2.Suretu Al-Bekare  

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Elif, Lam, Mim.    

2. Ky ėshtė libri nė tė cilin nuk ka dyshim, udhėzues pėr ata qė frikėsohen  (nga All-llahu).  

3. Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn , e kryejnė faljen  dhe prej asaj qė Ne i kemi furnizuar, japin .  

4. Dhe ata tė cilėt e besojnė atė qė t’u shpall Ty,  dhe atė qė ėshtė shpallur para teje, dhe tė cilėt pėr ahiretin  (botėn tjetėr) janė tė bindur.  

5. Tė tillėt janė tė udhėzuarit nga Zoti i tyre dhe tė tillėt janė tė shpėtuarit.  

6. E pėr ata qė mohuan ėshtė njėlloj, ua tėrhoqe vėrejtjen apo nuk ua tėrhoqe, ata nuk besojnė.  

7. All-llahu vėndoi vulė nė zemrat e tyre dhe vėshėt e tyre, ndėrsa nė tė pamurit e tyre ka njė perde, e pėr ta ka dėnim tė madh.  

8. Ka prej njerėzve qė thonė: “Ne i besojmė All-llahut dhe jetės tjetėr (ahiretit)”, por ata nuk janė besimtarė.  

9. (Pėrpiqen ta) mashtrojnė All-llahun dhe ata qė besuan, por nuk mashtrojnė tjetėrkė pos vetes, dhe nuk e kuptojnė! 

10. Nė zemrat e tyre ka sėmundje, pra All-llahu ua shton sėmundjen, dhe pėsojnė dėnim tė dhembshėm pėr shkak se pėrgėnjenin .  

11. E kur atyre u thuhet: “Mos bėni ē’rregullira nė tokė”! Ata thonė: “Ne jemi vetėm paqėsues!”  

12. A nuk janė vėrtet ata ē’rregulluesit?; Por nuk kuptojnė! 

13. Dhe kur atyre u thuhet: Besoni sikurse besuan njerėzit! Ata thonė: “A tė besojmė ashtu siē besuan mendjelehtit?” A nuk janė vėrtet mu ata mendjelehtit?; Por nuk e dinė.  

14. E kur i takojnė ata qė besuan thonė: “Ne besojmė!” por kur veēohen me djajt e vet u thonė: “Ne jemi me ju, ne vetėm jemi tallur”.  

15. All-llahu tallet me ta, dhe ua shton tė kėqiat duke i lėnė tė bredhin.  

16. Tė tillėt janė ata qė blenė lajthitjen me udhėzimin, pra nuk pati fitim tregėtia e tyre dhe ata nuk qenė tė udhėzuar.  

17. Shembulli i tyre ėshtė si shembulli i atij qė ndezė njė zjarr dhe posa ai ndriēon vendin pėrreth tij, All-llahu ua shuan dritėn atyre dhe i lė nė errėsira, (dhe aty) nuk shohin.  

18. (Janė) Tė shurdhėr, memecė dhe tė verbėr, ata nuk kthehen (nga rruga e shtrembėr).  

19. Ose (Shembulli i tyre ėshtė) si ndonjė shi i rreptė prej sė larti me errėsirė, me bubullimė e me vetėtimė, e prej frikės sė vdekjes, nga rrufeja, ata vejnė gishtat nė veshėt e tyre. Po All-llahu ėshtė rrethues i mosbesimtarėve (atij nuk mund t’i shpėtojė askush).  

20. Vetėtima gati ua merrė tė pamurit dhe, saherė qė ajo u bėnė dritė atyre, ata ecin nė te, e kur u errėsohet mbesin aty. E sikur tė donte All-llahu, do t’ua merrte tė dėgjuarit (me krismėn e bubullimės) dhe tė pamurit (me shkėndijėn e vetėtimės). Vėrtetė, All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo gjė.  

21. U ju njerėz, adhuronie Zotin tuaj, i cili ju krijoi juve ashtu qė tė jeni tė devotshėm (tė shpėtuar).  

22. Ai, i cili pėr ju bėri tokėn shtrat, (vendbanim) e qiellin kulm, e prej qiellit ju lėshoi shi me tė cilin ju siguroi lloje tė frutave si ushqim pėr ju, pra mos i pėrshkruani All-llahut shokė, duke qenė se ju e dini (qė Ai nuk ka shokė).   

23. E nė qoftė se jeni nė dyshim nė atė qė Ne ia shpallėm gradualisht robit tonė, atėherė sillnie ju njė kaptinė tė ngjashme si ai (Kur’ani) dhe thirrni (pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotėrat) pos All-llahut, nėse jeni tė sinqert (nė thėniet tuaja se Kur’ani nuk ėshtė prej Zotit).  

24. E mos e paēit bėrė (deri mė tash), e as qė do ta bėni kurrė (edhe nė tė ardhmėn), atėherė ruajuni zjarrit, lėndė e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt, qė ėshtė i pėrgaditur pėr mosbesimtarėt.  

25. E, pėrgėzoi ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira se ata do tė jenė nė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj. Saherė qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: “Ky ėshtė qė me te u ushqyem edhe mė parė”. Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm (vetėm nė formė, e jo edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra  dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė.  

26. All-llahu nuk ngurron qė tė marrė ēfarėdo shembulli, qoftė mushkonjė a diēka edhe mė e imėt se ajo. Sa u pėrket atyre qė besuan, ata e dinė se ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre, ndėrsa ata tė cilėt mohuan do tė thonė: “Ç’deshi All-llahu me kėtė shembull?” Ai me tė lajthitė shumė, dhe udhėzon me tė shumė (nė rrugėn e drejtė), por nuk lajthitė me tė (tjetėrkė), pos fasikėt (mėkatarėt e mėdhenj).  

27. Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė All-llahut pasiqė ėshtė lidhur ajo, dhe e kėpusin atė qė All-llahu ka urdhėruar tė jetė e kapur (sa i takon fesė sė All-llahut, monoteizmit Islam, dhe tė praktikohen ligjet e saj nė tokė dhe gjithashtu sa i takon tė mbajturit e lidhjeve tė mira me farefisin dhe miqėsinė ) e edhe bėjnė shkatėrrimie nė tokė, tė tillėt janė ata tė dėshtuarit.  

28. Si e mohoni All-llahun, e dihet se ju ishit tė vdekur, e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė vdisni e pastaj ju ringjall, e mandej te Ai do tė ktheheni?  

29. Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr juve krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ia drejtoi qiellit dhe i bėri ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė.  

30. (Pėrkujto Muhammed) Kur Zoti yt u tha engjėjve: “Unė po krijoj (po pėrcaktoj) nė tokė njė zėvendės”! Ata thanė: “A do tė vėshė nė te atė qė bėnė ērregullime dhe qė derdh gjaqet, e ne tė madhėrojmė Ty me lavdėrimin Tėnd dhe plotėsisht tė adhurojmė”! Ai tha: “Unė di atė qė ju nuk dini”!  

31. E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė gjithė emrat (e sendeve) , pastaj ata ua prezentoi engjėjve dhe u tha: “Mė tregoni pėr emrat e kėtyre (sendeve tė emėrtuara), nėse jeni tė drejt (ēka mendoni)?”  

32. (Engjėjt) Thanė: “Ti je i pa tė meta, ne kemi dije tjetėr pėrveē atė qė na mėsove Ti. Vėrtetė, Ti je i gjithdijshėmi, i urti!”  

33. (Zoti) Tha: “O Adem, njoftoj ata (engjėjt) me emrat e atyre (sendeve)!” E kur u rrėfeu atyre pėr emrat e tyre, (Zoti) tha: “A nuk u kam thėnė juve se Unė, mė sė miri e di fshehtėsinė e qiejve e tė tokės dhe mė sė miri e di atė, qė ju e publikoni dhe atė qė e mbani fshehtė. ”  

34. E kur u thamė engjėjve: pėruluni (bini nė sexhde) Ademit, ata menjėherė iu pėrulėn, me pėrjashtim tė iblisit (djallit). Ai rrefuzoi dhe u mbajtė nė tė madh dhe u bė pabesimtar.  

35. Ne i thamė: “O Adem, ti dhe bashkėshortja juaj banoni nė Xhennet dhe hani lirisht nga frutat e tij kah tė doni, po mos iu afroni asaj bime (peme) e tė bėheni zulumqarė (tė vetvetes suaj). ”  

36. Po djalli i bėri qė ata tė dy tė mashtrohen nė atė (pemė ose Xhennetin) dhe i nxori ata nga ajo (e mirė) qė ishin nė te, e Ne u thamė: “Zbritni (dilni), jeni armik i njėri-tjetrit, e ju deri nė njė kohė nė tokė keni vendbanim dhe dėfrim”.  

37. E Ademi prej Zotit tė vet pranoi disa fjalė (lutje) , prandaj Ai ia fali (gabimin), s’ka dyshim se Ai ėshtė Mėshiruesi, Pendimpranuesi.  

38. Ne u thamė: “Dilni prej atyhit qė tė gjithė, e juve gjithqysh do t’u arrijė udhėzim prej Meje, e kush pranon udhėzimin Tim, pėr ata nuk ka as frikė as qė do tė brengosen”.  

39. E ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet tona, tė tillėt janė banues tė zjarrit, ata do tė jenė aty pėrgjithmonė.  

40. O bijtė e israilit, kujtoni (jini mirnjohės pėr) tė mirat e Mia, tė cilat ua dhurova juve dhe zbatoni premtimin qė mė keni dhėnė Mua. Unė zbatoj atė qė u premtova dhe tė mė keni frikė vetėm Mua.  

41. Dhe besonie atė, qė e shpalla (Kur’anin), e qė vėrteton atė e keni ju e mos u bėni mohues tė parė tė tij, dhe mos i ndėrroni ajetet e Mia (Kur’anin) me njė vlerė tė paktė, por vetėm Mua tė ma keni dronė.  

42. E mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn dhe me vetėdije tė fshehni realitetin .  

43. Falni namazin dhe jepni zeqatin, dhe pėruluni (nė ruku’ ) me ata qė pėrulen.  

44. A po i urdhėroni njerėzit pėr punė tė mira, e veten tuaj po e harroni?  Ndėrsa ju e lexoni librin (Tevratin). A nuk po mendoni?  

45. Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtetė, ajo ėshtė e madhe (e vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin).  

46. Tė cilėt janė tė bindur se do tė takojnė Zotin e vet dhe se ata do t’i kthehen Atij.  

47. O bijtė e israilit, pėrkujtone dhuntinė, Time, tė cilėn ua dhurova, dhe Unė ju pata (tė parėt tuaj) dalluar ndaj njerėzve tė tjerė (tė asaj kohe).  

