep fruta tė
dyfishtė. Po edhe nėse nuk i bie shi i madh, i bie njė rigė (qė i mjafton).
All-llahu sheh atė qė veproni.
266. A dėshiron ndonjėri prej jush
ndonjė kopsht me hurma e rrush nė tė cilin rrjedhin lumenj, nė tė cilin ka nga
tė gjitha frutet, e atė (pronarin e kopshtit) ta ketė kapur pleqėria dhe ai tė
ketė pasardhės tė mitur, e atė (kopshtin) ta godasė ndonjė stuhi me zjarr e ta
djegė. Kėshtu All-llahu jua sqaron argumentet qė tė mendoni.
267. O ju qė besuat, jepni nga mė e
mira e asaj qė e fituat dhe nga ajo qė ju dhamė prej tokės, e mos nxitoni ta
jepni atė mė tė pavlefshmen nga ajo, e qė ju nuk do ta pranonit pėr vete pos
symbyllas. Dhe dijeni se All-llahu nuk ka nevojė pėr ju, ngase ėshtė i
Madhėruar.
268. Djalli ju frikėson me varfėri dhe
ju urdhėron pėr tė kėqija, e All-llahu ju garanton falje (mėkatesh) e begati;
All-llahu ėshtė Dhurues i Madh, i Dijshėm.
269. Ai ia dhuron hikmetin atij
qė do, e kujt i ėshtė dhėnė hikmeti, i ėshtė dhėnė mirėsi e shumtė, por nuk
pėrkujtohet askush pos tė menēurve.
270. All-llahu di pėr atė qė e keni
dhėnė nga pasuria ose keni zbatuar ndonjė premtim (nedhėr), e pėr mėkatarėt nuk
ka ndonjė ndihmės.
271. Nėse lėmoshat i jepni haptazi, ajo
ėshtė mirė, por nėse ato ua jepni tė varfėrve fshehurazi, ajo ėshtė edhe mė e
mirė pėr ju dhe Ai ua largon tė kėqiat. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr
veprat e juaja.
272. Nuk ėshtė obligim yti (Muhammed)
udhėzimi i tyre (nė rrugė tė drejtė), All-llahu e shpie nė rrugė tė drejtė ate
qė do. Çkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj, po mos
jepni pėr tjetėrkė, por vetėm pėr hir tė All-llahut, e ēkado qė tu jepni tė
tjerėve nga pasuria, ajo do tu kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos ju
dėmtuar.
273. (Jepni) pėr tė varfėrit qė janė tė
angazhuat nė rrugėn e All-llahut dhe nuk kanė mundėsi tė gjallėrojnė nė tokė,
duke qenė se ata nuk lypin, prandaj ai qė nuk e di gjendjen e tyre mendon se
ata janė tė pasur. Ata i njeh nga vetė pamja e tyre (tė raskapitur), por nuk
kėrkojnė e as nuk i mėrzisin njerėzit. Pra ēkado qė tė jepni nga
pasuria, ska dyshim se All-llahu e di atė mirė.
274. Ata, tė cilėt pasurinė e tyre e
shpėrndajnė (nė rrugė tė Zotit) natėn e ditėn, fshehurazi ose haptazi, ata
shpėrblimin e vet e kanė tė Zoti i tyre dhe pėr ta nuk ka as frikė, as
pikėllim.
275. Ata qė e hanė kamatėn nuk
ngrehen ndryshe pos siē ngrehet i ēmenduri nga tė prekurit e djallit. (Bėjnė)
kėshtu ngase thanė: Shitblerja nuk ėshtė pos kamatė! e All-llahu ka lejuar
shitblerjen, ndėrsa ka ndaluar kamatėn. Atij qė i ka ardhur kėshillė (udhėzim )
prej Zotit tė tij dhe ėshtė ndalur (prej kamatės) i ka takuar e kaluara dhe
ēėshtja e saj mbetet te All-llahu, e kush e pėrsėrit (pas ndalimit), ata janė
banues tė zjarrit, ku do tė mbesin pėrgjithmonė.
276. All-llahu zhduk kamatėn dhe shton
lėmoshėn, All-llahu nuk e do asnjė besėprerė dhe mėkatar.
277. Ska dyshim se ata qė besuan dhe
bėnė vepra tė mira, falėn namazin dhe dhanė zekatin i pret shpėrblim i madh te
Zoti i tyre, ata nuk do tė kenė kurrfarė frike as brengosje.
278. O ju qė besuat, keni frikė
All-llahun dhe nėse jeni besimtarė tė sinqertė hiqni dorė prej asaj qė ka mbetur
nga kamata.