48. Dhe ruajuni njė ditė kur askush askujt nuk do tė mund t’i kryej asgjė, kur nuk pranohet pėr te (jobesimtarin) ndonjė ndėrmjetėsim dhe nuk pranohet pėr te kompensim, e as qė do tė ndihmohen ata (fajtorėt).  

49. Pėrkujtoni edhe kur ju shpėtuam prej popullit tė faraonit, qė nga ai shijuat dėnimin mė tė idhėt, duke ua therrur bijtė tuaj, e duke ua lėnė gjallė gratė tuaja. Nė kėtė torturė pėrjetuat njė sprovim tė madh nga Zoti juaj.  

50. Dhe kur pėr ju e ndamė detin, e ju shpėtuam, ndėrsa ithtarėt e faraonit i fundosėm, e ju i shihnit (me sytė tuaj).  

51. E kur i premtuam Musait (t’ia japim Tevratin) dyzet netė, pas tij ju (pasi shkoi ai pėr Tevrat) e adhuruat viēin, ju ishit dėmtues (tė vetes suaj).  

52. Mandej edhe pas asaj ua falėm (gabimin), ashtu qė tė falenderoni.  

53. Dhe (pėrkujtoni) kur ia dhamė Musait librin, dalluesin nė mėnyrė qė tė udhėzoheni nė rrugė tė drejtė.  

54. Dhe kur Musai popullit tė vet i tha: “O populli im, me adhurimin e viēit (nė vend tė Zotit), ju i bėtė zullum vetvetes, pra pendohuni para Krijuesit tuaj, dhe mbytne vetveten. Kjo pėr ju ėshtė mė sė miri te Krijuesi juaj. E Ai ua pranoi pendimin tuaj, Ai ėshtė mėshirues, ndaj pranoi shumė pendimin.  

55. Dhe kur i thatė: “O Musa, ne nuk tė besojmė ty derisa ta shohim All-llahun haptazi, e atėherė juve u rrėmbeu rrufeja (zjarri) dhe ju e shihnit.  

56. Pastaj, qė tė jeni mirėnjohės pas vdekjes suaj juve ju ngjallėm.  

57. Dhe Ne bėmė qė retė t’u bėjnė juve hije, ju furnizuam me rrėshirė (tė ėmbėl -Manna ) dhe me shkurtėza (Salwa). (Ju thamė) Hani nga tė mirat qė ju furnizuam! (Ata nuk qenė mirėnjohės). Po Neve ata nuk na bėnė kurrfarė dėmi, por ata dėmtuan vetveten.  

58. E kur ju thamė: “Hyni nė kėtė fshat (vendbanim), dhe hani nė te lirisht ku tė dėshironi, e hyni nė derėn (e fshatit) pėrulur dhe thuani: “Hittatun” - ndjesė, Ne ua falim mėkatet tuaja, e bamirėsve ua shtojmė shpėrblimin.  

59. E ata qė ishin mizorė atė qė u ishte thėnė e ndryshuan me njė fjalė tjetėr, e Ne pėr shkak se ata kundėrshtuan, lėshuam nga qielli Rizjan (lloj dėnimi)  kundėr atyre qė ishin mizorė.  

60. Dhe (pėrkujtoni) kur Musai kėrkoi ujė pėr popullin e tij, e Ne i thamė: “Bjeri gurit me shkopin tėnd”, atėherė nga ai gufuan dymbėdhjetė kroje qė secili grup e dinte vendin ku do tė pinte ujė. (U thamė) Hani dhe pini nga begatitė e All-llahut e mos vazhdoni tė jeni ērregullues nė tokė.  

61. Madje kur ju thatė: “O Musa, ne nuk mund tė durojmė (hamė) vetėm njė ushqim (tė njėjtė), lute pra Zotin tėnd pėr ne tė na furnizojė me ēka mbinė toka prej perimeve tė saj, prej trangujve, prej hudrave, prej thjerze (groshė) dhe prej qepėve tė saj”! (Musai) Tha: “A kėrkoni ta ndėrroni tė mirėn pėr atė qė ėshtė me e thjeshtė”? Zdirgjuni pra nė qytet, se aty do tė keni atė qė kėrkoni! E mbi ta rėndoi poshtrimi dhe skamja, e ata kundėr vetes shkaktuan hidhėrimin e All-llahut. Kjo ndodhi ngase ata mohonin argumentet e All-llahut, mbytnin pejgamberėt pa kurrfarė tė drejte, dhe pėr shkak se kundėrshtuan dhe i kalonin kufijt nė tė keqe.  

62. Vėrtet, ata qė besuan, ata qė ishin jehudi, krishterėt sabejėt , kush besoi prej tyre (sinqerisht) All-llahun, dhe botėn tjetėr dhe bėri vepra tė mira, ata e kanė shpėrblimin te Zoti i tyre. Pėr ta nuk ka frikė as nuk kanė pėrse tė pikėllohen.   

63. (Pėrkujtoni) Kur Ne patėm marrė prej jush besėn tuaj, ngritėm mbi ju (kodrėn) Turin (u thamė): veproni sipas atij (Tevratit) qė ua dhamė me seriozitet, e mėsoni atė qė ėshtė nė te, ashtuqė tė ruheni.  

64. E pas asaj (besės) ju mė vonė ia kthyet shpinėn e po tė mos ishte mirėsia dhe mėshira e All-llahut ndaj jush, ju do tė ishit prej tė dėshpruarve (nė tė dy jetėrat).  

65. Ju tanimė e keni tė njohur ēėshtjen e atyre nga mesi juaj qė nuk respektuan (urdhėrin) nė tė shtunėn, e Ne u thamė: Shndėrrohuni nė majmunė tė pėrbuzur!  

66. Atė (shndėrrimin e tyre) e bėmė masė ndėshkuese pėr ata qė e pėrjetuan (me sy) dhe pėr tė pastajshmit, por edhe si kėshillė pėr tė devotshmit.  

67. (Pėrkutjoni) Edhe kur Musai popullit tė vet i tha: “All-llahu ju urdhėron ta therrni njė lopė! Ata thanė: “A bėn tallje me ne?” Ai tha: “All-llahut i mbėshtetem tė mė ruaj e tė mos bėhem nga injorantėt!”  

68. Ata thanė: “Lute Zotin tėnd pėr ne tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo? Ai tha: “Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė as e vjetėr (e moshuar) as e re (mėshqerė), ėshtė e mesme, zbatoni pra atė qė urdhėroheni!”  

69. Ata thanė: “Lute Zotin tėnd pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ngjyra e saj? A tha: “Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė e verdhė, ngjyra e saj ėshtė e fortė qė kėnaqė shikuesit”.  

70. Ata thanė: “Lute Zotin tėndė pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo, se lopėt na janė pėrzier (janė bėrė tė ngjashme) e ne do tė gjejmė tė vėrtetėn nė dashtė All-llahu!  

71. Ai tha: “Ai thotė se ajo ėshtė lopė jo e lodhur duke lėruar tokėn as duke ujitur bimėt, ajo ėshtė pa tė meta dhe nė tė nuk ka shenjė (ngjyrė tjetėr)!” Ata thanė: “E tash na e sqarove saktė dhe e therrėn atė, e pėr pak e lanė pa e kryer punėn.  

72. (Pėrkujtoni) Kur e patėt mbytur njė njeri dhe u kundėrshtuat mes veti pėr te, e All-llahu ėshtė zbulues i asaj qė e mbanit fshehtė.  

73. E ne u thamė: “Mėshoni atij (tė vdekurit) me njė pjesė tė saj (tė lopės sė therrur)!” Ja, kėshtu All-llahu ngjallė tė vdekurit dhe ua sqaron argumentet e veta, ashtu qė tė kuptoni.  

74. Edhe pas (fakteve tė qarta) zemrat tuaja u bėnė pasandej tė forta si guri, e edhe mė tė forta, sepse ka nga gurėt prej tė cilėve gufojnė lumenj, e ka disa prej tyre qė ēahen dhe prej tyre buron ujė, madje ka prej tyre qė nga frika ndaj Zotit rrokullisen tatėpjetė (nga maja e kodrės). All-llahu nuk ėshtė i pakujdeshėm ndaj asaj qė veproni ju.  

75. A shpresoni se do t’u besojnė ata juve (jehudėt), kur dihet se njė grup prej tyre dėgjuan fjalėt e All-llahut, edhe pse i kishin kuptuar, e duke qenė tė vetėdijshėm (ē’bėnin) i ndryshuan ato.  

76. E kur takonin ata qė kishin besuar (muslimanėt) thonin: “Ne kemi besuar! E kur veēoheshin ata mes veti thonin: “A po ju tregoni atyre (muslimanėve) pėr atė qė All-llahu ua shpalli juve (nė Tevrat rreth Muhammedit a. s. )  qė ata para Zotit tuaj tė kenė argumente kundėr jush. A nuk jeni duke kuptuar.  

77. A thua nuk e dinė ata (jehuditė) se All-llahu e di atė ēka e fshehin dhe atė ēka e publikojnė?  

78. E ka disa prej tyre qė janė analfabetė, nuk e kuptojnė librin, por jetojnė vetėm nė shpresa, duke mos qenė tė sigurt.  

79. Ështė shkatėrrim pėr ata qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: “Ky ėshtė nga All-llahu!, e pėr tė arritur me te njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka fitojnė.  

80. Ata edhe thanė: “Neve nuk do tė na kapė zjarri vetėm pėr disa ditė tė numėruara!” Thuaj: “A mos keni marrė prej All-llahut ndonjė premtim, e All-llahu nuk e thyen premtimin e vet, ose jeni duke thėnė pėr All-llahun atė qė nuk e dini? 

81. Po, (do tė ju kapė zjarri) ai qė bėn keq dhe qė e vėrshojnė gabimet e tij, ata janė banues tė zjarrit, aty janė pėrgjithmonė.  

82. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė pėrgjithmonė.  

83. (pėrkujtoni) Kur Ne morėm zotimin e bijve tė Israilit; mos adhuroni tjetėrkė, pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmėve, ndaj jetimėve, ndaj miskinėve  (tė varfėrve) dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; faleni namazin dhe jepeni zekatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet shpinėn zotimit.  

84. Dhe kur morėm zotimin tuaj qė tė mos derdhni gjakun tuaj, tė mos dėboni vetėn tuaj nga vendi juaj, e ju e pranuat, ndaj dėshmonie.  

85. Pastaj qe, ju jeni ata qė mbytni njėri-tjetrin, i dėboni disa prej jush nga vendi i tyre duke bashkėpunuar kundėr tyre si ėshtė mėkatė e padrejtė, e nėse ata bien te ju nė robėri, ju jepni konpensim pėr (t’i liruar) ata, e dėbimi i tyre nga vendi ėshtė i ndaluar pėr ju. A e besoni njė pjesė tė librit, e tjetrėn e mohoni? ǒmund tė jetė ndėshkimi ndaj atij qė punon ashtu prej jush, pos poshtėrim nė jetėn e kėsaj bote, e nė ditėn e gjykimit ata hidhen nė dėnimin mė tė ashpėr. All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.  

86. Tė tillė janė ata, qė e vlerėsuan jetėn e kėsaj bote mbi botėn tjetėr, andaj atyre as nuk do tu lehtėsohet dėnimi, e as qė do tė ndihmohen ata.  

87. Ne i patėm dhėnė Musait librin dhe pas tij patėm dėrguar shumė pejgamberė. Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente (mrekulli) dhe e fuqizuam me (Xhibrilin) shpirtin e shenjtė. E saherė qė u erdhi ndonjė i dėrguar me ēka nuk u pėlqeu juve, a nuk u bėtė kryelartė dhe disa prej tyre i pėrgėnjeshtruat e disa i mbytėt? 

88. E (jehuditė e kohės sė Muhammedit) thonė: “Zemrat tona janė nė kėllėf!” Jo, por pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, All-llahu i ka mallkuar, andaj pak janė qė besojnė (ose: pak send besojnė).  

89. E kur u erdhi atyre prej All-llahut libri (Kur’ani) qė ėshtė vėrtetues i atij, qė e kishin pranė, e qė para se t’u vinte e kėrkonin ndihmėn e tij kundėr mosbesimtarėve, e mohuan atė (Muhammedin) qė e njihnin, kur u erdhi. Pra mallkimi i Allahut qoftė kundėr mosbesimtarėve! 

90. E shėmtuar ėshtė ajo pėr ēka ata e shitėn vetvetėn. Atė qė e shpalli All-llahu tė mos e besojnė nga zilia, pėr shkak se All-llahu nga mirėsia e Tij t’i shpallė atij qė dėshiron nga robėt e vet. Andaj merituan zemėrim mbi zemėrim (gazep mbi gazep). Mosbesmtarėt kanė dėnim qė i poshtėrson.  

91. Dhe kur atyre u thuhet: “Besoni atė qė e shpalli All-llahu”, ata thonė: “Ne besojmė atė qė na u shpall neve”, kurse e mohojmė atė pas tij, edhe pse ėshtė vėrtetues i atij, qė e kanė ata dhe ėshtė i vėrtet. Thuaj: “Nėse jeni besimtarė, pse i mbytnit mė parė pejgamberėt e All-llahut?” 

92. Juve u pat ardhur Musai me argumente, por pas tij ju e adhuruat viēin, pra ju ishit mizorė.  

93. (Pėrkujtoni) Kur morėm premtimin tuaj dhe mbi ju ngritėm kodrėn Tur, (u thamė) merrni kėtė qė u dhamė seriozisht dhe dėgjoni (respektoni). Ata thanė: “Dėgjuam (me vesh) e kundėrshtuam”. E pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, adhurimi ndaj viēit ishte pėrzier me gjak nė zemrat e tyre. Thuaj: “Nėse jeni besimtarė, besimi juaj ėshtė duke u udhėzuar keq”.  

94. Thuaj: “Nėse bota tjetėr (Xhenneti) te All-llahu ėshtė vetėm pėr ju, edhe pėr njerėzit e tjerė, nėse jeni tė sinqert, kėrkone vdekjen (e shkoni mė shpejtė).  

95. E pėr shkak tė veprave tė tyre (mėkateve), ata kurr nuk e dėshirojnė atė. All-llahu di pėr zullumqarėt.  

96. Ështė e sigurtė se njerėzit mė lakmues pėr tė jetuar, ti ke pėr tė gjetur ata (jehuditė), bile edhe mė lakmues se idhujtarėt. Ndonjėri prej tyre dėshiron tė jetojė njėmijė vjet, por edhe sikur tė jetojė, ajo (jeta e gjatė) nuk do ta shpėtoj atė prej dėnimit. All-llahu sheh ēka veprojnė ata.  

97. Thuaj: Kush ėshtė armik i Xhibrilit (ėshtė armik i All-llahut), e ai me urdhėrin e All-llahut e zbriti Kur’anin nė zemrėn tėnde, qė ėshtė vėrtetues i asaj qė ishte mė parė dhe udhėrrėfyes e pėrgėzues pėr besimtarėt.  

98. Kush ėshtė armik i All-llahut, i engjėjve tė Tij, i tė dėrguarve tė Tij, i Xhibrilit dhe i Mikailit (ai ėshtė mosbesimtarė), All-llahu ėshtė pa dyshim armik i mosbesimtarėve.  

99. Ne tė kemi shpallur ty (Muhammed) argumente tė qarta dhe ato nuk i mohon askush, pėrveē atyre qė kanė dalė respektit.  

100. (nuk besojnė argumentet tona se) Saherė qė ata kanė dhėnė ndonjė premtim, njė grup prej tyre e hodhi atė, por shumica e tyre nuk beson.  

101. E kur u erdhi atyre ndonjė i dėrguar prej All-llahut, vėrtetues i asaj qė kishin ata, njė grup prej tyre tė cilėve iu ishte dhėnė libri, e hodhi pas shpine librin e All-llahut, kinse nuk dinin (asgjė).  

102. (E hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn atė qė thonin djajt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Por Sulejmani nuk ishte i pafe, djajt ishin tė pafe, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (Ndoqėn) Edhe atė qė u zbriti nė Babil dy engjėjve, Harutit dhe Marutit. E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė) para se t’i thonin: “Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u bėn i pa fe!” E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas sė vet, por pa lejėn e All-llahut me atė askujt nuk mund t’i bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata (jehuditė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit). Po ta dinin, ata se pėr ē’ka e shitėn vetveten, ajo ėshtė shumė e keqe.  

103. E sikur tė kishin besuar ata dhe sikur tė ishin ruajtur (prej mėkateve), po tė dinin, shpėrblimi prej All-llahut do tė ishte shumė mė i dobishėm.  

104. O ju qė keni besuar, mos thuani: Raina  - po thuani: Undhurna dhe respektoni! Mosbesimtarėt kanė dėnim tė dhėmbshėm.  

105. As ata, ithtarėt e librit qė nuk besuan, e as idhujtarėt nuk duan qė juve tė ju vijė ndonjė e mirė nga Zoti juaj. Mirėpo, All-llahu me mėshirėn e vet veēon atė qė dėshiron, All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.  

106. Ne nuk abrogojmė (pezullojmė) asnjė nga argumentet tona, apo ta hedhim nė harresė e tė mos sjellim edhe mė tė dobishėm se ai, ose tė ngjashėm me te. A nuk e ke ditur se All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo send?  

107. A nuk e ke ditur se vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės, dhe se pos All-llahut nuk keni as mbrojtės as ndihmėtar.  

108. A doni tė pyetni tė dėrguarin tuaj sikurse u pyet mė parė Musai. Ai qė e ndėrron besimin me mosbesimin, ai tanimė e ka humbur rrugėn e drejtė.  

109. Shumė ithtarė tė librit (jehudi, krishterė), edhe pasiqė iu ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre personale dėshiruan qė pas besimit tuaj t’iu kthejnė nė mosbesimtarė, pra ju lini dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhėrin e vet. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.  

110. Kryeni faljen (namazin) dhe jepne Zeqatin, e ēfardo tė mirė qė e pėrgatitni pėr veten tuaj, atė e gjeni te All-llahu. S’ka dyshim All-llahu pėrcjell ēdo veprim tuajin.  

111. Ata edhe thanė: “Kurrsesi nuk ka pėr tė hyrė kush nė Xhennet, pėrveē atij qė ėshtė jehudi ose i krishterė! Ato janė fantazi tė tyre! Thuaju: “Sillni argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni tė drejtė?  

112. Nuk ėshtė ashtu (si thonė ata), po ai qė ėshtė dorėzuar All-llahut dhe ėshtė bamirės, ai e ka shpėrblimin e vet te Zoti i tij, pėr ata nuk ka frikė, as nuk kanė pse tė mėrziten.  

113. Jehuditė thanė se tė krishterėt nuk kanė tė mbėshtetur nė asgjė (nuk kanė fe tė vėrtetė). Edhe tė krishterėt thanė se jehudit nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė, e duke qenė se ata tė dy palėt e lexojnė librin. Po kėshtu si thėniet e tyre, thanė edhe ata qė nuk dinin (idhujtarėt pėr Muhammedin). Po nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata nuk pajtoheshin, All-llahu gjykon ndėrmjet tyre.  

114. E kush mundet tė jetė mė mizor se ai qė nė xhamitė e All-llahut pengon tė pėrmendet emri i Tij (tė bėhet ibadet) dhe pėrpiqet pėr shkatėrrimin e tyre. Atyre ndryshe nuk u takoi tė hyjnė vetė nė to, vetėm duke qenė rrespektues (tė tyre e jo rrėnues). Ata nė kėtė jetė kanė nėnēmim e nė botėn tjetėr dėnim tė madh.  

115. Tė All-llahut janė edhe (anėt nga) lindja edhe  perėndimi, dhe kahdo qė tė ktheheni, aty ėshtė anė e All-llahut. Vėrtetė, All-llahu ėshtė i gjerė (nė bujari) e i dijshėm.  

116. Ata (ithtarėt e librit) thanė: “All-llahu ka fėmijė”  I pastėr ėshtė Ai nga kjo e metė! E Tij ėshtė gjithēka nė qiej e nė tokė, gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij.  

117. Ai ėshtė shpikės i qiejve e i tokės (pa kurrfarė modeli tė mėparshėm) e kur dėshiron diēka, ai vetėm i thotė: “Bėhu!” nė atė moment bėhet.  

118. E ata qė nuk dinė (kurejshitėt politeistė) thanė: “Pėrse tė mos na flasė neve All-llahu, ose tė na vijė ndonjė argument!” po kėshtu, thėniet e tyre nė mėnyrė tė njėjtė i patėn pėrsėritur edhe ata qė ishin para tyre. Tė njėjta janė zemrat e tyre. Ne tanimė sqaruam argumentet pėr njė popull qė dėshiron tė bindet.  

119. Ne tė dėrguam ty (o Muhammed a. s.) me tė Vėrtetėn (Islamin), pėrgėzues dhe nedhir (vėrejtės, qortues, paralajmėrues),  e ti nuk je pėrgjegjės pėr banuesit e Xhehennemit.  

120. As jehuditė, e as krishterėt kurrė nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty deri qė tė pasosh fenė e tyre. Thuaju: “Udhėzimi i All-llahut ėshtė udhėzim i drejtė. E nėse pasiqė tė ka ardhur ty e vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre, nuk ka kush tė ndihmojė e as tė mbrojė nga All-llahu.  