279. E nė qoftė se nuk e bėni kėtė (nuk
heqni dorė nga kamata), atėherė binduni se jeni nė konflikt me All-llahun dhe
tė dėrguarin e Tij. E nėse jeni penduar, atėherė juve ju takon
kryet e mallit tuaj - askė nuk dėmtoni, e as vetė nuk dėmtoheni.
280.
281. Dhe ruajuni ditės kur do tė ktheheni
te All-llahu, dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė ka fituar, dhe atyre nuk u
bėhet padrejtėsi.
282. O besimtarė, kur merrni hua prej
njėri-tjetrit pėr njė afat tė caktuar, shkruajeni atė. Dhe nga gjiu juaj le tė
shkruajė njė shkrues i drejtė dhe tė mos ngurrojė nga tė shkruarit ashtu siē e
ka mėsuar All-llahu. Le tė shkruajė, ndėrsa atij le ti diktojė ai qė pranon
borxhin, le ti frikėsohet All-llahut, Zotit tė tij e tė mos lėrė mangėt asnjė
send nga ai. E nė qoftė se ai qė ngarkohet me borxh ėshtė i paaftė mentalisht,
ėshtė i mitur ose nuk ėshtė nė gjendje tė diktojė, atėherė le tė diktojė drejt
kujdestari i tij. Kėrkoni tė dėshmojnė dy dėshmitarė burra nga mesi juaj, e nė
qoftė se nuk janė dy burra, atėherė njė burr e dy gra, nga dėshmitarėt qė i
pėlqeni. (Dy gra nė vend tė njė burri) Pėr atė se nėse njėra prej tyre gabon,
tia pėrkujtojė tjetra. Dėshmitarėt tė mos refuzojnė kur tė thirren. Dhe mos
pėrtoni pėr ta shkruar atė dhe afatin e tij, i vogėl qoftė ose i madh, sepse
kjo ėshtė mė e drejtė te All-llahu, mė e fortė pėr dėshmi dhe mė afėr
mosdyshimit. Vetėm nėse ėshtė tregti e menjėherėshme (dora-doras) qė e
praktikoni mes jush, atėherė nuk ėshtė ndonjė mėkat tė mos e shėnoni. Por, kur
bėni shitblerje, dėshmojeni. E ai (pronari i pasurisė) nuk dėmton as shkruesit
as dėshmitarėt, e nėse bėni (dėmtimin), ai ėshtė mosrespekt i juaj (ndaj
dispozitave tė All-llahut). Keni frikė All-llahun se All-llahu ju dhuron dituri
(tė jashtzako-nshme), All-llahu ėshtė i Gjithdijshėm pėr ēdo send.
283. E nė qoftė se gjendeni nė udhėtim
dhe nuk gjeni shkrues, atėherė merrni peng (paradhėnie ose kapar) . E nėse i
besoni njėri-tjetrit, atij qė i ėshtė besuar le ta zbatojė atė (amanetin) qė i
ėshtė besuar, dhe le tė ketė frikė All-llahun, Zotin e tij. Mos e fshehni
dėshminė, sepse ai qė e fsheh atė ėshtė mėkatar me zemrėn e vet, All-llahu di
atė qė veproni.
284. Tė All-llahut janė ēka nė qiell
dhe ēka nė tokė, e pėr atė qė e keni nė veten tuaj, e shfaqėt haptazi ose e
mbajtėt fshehtė, All-llahu do tju marrė nė llogari, e Ai ia fal atij qė do dhe
dėnon atė qė do. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.
285. I dėrguari i besoi asaj qė iu
shpall prej Zotit tė Tij, si dhe besimtarėt. Secili i besoi All-llahut dhe
melekėve tė Tij dhe tė dėrguarve tė Tij. Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga
tė dėrguarit e Tij, dhe thanė: Dėgjuam dhe respektuam. Kėrkojmė faljen tėnde
o Zoti ynė, te Ti ėshtė ardhmėria (jonė).
286. All-llahu nuk ngarkon askė pėrtej
mundėsive tė veta, atij (njeriut) i takon ajo qė e fitoi dhe atij i bie ajo (e
keqe) qė e meritoi. Zoti ynė, mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė! Zoti ynė,
mos na ngarko neve barrė tė rėndė siē i ngarkove ata para nesh! Dhe Zoti ynė,
mos na ngarko me atė pėr tė cilėn nuk kemi fuqi! Dhe na i mbulo tė kėqiat, na
fal dhe na mėshiro. Ti je Mbrojtėsi ynė, pra na ndihmo kundėr popullit
pabesimtar!