121. Atyre, tė cilėve u dhamė librin dhe tė cilėt e lexojnė drejtė ashtu si ėshtė, ata e besojnė atė (Kur’anin). E ata qė e mohojnė atė, tė tillėt janė ata qė dėshtuan (nė dynja e nė ahiret).  

122. O bijtė e israilit, kujtoni tė mirat e Mia qė ua dhurova, qė ju dallova mbi njerėzit tjerė (tė asaj kohe).  

123. Dhe ruajuni njė ditė kur askush nuk do tė mund ta ndihmojė tjetrin pėr asnjė send, nuk pranohet prej askujt kompensim, nuk do t’i bėjė dobi askujt ndonjė ndėrmjetėsim dhe as qė do tė ndihmohen (mėkatarėt).  

124. Pėrkujto (O i dėrguar) kur Zoti i vet, Ibrahimin e provoi me disa obligime, e ai i pėrmbushi ato, e Ai tha: “Unė po tė bėj ty prijės (imam) tė njerėzimit!” Ai tha: “(bėn o Zot) Edhe nga pasardhėsit e mi!” (Zoti) Tha: “Mirėsinė Time nuk mund ta gėzojnė mizorėt!”  

125. Dhe kur shtėpinė (Qaben) e bėmė vendkthim dhe vendsigurie pėr njerėzit, (u thamė) Vendin ku qėndroi Ibrahimi pranonie pėr vendfalje! Ibrahimin dhe Ismailin i urdhėruam: ju tė dy pastrone shtėpinė Time pėr vizituesit, pėr ata qė qėndrojnė aty dhe pėr ata qė falen aty.  

126. Dhe kur Ibrahimi tha: “Zoti im, bėje kėtė njė qytet sigurie dhe banorėt e tij, qė besuan All-llahun dhe jetėn tjetėr, furnizoj me lloje tė frutave!” Ai (All-llahu) tha: “(e furnizoj) Edhe atij qė nuk besoi do t’ia mundėsoj shfrytėzimin e frutave pėr njė kohė tė shkurtėr, e pastaj do ta shtyej nė dėnimin e zjarrit, e sa pėrundim i shėmtuar ėshtė ai.  

127. Edhe kur Ibrahimi dhe Ismaili, duke i ngritur themelet e shtėpisė (Qabes luteshin): “Zoti ynė, pranoje prej nesh, se me tė vėrtetė Ti je qė dėgjon dhe di!”  

128. Zoti ynė, bėna neve dyve besimtarė tė sinqertė ndaj Teje dhe nga pasardhėsit tanė, njerėz tė bindur ndaj Teje, na e mėso manasikun (rregullat e adhurimit)  dhe falna neve, vėrtetė Ti je Falėsi, Mėshiruesi!”  

129. Zoti ynė, dėrgo ndėr ta, nga gjiu i tyre tė dėrguar qė t’u lexojė atyre ajetet Tua, t’u mėsojė atyre librin dhe urtėsinė, e t’i pastroj (prej ndytėsisė sė idhujtarisė) ata. S’ka dyshim se Ti je ngadhėnjyesi, i dijshmi.  

130. E kush largohet prej fesė sė Ibrahimit pėrveē atij qė poshtron vetveten. Ne atė e bėmė tė zgjedhur nė kėtė botė, kurse nė botėn tjetėr ai ėshtė njėri prej tė lartėve.  

131. Kur Zoti i vet atij i tha: “Dorėzohu”! Ai tha: “Iu kam dorėzuar Zotit tė gjithėsisė”!  

132. E Ibrahimi i porositi bijtė e tij me kėtė (fe), e edhe Jakubi, (u thanė) “O bijtė e mi, All-llahu ua zgjodhi fenė (islame) juve, pra mos vdisni ndryshe, por vetėm duke qenė muslimanė!”  

133. A ishit ju (ithtarė tė librit) dėshmitarė kur Jakubit iu afrua vdekja, e ai bijve tė vet u tha: “Çka do tė adhuroni pas meje”? Ata thanė: “Do tė adhurojmė Zotin (Ilah ) tėnd, dhe Zotin e prindėrve tuaj: Ibrahimit, Ismailit, Is’hakut, Njė tė Vetmin Zot dhe ne, vetėm Atij i jemi dorėzuar!”  

134. Ai ishte njė popull qė kaloi, atij i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė vepruan ata.  

135. Ata (ithtarėt e librit) thanė: “Bėhuni jehudi ose tė krishterė, e gjeni rrugėn e drejtė”! Thuaj: “jo, (asnjėrėn) por fenė e drejtė tė Ibrahimit qė ai nuk ishte nga idhujtarėt.   

136. Ju (besimtarė) thuani: “Ne i besuam All-llahut, atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall Ibrahimit, Ismailit, Is’hakut, Jakubit dhe pasardhėsve (tė Jakubit qė ishin tė ndarė nė dymbedhjetė kabile), atė qė i ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė dhėnė nga Zoti i tyre pejgamberėve, ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin prej tyre dhe ne vetėm atij i jemi bindur.  

137. Nė qoftė se ata besuan ashtu siē besuat ju ata vėrtetė kanė gjetur rrugėn e drejtė, e nėse refuzojnė, atėherė ata janė kundėrshtarė (opozitė), po ty (Muhammed) kundėr tyre do tė mjaftojė All-llahu. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi.  

138. (kjo fe jona ėshtė) Njgyrosje e All-llahut, e kush ngjyros (me fe) mė mirė se All-llahu? Ne vetėm atė e adhurojmė.  

139. Thuaj: “A doni tė grindeni me ne pėr All-llahun, e Ai ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj dhe ne kemi vepra (shpėrblimin e veprave) tona, e ju keni veprat tuaja.   Por ne jemi (besimtarė) tė sinqertė ndaj Tij.  

140. A pretendoni se Ibrahimi, Ismaili, Is-haku, Jakubi dhe pasardhėsit kanė qenė jehudi ose tė krishterė? Thuaj: “A e dini ju mė mirė apo All-llahu? Kush ėshtė mė mizor se ai, qė e ka dėshminė e All-llahut pranė veti dhe e fshehė. All-llahu nuk ėshtė i panjoftuar me veprimet tuaja”.  

141. Ai ishte njė popull qė shkoi, tė cilit i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė ata vepruan.  

142. Disa mendjelehtė nga njerėzit do tė thonė: “Çka i ktheu ata (muslimanėt) prej kiblės (drejtimit) nė tė cilin ishin ata (Kudsi)? Thuaj: “Tė All-llahut janė lindja dhe perėndimi, Ai e vė nė rrugėn e drejtė atė qė do”.  

143. Disa ashtu (sikur u udhėzuam nė fenė islame) Ne u bėmė juve njė popull tė drejtė (njė mes tė zgjedhur) pėr tė qenė ju dėshmitarė (nė ditėn e gjykimit) ndaj njerėzve , dhe pėr tė qenė i dėrguari dėshmitar ndaj jush. E kiblen nga e cila ti u drejtove nuk e bėmė pėr tjetėr, vetėm se pėr tė provuar atė qė shkon pas tė dėrguarit, nga ai qė kthehet prapa, ndonėse kjo ka qenė vėshtirė (pėr disa), por jo edhe pėr ata qė All-llahu i drejtoi. All-llahu nuk ėshtė qė t’ua humbė besimin tuaj. S’ka dyshim se All-llahu ėshtė shumė i butė dhe mėshirues ndaj njerėzve.  

144. Ne shumė herė po shohim kthimin e fytyrės tėnde kah qielli, e Ne gjithqysh do tė drejtojmė ty nė drejtim tė njė kibleje (Qabja) qė ti e do atė. Pra kthehu anės sė xhamisė sė shenjtė (Qabes), dhe kudo qė tė jeni (o besimtarė) kthehuni kah ajo anė. E atyre qė u ėshtė dhuruar libri, ata e dinė sigurisht se kjo (kthesė) ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre. E All-llahut nuk mund t’i fshihet ajo qė veprojnė ata.  

145. Po edhe sikur t’u sillshe ēdo lloj argumenti atyre qė u ėshtė dhėnė libri, ata nuk pasojnė kiblen tėnde, e as ti nuk do tė pasosh kiblen e tyre, po asnjėra palė nuk do ta pasojė kiblen e tjetrės. E pas dijes, e cila tė ka ardhur, po e zėmė se ishe vėnė pas dėshirave tė tyre, atėherė ti do tė ishe mizor.  

146. Atyre qė u kemi dhėnė librin, ata e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup prej tyre edhe pse e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn.   

147. E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, pra kurrsesi mos u bė nga ata qė dyshojnė.  

148. Secili (popull) ka njė anė, tė cilės ai i kthehet, ju shpejtoni kah punėt e mbara, kudo qė tė jeni All-llahu ka pėr t’ju tubuar tė gjithėve, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send.  

149. Kahdo qė tė shkosh ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė, kjo ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt. All-llahu pėrcjell gjithēka veproni ju.  

150. Dhe kahdo qė tė dalėsh, ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė (Qabja) dhe kudo qė tė gjendeni ktheni fytyrat tuaja kah ana e saj, ashtu qė njerėzit mos tė kenė argument kundėr jush, pėrveē atyre qė janė mizorė nga ata (qė nga inati nuk pranojnė kurrfarė fakti), por mos ia keni frikėn atyre, frikėsohuni prej Meje (e bėra kėtė) qė tė gjeni rrugėn e drejtė dhe qė tė plotėsojė mirėsinė Time ndaj jush.  

151. (sikurse plotėsova mirėsinė Time ndaj jush) Ashtu siē dėrguam nga gjiu i juaj tė dėrguar t’u lexojė ajetet Tona, t’ju pastrojė, e t’ju mėsojė librin dhe traditėn, e edhe t’ju mėsojė atė qė nuk e dinit.  

152. Pra mė kujtoni Mua,  Unė ju kujtoj juve, Mė falėnderoni e mos Mė mohoni.  

153. O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me durimtarėt.  

154. E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e All-llahut mos thoni: “Janė tė vdekur”, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni.  

155. Ne do t’ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet, por ti pėrgėzoji durimtarėt.  

156. Tė cilėt, kur i godet ndonjė e pakėndėshme thonė: “Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm te Ai kthehemi!”  

157. Tė tillėt janė ata qė kanė bekime prej Zotit tė tyre dhe mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit.  

158. “Safa” dhe “Merve” janė nga shenjat (pėr adhurim) e All-llahut, e kush e mėsyen shtėpinė pėr haxh (Qaben pėr haxh), ose pėr umre (vizitė jashtė kohės sė haxhit), nuk ėshtė mėkat pėr te t’i vizitojė ato dyja  (tė ece nė ato dy vende). E kush bėn ndonjė tė mirė nga vullneti (jo obliguese), s’ka dyshim se All-llahu ėshtė shpėrblyes i gjithdijshėm.  

159. Ata, tė cilėt fshehin argmentet dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė tillėt i mallkon All-llahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė.  

160. Pėrveē atyre qė pendohen, qė pėrmirėsohen dhe qė u shpjegojnė njerėzve, (tė vėrtetėn), tė tillėve ua pranoj pendimin, se Unė pranoj shumė pendimin, jam mėshirues.  

161. Ata, tė cilėt mohuan dhe vdiqėn si pabesimtarė, kundėr tyre ėshtė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė gjithė njerėzve.  

162. Ata pėrgjithmonė janė aty (nė zjarrė), as nuk u lehtėsohet dėnimi, as nuk u jepet afat.  

163. Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė njė, All-llahu, nuk ka zot pos Atij qė ėshtė mėshirėplotė, gjithnjė mėshiron.  

164. Ështė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente.  

165. E nga njerėzit ka asish qė nė vend tė All-llahut besojnė idhujt , qė i duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė besimtarėt e vėrtetė e duan) All-llahun, po dashuria e atyre qė besuan All-llahun ėshtė shumė mė e fortė. E sikur qė dinin ata qė bėnė mizori se kur do ta shohin dėnimin (nė botėn tjetėr), do tė binden se e tėrė fuqia i takon vetėm All-llahut (e jo idhujve) dhe se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.  

166. Dhe (sikur tė shihnin) kur do tė largohen ata qė u prinin atyre qė i ndiqnin (paria largohet prej atyre qė u shkuan pas), e tė gjithė e shohin dėnimin dhe kėputen lidhjet e tyre.  

167. E Ata, tė cilėt u patėn shkuar pas do tė thonė: “Ah, sikur tė na lejohej njė kthim (nė dynja) e tė largohemi prej tyre (prijėsve) siē u larguan ata tash prej nesh!” Kėshtu All-llahu do t’ju paraqesė veprat qė janė dėshprim pėr ta, e ata nuk kanė tė dalė prej zjarrit.  

168. O ju njerėz, hani nga ajo qė ėshtė nė tokė e qė ėshtė e lejuar dhe e mirė, e mos shkoni hapave tė djallit se ai ėshtė armik i hapėt i juaji.  

169. Ai ju urdhėron vetėm me tė kėqia e turpėsi, dhe ju shtyen tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini.  

170. E kur u thuhet atyre (idhujtarėve): “Pranoni atė qė All-llahu e shpalli!” Ata thonė: “Jo, ne ndjekim atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė!” Edhe sikur prindėrit e tyre tė mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do t’i pasonin)?”  

171. Shembulli i (i thirrėsit tė) atyre qė nuk besuan ėshtė sikurse i atij (bariut) qė u lėshon britmė atyre (bagėtive) qė nuk dėgjojnė tjetėr vetėm se britmė e zė (e nuk kuptojnė). Ata janė tė shurdhėr, memecė e tė verbėr, ata nuk kuptojnė.  

172. O ju qė besuat, hani nga tė mirat qė u kemi dhėnė,  dhe falėnderoni All-llahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni.  

173. (All-llahu) Ua ndaloi juve vetėm tė ngordhtėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė therret (ngritet zėri me te) jo nė emėr tė All-llahut. E kush shtrėngohet (tė hajė nga kėto) duke mos tepruar, pėr tė nuk ėshtė mėkat. Vėrtetė All-llahu falė, ėshtė mėshirues.  

174. Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli All-llahu dhe pėr te fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin vetėm zjarr. Atyre All-llahu nuk do t’u flasė nė ditėn e gjykimit dhe as nuk i shfajson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm.  

175. Ata janė qė nė vend tė udhėzimit e morėn humbjen dhe dėnimin nė vend tė shpėtimit. Sa tė durueshėm qenkan ata ndaj zjarrit?  

176. Atė (dėnim) pėr shkak se All-llahu e zbriti librin (Tevratin), me sqarim tė drejtė, e ata qė bėnė ndryshime nė librin, janė nė njė pėrēarje tė largėt nga e vėrteta.  

177. Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar) tė ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit, lajmėtarėve  dhe pasurinė qė e do, ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė vėrfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit nė skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit dhe tė tillėt janė ata tė devotshmit.  

178. O ju qė besuat, u ėshtė bėrė obligim gjurmimi pėr dėnim pėr mbytje: i liri pėr tė lirin, robi pėr robin, femra pėr femrėn. Kurse atij qė i falet diēka nga vėllau i vet atėherė ajo le tė pėrcillėt (e atij qė e fal) kuptueshėm dhe shpagimi (nga dorasi) atij le t’i bėhet me tė mirė. kjo ėshtė njė lehtėsim dhe mėshirė prej Zotit tuaj. E kush tejkalon pas kėtij (pajtim), ai ka njė dėnim tė idhėt.  

179. O ju tė zotėt e mendjes, kjo masė e dėnimit ėshtė jetė pėr ju, ashtu qė tė ruheni (nga mbytja e njėri tjetrit).  

180. Kur ndonjėrit prej jush i ėshtė afruar vdekja, nėse lė pasuri pas vete, testamenti (vasijeti) pėr prindėrit dhe pėr tė afėrmit u ėshtė bėrė juve obligim, por ashtu siē ėshtė drejtė. Pėr ata qė janė tė devotshėm kjo ėshtė detyrė qė lypet kryer.  

181. Kush bėn ndryshimin e tij pasi qė ta ketė dėgjuar (ditur) atė, mėkati pėr te u takon atyre qė ndryshojnė. All-llahu dėgjon dhe di.  

182. E kush frikėsohet prej testamentuesit se gabimisht po largohet nga drejtėsia, ose qėllimisht do tė bėjė mėkat, ai qė bėn pajtim ndėrmjet tyre, ai nuk ka mėkat. Vėrtetė All-llahu shumė falė dhe shumė mėshiron.  

183. O ju qė besuat, agjėrimi (saum ) u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm.  

184. (jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompenzim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri ai qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aqė mė mirė pėr te. Mirėpo, po qė se dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju.   

185. (ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kur’ani, qė ėshtė udhėrėfyes pėr njerėz dhe sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aqė ditė nga ditėt e mėvonshme. All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtėrsim pėr ju. (tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, tė madhėroni All-llahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falenderoni.   

186. E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua.   

187. Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi tė gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin tuaj dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė i’tikafė) nė xhamia, mos t’u afroheni atyre (pėr marėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė ruhen.  

188. Dhe mos e hani pasurinė e njėri- tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te gjyakatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė).  

189. Tė pyesin ty pėr hėnėn e re (dhe fazat e saj) Thuaj: “Ato janė pėrcaktime tė kohės prė njerėzi dhe pėr haxh. Nuk ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė mirėsi kush ruhet (nga tė kėqiat). Nė shtėpia hyni kah dyert e tyre dhe kinie frikė All-llahun qė ashtu tė gjeni shpėtim.  

190. Dhe luftoni nė rrugėn e All-llahut  kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (e fillojnė luftėn).  

191. Dhe luftoni ata kudo qė t’i zini, dėboni prej vendit ata sikurse ju pėrzuan ata juve. Fitneja  ėshtė mė e rėndė se vrasja. Mos i luftoni ata pranė xhamisė sė shenjtė (Mesxhidul-Haram ) deri qė ata t’ju luftojnė juve aty, e nėse ju sulmojnė, atėherė sulmoni edhe ju ata. I kėtillė ėshtė ndėshkimi ndaj pabesimtarėve.  

192. Dhe nėse heqin dorė, pra All-llahu ėshtė Mėkatfalėsi, Mėshiruesi.  

193. Vritni ata derisa tė zhduket fitneja dhe tė aplikohet feja vetėm pėr All-llahun.   E nė qoftė se ndalen (nga propaganda dhe lufta), atėherė lereni armiqėsinė, pėrveē atyre qė janė zullumqarė.  

194. Muaji i shenjtė ( i sivjetit) ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė devotshmit.   

195. Dhe jepni pėr njė rrugė tė All-llahut e mos hidhni veten nė rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė All-llahu i do bamirėsit.  

196. E kryenie haxhin dhe umrėn pėr hir tė All-llahut, po nė qoftė se pengoheni, atėherė (therrni pėr kurban) ēka t’ju vijė mė lehtė prej kurbanėve, e mos i rruani kokat tuaja derisa tė arrijė kurbani vendin e caktuar. Po kush ėshtė prej jush i sėmurė ose ka mundim koke (e rruhet para kohe) kompensim ėshtė: agjėrim, sadaka ose kurban. E kur jeni tė sigurt, ai qė bėnė umrėn para haxhit (duhet therrė) njė kurban qė i vjen mė lehtė, mirėpo nėse nuk ka, le tė agjėroj tri ditė gjatė haxhit e shtatė ditė kur tė ktheheni, kėto jeni dhjetė ditė tė plota. Ky ėshtė rregull pėr ata qė nuk kanė familjen pranė xhamisė sė shenjtė. Pra kinie dro All-llahun dhe dine se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.   

197. Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar e kush bėn (ia fillon tė zbatojė) haxhin  nė kėta muaj, nuk duhet afruar gruas, nuk bėn tė merr nėpėr kėmbė dispozitat e sheriatit, as nuk duhet shkaktuar grindje. All-llahu di pėr atė qė e punoni nga e mira. Dhe pėrgatituni me furnizim (pėr rrugė), e furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria, e ju tė zotėt e mendjes keni dronė Time.  

198. Nuk ėshtė mėkat pėr ju tė kėrkoni begati nga Zoti juaj (tė bėni ndonjė tregti gjatė haxhit). E kur tė derdheni (hiqeni) prej Arafatit , pėrmendeni All-llahun nė vend tė shenjtė (Muzdelife) , pėrmendeni Atė, ashtu si u ka udhėzuar Ai, sepse mė parė ishit tė humbur.  

199. Pastaj zdirgjuni andej kah zdirgjen njerėzit, kėrkoni All-llahut falje, se All-llahu fal e ėshtė mėshirues.  

200. E kur t’i kryeni detyrat tuaja, pėrmendeni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile pėrmendeni edhe mė fortė. Ka disa prej njerėzve qė thonė: “Zoti ynė, na jep Ti neve nė kėtė botė!” pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr.  

201. E, ka prej tyre asish qė thonė: “Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr!”  

202. Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari.  

203. All-llahun pėrmendeni nė ditėt e caktuara  (nė ditėt e bajramit). Kush ngutet (tė largohet prej Mines) pėr dy ditė, nuk bėn mėkat, po edhe ai qė e shtyen (edhe pėr njė ditė) nuk bėnė mėkat, kėto rregulla janė pėr atė qė don tė jetė i pėrpikėt. Pra, kini kujdes All-llahun dhe dine se ju, te Ai tuboheni.  

204. Ka ndonjė nga njerėzit qė fjala e tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (pse nė botėn tjetėr gjykon Ai qė e di tė fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet All-llahun dėshmues, e nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i rreptė.   

205. E posa tė kthehet, ai nė tokė vepron tė bėjė shkatėrrim nė te, tė asgjėsojė tė korrat (mbjelljet) dhe gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin (fesadin).  

206. Dhe kur i thuet atij: “Kij frikė All-llahun!”, atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i shėmtuar ėshtė ai qė i takon atij (Xhehennemi).  

207. Ka nga njerėzit, i cili pėr hirė tė All-llahut e flijojnė vetveten, e edhe All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm pėr robtė e vet.  

208. O ju qė besuat, hyni nė islamizmin e tėrėsishėm (Pėrqafoni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni rrugėn e djallit, sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt.  

209. E nėse devijoni pasi u kanė ardhur argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i vetėdijshėm.  

210. Ata nuk janė duke pritur tjetėr, por vetėm t’u vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit) nėn hije tė reve, (t’u vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer (kush pėr Xhennet e kush pėr Xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė gjitha ēėshtjeve.  

211. Pyeti bijtė e Israilit, se sa argumente tė ēarta u kemi dhėnė atyre (dhe nuk besuan). E kush e ndėrron tė mirėn e All-llahut pasi qė t’i ka ardhur ajo, s’ka dyshim se ndėshkimi i All-llahut ėshtė i ashpėr. 212. Atyre qė nuk besuan, u ėshtė bėrė e hijshme jeta e kėsaj bote dhe bėjnė tallje me ata qė besuan. Po ata qė u ruajtėn (besimtarėt) nė ditėn e kijametit. All-llahu i jep (shpėrblim) pa masė atij qė e do.  

213. Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qortues, dhe atyre Ai u zbriti edhe librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė qė u kundėrshtuan vetėm ata qė kishin libėr (ithėtarėt e librit). E pėrpos atyre qė iu kishte dhėnė ai (libri) dhe u kishin ardhur argumente tė qarta, nuk kundėrshtoi kush nė te (nė librin), po edhe atė (kundėrshtim e bėnė), nga zilia ndėrmjet tyre, mirėpo All-llahu me mėshirėn e Tij i udhėzoi ata qė besuan te e vėrteta e asaj pėr ēka ishin kundėrshtuar. All-llahu e vėnė nė rrugė tė drejtė atė qė dėshiron.  

214. Po ju menduat se do tė hyni nė Xhennet, pa u provuar edhe ju me shembullin e atyre qė ishin para jush, tė cilėt i patėn goditur skamjet e vuajtjet dhe qenė tronditur, sa qė i dėrguari thoshte, e me te edhe ata qė kishin besuar: “Kur do tė jetė ndihma e All-llahut?” Ja (u erdhi ndihma) vėrtetė ndihma e All-llahut ėshtė afėr!”  

215. Tė pyesin se ēdo tė japin. Thuaj: “Atė qė jepni pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr gurbetēinjtė. E ēdo tė mirė qė punoni, s’ka dyshim se All-llahu e di.  

216. Juve u ėshtė bėrė obligim kitali (xhihadi) , ndonėse ju e urreni atė. Por mund qė ju ta urreni njė send, e ai ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm pėr ju. All-llahu di, e ju nuk dini.  

217. Tė pyesin pėr luftėn nė muajin e shenjtė, thuaj: “Lufta nė te ėshtė e madhe (mėkat i madh) , por pengimi nga rruga e All-llahut, mosbesimi ndaj Tij, pengimi nga xhamia e shenjtė (Qabja) dhe dėbimi i banorėve tė saj nga ajo, janė mėkate edhe mė tė mėdha te All-llahu. E fitneja  ėshtė edhe mė e madhe se mbytja. Ata do t’u luftojnė juve vazhdimisht pėr t’ju zbrapsur, nėse munden, nga feja juaj. E kush zbrapset prej jush nga feja e tij dhe vdes si pabesimtar, ata i kanė zhdukur veprat e veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr. Tė tillėt janė banorė tė zjarrit dhe nė tė do tė qėndrojnė pėrjetshėm.  

218. Ata tė cilėt besuan, ata qė u shpėrngulėn dhe luftuan nė rrugėn e All-llahut, ata meritojnė tė shpresojnė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.  

219. Tė pyesin ty pėr verėn dhe bixhozin . Thuaj: “Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. Tė pyesin ty edhe se ē’do tė japin. Thuaj: “Tepricėn!” Kėshtu ua sqaron All-llahu juve argumentet ashtu qė tė mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė keq).   

220. (tė mendoni) Pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: “Po t’i ndihmoni nė punėt e tyre ėshtė mė mirė, e nėse i pėrzieni (pasurin e tyre me tuajėn), ata janė vėllezėrit tuaj. All-llahu di tė dallojė qėllimkeqin nga qėllimmiri. E sikur tė dėshironte All-llahu do t’ju rėndojė. All-llahu ėshtė mė i fuqishėm, mė i urti.  

221. Mos u martoni me idhujtare deri qė ato tė besojnė (Zotin). Njė robėresh besimtare ėshtė mė e vlefshme se njė idhujtare, edhe nėse ajo (idhujtarja) ju mahnitė. Mos u martoni as me idhujtarė  deri qė ata tė besojnė (Zotin). Njė rob besimtar ėshtė mė i vlefshėm se idhujtari edhe nėse ai ju mahnit. Ata ju ftojnė pėr nė zjarr, e All-llahu me mėshirėn e vet ju fton pėr nė Xhennet, pėr nė shpėtim dhe u sqaron njerėzve argumentet e veta, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė.  

222. Tė pyesin ty pėr menstruacionin (hajdin). Thuaj: “Ajo ėshtė gjendje e neveritur, andaj largohuni prej grave gjatė menstruacionit dhe mos iu afroni atyre (pėr marėdhėnie) derisa tė pastrohen. E kur tė pastrohen, atėherė afrohuni atyre ashtu siē u ka lejuar All-llahu. All-llahu i do ata qė pendohen, dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme.  

223. Gratė tuaja janė vendmbjellje e juaj, afrohuni vendmbjelljes suaj si tė dėshironi, por pėrgatitni pėr vetėn tuaj, dhe kinie frikė All-llahu, e ta dini se fundi juaj ėshtė te Ai, e besimtarėve jepu myzhde.  

224. E mos e bėni All-llahun peng tė betimeve tuaja (kur betoheni nė Te), kur doni tė bėni vepra tė mira, tė silleni mirė dhe tė bėni pajtim ndėrmjet njerėzve. All-llahu dėgjon tė gjitha dhe i di.   

225. All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimet tuaja tė paqėllimta, por ju merr pėr ato qė i bėni qėllimisht me gjithė zemėr. All-llahu ėshtė i butė dhe falė shumė.  

226. Ata qė betohen  se do tė largohen prej grave tė tyre (tė mos bėjnė kontakt me to), afati i pritjes ėshtė katėr muaj. Nė qoftė se kthehen ata (heqin dorė nga betimi), s’ka dyshim All-llahu bėn falje dhe mėshiron.  

227. E nė qoftė se ata kanė vendosur pėr shkurorėzim, All-llahu dėgjon (fjalėt e tyre) i di (qėllimet e tyre).  

228. E ato gra qė janė shkurorėzuar janė tė obliguara tė presin tri menstruacione. Nėse ato i besojnė All-llahut dhe ditės sė mbramė, atyre nuk u lejohet tė fshehin atė qė All-llahu krijoi nė mitrat e tyre. E burrat e tyre kanė mė shumė tė drejta qė gjatė asaj kohe, nėse duan pajtim, t’i rikthejnė ato. Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi, e burrave u takon njė pėrparėsi ndaj tyre. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm, i urtiė.  

229. Lėshimi (pas sė cilit mund tė bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim. E juve (burrave) nuk u lejohet t’u merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si niqah), vetėm nėse qė tė dy frikėsoheni se nuk do tė mund t’i ruajnė dispozitat e All-llahut (nė bashkėshortėsi). E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund t’i ruajnė dispozitat e All-llahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim pėr shkurorėzim (hule) , pėr ata tė dy nuk ka mėkate. Kėto janė dispozita tė All-llahut, pra mos i kundėrshtoni, sepse kush i tejkalon dispozitat e All-llahut, pikėrisht tė tillėt janė zullumqarėt.  

230. E nė qoftė se ai (burri) e lėshon atė (pėr herė tė tretė), pas atij (lėshimi) nuk lejohet mė derisa tė martohet ajo pėr njė burrė tjetėr. E nėse ai (burri i dytė) e lėshon atė, atėherė pėr ata dy, po qe se mendojnė se do t’i zbatojnė dispozitat e All-llahut, nuk ka pengesė tė rikthehen (nė bashkėshortėsi). Kėto janė dispozita tė All-llahut qė ia sqaron njė populli qė kupton.  

231. E kur t’i keni lėshuar gratė dhe ato i afrohen afatit tė tyre, atėherė ose mbani si duhet, ose i lėni si duhet (tė kryejnė fatin), e mos i mbani sa pėr t’i dėmtuar, e tė bėheni tė padrejtė. E kush bėn atė, ai e ka dėmtuar vetveten. Dispozitat e All-llahut mos i merrni pėr shaka. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut, ndaj jush edhe atė qė ju shpalli Kur’ani dhe dispozitat e sheriatit me tė cilat ju udhėzon, dhe keni frikė All-llahun e dine se All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send.  

232. Dhe kur i lėshoni gratė, e ato e pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes), nėse pėlqejnė mes vete ashtu si kėrkojnė rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e tyre. Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson All-llahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju, mė e pastėr, se All-llahu e di, e ju nuk e dini.  

233. Nėnat, ato qė duan ta plotėsojnė gjidhėnien, janė tė obliguara t’u japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. I ati i fėmijės ėshtė i obliguar pėr furnizim dhe veshmbathjen e tyre (gruas) ashtu si ėshtė rregulli. Askush nuk ngarkohet mė tepėr, vetėm aq sa ka mundėsin e tij. Asnjė nėn nuk bėn tė dėmtohet me fėmijėn e saj, e as babai me fėmijėn e tij. Po ashtu ėshtė i obliguar edhe trashėgimtari (i fėmijės). E nėse pas njė konsultimi dhe pėlqimi (prindėrit) shfaqin dėshirėn pėr ndėrprerjen (mė heret) e gjinit, nuk ėshtė ndonjė mėkat pėr ta. Nėse ju baballarėt) pėr fėmijėn tuaj dėshironi gjidhėnėse tjetėr me kusht qė pagesėn t’ia bėni nė mėnyrė tė duhur, nuk ėshtė ndonjė mėkat. Kini frikė nga All-llahu dhe dine se All-llahu sheh ēka punoni.  

234. E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta kryejnė ato afatin e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja kujdestare) pėr atė qė bėjnė ato nė mėnyrė tė njerėzishme mė veten e tyre. All-llahu hollėsisht e di ēka veproni.  

235. Paraqitja juaj pėr martesė ndaj grave (qė kanė kryer afatin e tyre), nė mėnyrė tė tėrthortė, ose mbajtja fshehtė nė veten tuaj, nuk ėshtė mėkat pėr ju. All-llahu e di se ju do t’ua pėrmendni atyre (dėshirėn pėr martesė), por kursesi mos u premtoni atyre fshehtazi (diē tjetėr), pėrpos t’u thoni fjalė tė lejuara. Dhe mos vendosni lidhjen e kurorės derisa tė pėrfundojė afati i caktuar. Ta dini se All-llahu e di ēka fshehni nė vete, pra kini frikė prej Atij, dhe dine se All-llahu shumė falė ėshtė i butė.  

236. Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i lėshoni gratė pa pasur kontakt (martesė) me to dhe para se t’u caktoni atyre ndonjė caktim (kurorė-nikah), po pajisni ato (me ndonjė pajisje), pasaniku sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij. Njė pajisje e zakonshme ėshtė obligim pėr bėmirėsit.  

237. E nėse i lėshoni ato para se tė kontaktoni, por u keni pas caktuar atyre njė caktim (kurorės), atėherė duhet t’u jepni gjysmėn e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse ju falin ose ju falė ai nė duart e tė cilit ėshtė lidhja e kurorės. E tė falni (burra ose gra) ėshtė mė afėr devotshmėrisė, e mos e harroni bamirėsinė ndėrmjet jush. Vėrtetė, All-llahu sheh atė qė veproni.  

238. Vazhdoni rregullisht namazet (faljet), e edhe atė namazin e mesėm , dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues (nė namaze).  

239. E nėse kėni frikė (nga armiku), atėherė fauni duke ecur ose duke kaloruar , por kur tė jeni tė siguruar, pėrkujtoni (me namaz) All-llahun ashtu si u mėsoi Ai pėr atė qė ju nuk dinit.  

240. Ata qė vdesin nga mesi i juaj dhe lėnė pas vete gra, le tė testamentojnė (lėnė porosi) pėr gratė e tyre, furnizimin pėr njė vjet, duke mos i nxjerrė prej shtėpisė. E nėse (me dėshirėn e vet) dalin, nuk ėshtė mėkat pėr ju pėr atė punė tė lejueshme qė bėjnė ato me vetveten. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i dituri.  

241. Pėr tė devotshmit ėshtė obligim qė edhe pėr gratė e lėshuara tė bėjnė njė furnizim tė zakonshėm.  

242. Kėshtu, qė t’i kuptoni, All-llahu ua shpjegon argumentet e veta.  

243. A nuk di pėr ata, tė cilėt nga frika prej vdekjes u larguan prej atėdheut tė vet, e tė cilėt ishin me mijėra, e All-llahu atyre u tha: “Vdisni!” (ata vdiqėn) Pastaj i ngjalli. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr njerėz, por shumica e njerėzve nuk janė mirėnjohės.  

244. Luftoni pėr hirė tė All-llahut, etė dini se All-llahu dėgjon, di.  

245. Kush ėshtė ai qė i huazon All-llahut njė hua tė mirė, e Ai t’ia shtojė atij shumėfish Atė? All-llahu shtrėngon (varfėron) dhe ēliron (begaton) dhe kthimi juaj ėshtė vetėm te Ai.  

246. A nuk ke marrė vesh pėr parinė e bijėve tė israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguarit tė tyre (Shem’unit): “Cakto pėr neve njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut!” Ai (pejgamberi) tha: “A mund tė ndodhė qė nėse lufta u bėhet obligim ju tė mos luftoni!” ata thanė: “E ē’kemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e All-llahut, kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijt tanė?” E kur u obliguan me luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapėn. All-llahu ėshtė i njohur pėr punėt e zullumqarėve.  

247. Pejgamberi i tyre u tha: “All-llahu caktoi sundues tuajin Talutin” Ata thanė: “Si mund tė jetė ai sundues yni, kur ne kemi mė shumė meritė se ai pėr sundim, madje ai edhe nuk ėshtė i pasur? Ai tha: “All-llahu zgjodhi atė sundues tuajin dhe e pajisi me dituri tė gjerė e me fuqi trupore!” All-llahu ia jep sundimin e vet atij qė do, All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.  

248. Lajmėtari i tyre u tha: “Shenjė e sundimit tė tij ėshtė qė t’ju sjellė arkėn, qė e bartin engjėjt, dhe qė nė te gjeni qetėsim (shpirtėror - Sekine)  nga Zoti juaj e, edhe diēka qė ka mbetur nga thesari i familjes sė Musait dhe Harunit. S’ka dyshim se ky, po qe se jeni besimtarė, ėshtė njė fakt pėr ju”.  

249. E kur doli (prej qytetit) Taluti me ushtrinė, tha: “All-llahu do t’ju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej atij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk shijon atė, ai ėshtė me mua, pėrveē atij qė me dorėn e vet e pi njė grusht?” Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (taluti) atė sė bashku me te edhe ata qė ishin besimtarė thanė: “Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe ushtrisė sė tij!” Po ata qė ishin tė bindur se do ta takonin All-llahun thanė: “Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!” All-llahu ėshtė me durimtarėt.  

250. E kur dualėn pėrballė Xhalutit dhe ushtrisė sė tij, thanė: “Zoti ynė! na dhuro durim! na i pėrforco kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve!  

251. Me ndihmėn e All-llahut i thyen ata, e Davudi e mbyti Xhalutin dhe All-llahu i dha atij (Davudit) sundimin dhe hikmetin (urtėsinė, nubuwetin ) dhe e mėsoi atė pėr ēdo gjė qė deshi. Dhe sikur All-llahu tė mos i mbronte njerėzit me disa prej disa tė tjerėve, do tė shkatėrrohej toka, po All-llahu ėshtė bamirės i madh ndaj njerėzimit.  

252. Kėta janė argumente tė All-llahut, po t’i lexojmė ty me saktėsi, e s’ka dyshim se ti (Muhammed) je prej tė dėrguarve.   

253. Kėta (pėr tė cilėt tė rrėfyem) janė tė dėrguarit, disa prej tyre i dalluam nga tė tjerėt, prej tyre pati qė All-llahu u foli, disa i ngriti nė shkallė mė tė lartė, Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente dhe e pėrfocuam me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin). E sikur tė donte All-llahu, nuk do tė mbyteshin ndėrmjet vete ata (populli) qė ishin pas tyre, pasi qė atyre u patėn zbritur argumentet, por ata megjithatė u pėrēanė. E pati prej tyre qė besuan dhe pati tė tillė qė nuk besuan,e sikur tė dėshironte All-llahu ata nuk do tė mbyteshin, por All-llahu punon ēka dėshiron.  

254. O ju qė keni besuar, para se tė vijė njė ditė kur nuk do tė ketė as shitblerje, as miqėsi, e as ndėrmjetėsi, jepni nga ajo me ēka Ne u furnizuam juve. Pabesimtarėt janė mizorė.  

255. All-llahu - s’ka zot pos Tij. I Gjalli, Vigjiluesi. Nuk e ze tė koturit, e as gjumi. E Tija ėshtė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė. Kush mund tė ndėrmjetėsojė te Ai, pos me lejėn e Tij? Ai e di se ē’po u ndodhė dhe ē’do t’u ndodhė. Dhe asgjė nga dija e Tij nuk mund tė pėrvetėsojnė, pos sa tė dojė Ai. Ndėrsa pushteti  i Tij pėrfshin qiejt dhe tokėn. E nuk lodhet duke i ruajtur (mirėmbajtur), ngase Ai ėshtė i Larti, Madhėshtori. (Ky ajet quhet edhe “Ajetul-Kursij”) 

256. Nė fe nuk ka dhunė. Ështė sqaruar e vėrteta nga e kota. E kush nuk i beson tagutėt , e i beson All-llahut, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė fortė, e cila nuk ka kėputje. All-llahu ėshtė dėgjues i dijshėm.  

257. All-llahu ėshtė mbikėqyrės i atyre qė besuan, i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė. E kujdestarė tė atyre qė nuk besuan janė djajtė qė i nxjerrin ata prej drite e i hudhin nė errėsira. Ata janė banues tė zjarrit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.  

258. A nuk ke arritur tė dijsh pėr atė qė pėrse All-llahu i kishte dhėnė pushtet, ai (Nemrudi) polemizoi me Ibrahimin rreth Zotit tė tij. Kur Ibrahimi tha: “Zoti im ėshtė Ai qė jep jetė dhe vdekje!” Ai tha: “Edhe unė jep jetė dhe vdekje!” Ibrahimi tha: “Zoti im e sjell diellin nga lindja, sille pra ti atė nga perėndimi?” Atėherė ai qė nuk besoi mbeti i hutuar. All-llahu shpie nė rrugė tė drejtė popullin mizor.  

259. Ose (nuk je i njohur) me shembullin e atij qė kaloi pranė njė fshati qė ishte rrėnuar nė kulmet e tij, e tha: “Si e ngjallė All-llahu kėtė pas shkatėrrimit tė tij?” e All-llahu e bėri tė vdekur atė (pyetėsin - Uzejrin) njėqind vjet, pastaj e ringjalli dhe i tha: “Sa qėndrove (i vdekur)?” Ai tha: “Njė ditė, ose njė pjesė tė ditės!” Ai (All-llahu) Tha:”Jo, por ke ndejtur (i vdekur) njėqind vjet, shikoje ushqimin dhe pijen tėnde si nuk ėshtė prishur, e shikoje edhe gomarin tėnd (si i janė shkapėrderdhur eshtrat). E pėr tė bėrė ty argument pėr njerėzit (bėmė kėtė sprovė), shiko se si i kombinojmė eshtrat e pastaj i veshim me mish. E kur iu bė e qartė atij tha: “U binda se me tė vėrtetė All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send!” 

260. “Pėrkujto kur Ibrahimi tha: “Zoti im, mė mundėso tė shoh se si i ngjallė tė vdekurit?” Ai (Zoti) tha: “A nuk beson?” Ai (Ibrahimi) tha: “Po, por desha qė zemra e ime tė ngopet (bindje)!” Ai (Zoti) tha: “Merri katėr shpezė pranė vete (therri e copėtoji), e pastaj nė ēdo kodėr vėne nga njė pjesė tė tyre, mandej thirri ato, do tė vijnė ty shpejt, e dije se All-llahu ėshtė i Gjithfuqishmi, i Urti. ” 

261. Shembulli i pasurisė sė atyre qė e japin nė rrugėn e All-llahut ėshtė si njė kokėrr prej tė cilės mbijnė shtatė kallinj, ndėrsa nė secilin kalli ka nga njėqind kokrra. All-llahu ia shumėfishon (shpėrblimin) atij qė dėshiron, All-llahu ėshtė Bujar i Madh, i di qėllimet.  

262. Ata qė pėr hir tė All-llahut e japin pasurinė e tyre, e pastaj atė qė e dhanė nuk e pėrcjellin me tė pėrmendur e me mburrje, ata e kanė shpėrblimin e vet tė Zoti i tyre, pėr ta nuk ka frikė, ata as qė do tė brengosen.  

263. Njė fjalė e mirė dhe njė lehtėsim (qė i bėhet lypėsit) ėshtė mė e mirė se njė lėmoshė qė pėrcillet me tė keqe. All-llahu nuk ka nevojė pėr askė, ėshtė i Butė.  

264. O ju qė besuat, mos i prishni lėmoshat tuaja me tė krenuar e me ofendim siē bėn ai qė ia jep pasurinė e vet sa par sy e faqe tė njerėzve, e nuk beson All-llahun dhe botėn tjetėr. Shembulli i tij ėshtė si njė gur i madh e i lėmuar bmi tė cilin ka pak dhe, e kur e godet atė njė shi i madh e lė tė zhveshur (lakuriq). Ata (formalistėt) nuk arrijnė asgjė nga ajo qė punuan. All-llahu nuk udhėzon popullin pabesimtar.  

265. E shembulli i atyre qė pasurinė e vet e japin nga bindja e tyre e duke kėrkuar kėnaqėsinė e All-llahut, i pėrngjan njė kopshti nė njė rrafshnaltė qė i bie shi i madh, e ai jep fruta tė dyfishtė. Po edhe nėse nuk i bie shi i madh, i bie njė rigė (qė i mjafton). All-llahu sheh atė qė veproni.  

266. A dėshiron ndonjėri prej jush ndonjė kopsht me hurma e rrush nė tė cilin rrjedhin lumenj, nė tė cilin ka nga tė gjitha frutet, e atė (pronarin e kopshtit) ta ketė kapur pleqėria dhe ai tė ketė pasardhės tė mitur, e atė (kopshtin) ta godasė ndonjė stuhi me zjarr e ta djegė. Kėshtu All-llahu jua sqaron argumentet qė tė mendoni.   

267. O ju qė besuat, jepni nga mė e mira e asaj qė e fituat dhe nga ajo qė ju dhamė prej tokės, e mos nxitoni ta jepni atė mė tė pavlefshmen nga ajo, e qė ju nuk do ta pranonit pėr vete pos symbyllas. Dhe dijeni se All-llahu nuk ka nevojė pėr ju, ngase ėshtė i Madhėruar.  

268. Djalli ju frikėson me varfėri dhe ju urdhėron pėr tė kėqija, e All-llahu ju garanton falje (mėkatesh) e begati; All-llahu ėshtė Dhurues i Madh, i Dijshėm.  

269. Ai ia dhuron hikmetin  atij qė do, e kujt i ėshtė dhėnė hikmeti, i ėshtė dhėnė mirėsi e shumtė, por nuk pėrkujtohet askush pos tė menēurve.  

270. All-llahu di pėr atė qė e keni dhėnė nga pasuria ose keni zbatuar ndonjė premtim (nedhėr), e pėr mėkatarėt nuk ka ndonjė ndihmės.  

271. Nėse lėmoshat i jepni haptazi, ajo ėshtė mirė, por nėse ato ua jepni tė varfėrve fshehurazi, ajo ėshtė edhe mė e mirė pėr ju dhe Ai ua largon tė kėqiat. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr veprat e juaja.  

272. “Nuk ėshtė obligim yti (Muhammed) udhėzimi i tyre (nė rrugė tė drejtė), All-llahu e shpie nė rrugė tė drejtė ate qė do. Çkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj, po mos jepni pėr tjetėrkė, por vetėm pėr hir tė All-llahut, e ēkado qė t’u jepni tė tjerėve nga pasuria, ajo do t’u kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos ju dėmtuar. ” 

273. (Jepni) pėr tė varfėrit qė janė tė angazhuat nė rrugėn e All-llahut dhe nuk kanė mundėsi tė gjallėrojnė nė tokė, duke qenė se ata nuk lypin, prandaj ai qė nuk e di gjendjen e tyre mendon se ata janė tė pasur. Ata i njeh nga vetė pamja e tyre (tė raskapitur), por nuk kėrkojnė e as nuk i mėrzisin njerėzit.   Pra ēkado qė tė jepni nga pasuria, s’ka dyshim se All-llahu e di atė mirė.  

274. Ata, tė cilėt pasurinė e tyre e shpėrndajnė (nė rrugė tė Zotit) natėn e ditėn, fshehurazi ose haptazi, ata shpėrblimin e vet e kanė tė Zoti i tyre dhe pėr ta nuk ka as frikė, as pikėllim.   

275. Ata qė e hanė kamatėn  nuk ngrehen ndryshe pos siē ngrehet i ēmenduri nga tė prekurit e djallit. (Bėjnė) kėshtu ngase thanė: “Shitblerja nuk ėshtė pos kamatė!” e All-llahu ka lejuar shitblerjen, ndėrsa ka ndaluar kamatėn. Atij qė i ka ardhur kėshillė (udhėzim ) prej Zotit tė tij dhe ėshtė ndalur (prej kamatės) i ka takuar e kaluara dhe ēėshtja e saj mbetet te All-llahu, e kush e pėrsėrit (pas ndalimit), ata janė banues tė zjarrit, ku do tė mbesin pėrgjithmonė.  

276. All-llahu zhduk kamatėn dhe shton lėmoshėn, All-llahu nuk e do asnjė besėprerė dhe mėkatar.  

277. S’ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, falėn namazin dhe dhanė zekatin i pret shpėrblim i madh te Zoti i tyre, ata nuk do tė kenė kurrfarė frike as brengosje.  

278. O ju qė besuat, keni frikė All-llahun dhe nėse jeni besimtarė tė sinqertė hiqni dorė prej asaj qė ka mbetur nga kamata.   

279. E nė qoftė se nuk e bėni kėtė (nuk heqni dorė nga kamata), atėherė binduni se jeni nė konflikt me All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij.   E nėse jeni penduar, atėherė juve ju takon kryet e mallit tuaj - askė nuk dėmtoni, e as vetė nuk dėmtoheni.  

280. Po nė qoftė se ai (borxhliu) ėshtė nė gjendje tė vėshtirė, atėherė bėni njė pritje deri sa tė vijė nė njė ēlirim. E t’ia falni (borxhin) nė emėr tė lėmoshės ėshtė shumė mė e mirė pėr ju, nėse dini.  

281. Dhe ruajuni ditės kur do tė ktheheni te All-llahu, dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė ka fituar, dhe atyre nuk u bėhet padrejtėsi.  

282. O besimtarė, kur merrni hua prej njėri-tjetrit pėr njė afat tė caktuar, shkruajeni atė. Dhe nga gjiu juaj le tė shkruajė njė shkrues i drejtė dhe tė mos ngurrojė nga tė shkruarit ashtu siē e ka mėsuar All-llahu. Le tė shkruajė, ndėrsa atij le t’i diktojė ai qė pranon borxhin, le t’i frikėsohet All-llahut, Zotit tė tij e tė mos lėrė mangėt asnjė send nga ai. E nė qoftė se ai qė ngarkohet me borxh ėshtė i paaftė mentalisht, ėshtė i mitur ose nuk ėshtė nė gjendje tė diktojė, atėherė le tė diktojė drejt kujdestari i tij. Kėrkoni tė dėshmojnė dy dėshmitarė burra nga mesi juaj, e nė qoftė se nuk janė dy burra, atėherė njė burr e dy gra, nga dėshmitarėt qė i pėlqeni. (Dy gra nė vend tė njė burri) Pėr atė se nėse njėra prej tyre gabon, t’ia pėrkujtojė tjetra. Dėshmitarėt tė mos refuzojnė kur tė thirren. Dhe mos pėrtoni pėr ta shkruar atė dhe afatin e tij, i vogėl qoftė ose i madh, sepse kjo ėshtė mė e drejtė te All-llahu, mė e fortė pėr dėshmi dhe mė afėr mosdyshimit. Vetėm nėse ėshtė tregti e menjėherėshme (dora-doras) qė e praktikoni mes jush, atėherė nuk ėshtė ndonjė mėkat tė mos e shėnoni. Por, kur bėni shitblerje, dėshmojeni. E ai (pronari i pasurisė) nuk dėmton as shkruesit as dėshmitarėt, e nėse bėni (dėmtimin), ai ėshtė mosrespekt i juaj (ndaj dispozitave tė All-llahut). Keni frikė All-llahun se All-llahu ju dhuron dituri (tė jashtzako-nshme), All-llahu ėshtė i Gjithdijshėm pėr ēdo send.  

283. E nė qoftė se gjendeni nė udhėtim dhe nuk gjeni shkrues, atėherė merrni peng (paradhėnie ose kapar) . E nėse i besoni njėri-tjetrit, atij qė i ėshtė besuar le ta zbatojė atė (amanetin) qė i ėshtė besuar, dhe le tė ketė frikė All-llahun, Zotin e tij. Mos e fshehni dėshminė, sepse ai qė e fsheh atė ėshtė mėkatar me zemrėn e vet, All-llahu di atė qė veproni. 

284. Tė All-llahut janė ē’ka nė qiell dhe ē’ka nė tokė, e pėr atė qė e keni nė veten tuaj, e shfaqėt haptazi ose e mbajtėt fshehtė, All-llahu do t’ju marrė nė llogari, e Ai ia fal atij qė do dhe dėnon atė qė do. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.  

285. I dėrguari i besoi asaj qė iu shpall prej Zotit tė Tij, si dhe besimtarėt. Secili i besoi All-llahut dhe melekėve tė Tij dhe tė dėrguarve tė Tij. “Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga tė dėrguarit e Tij”, dhe thanė: “Dėgjuam dhe respektuam. Kėrkojmė faljen tėnde o Zoti ynė, te Ti ėshtė ardhmėria (jonė). ” 

286. All-llahu nuk ngarkon askė pėrtej mundėsive tė veta, atij (njeriut) i takon ajo qė e fitoi dhe atij i bie ajo (e keqe) qė e meritoi. “Zoti ynė, mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė! Zoti ynė, mos na ngarko neve barrė tė rėndė siē i ngarkove ata para nesh! Dhe Zoti ynė, mos na ngarko me atė pėr tė cilėn nuk kemi fuqi! Dhe na i mbulo tė kėqiat, na fal dhe na mėshiro. Ti je Mbrojtėsi ynė, pra na ndihmo kundėr popullit pabesimtar!