22.Suretu
El Haxhxh
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. O ju njerėz, ruanu dėnimit nga
Zoti juaj, sepse dridhja pranė katastrofės sė kijametit ėshtė njė llahtari e
madhe.
2. Atė ditė, kur ta pėrjetoni atė, secila
gjidhėnėse braktis atė qė ka pėr gjini dhe secila shtatėzėnė e hedh para kohe
barrėn e vet, ndėrsa njerėzit duken tė dehur, po ata nuk janė tė dehur, por
dėnimi i All-llahut ėshtė i ashpėr.
3. Ka ndonjė nga njerėzit qė
kundėrshton nė ēėshtje rreth All-llahut, pa kurrfarė dije dhe ndjek ēdo djall
tė mbrapshtė.
4. Ai (djalli) ėshtė gjykuar ta humbė
dhe ta orientojė nė vuajtje tė zjarrit tė madh, atė qė i miqėsohet atij.
5. O ju njerėz, nėse dyshoni pėr
ringjalljen, atėherė (mendoni krijimin tuaj) Ne u krijuam ju prej dheu, pastaj
prej uji, pastaj prej njė gjaku tė ngjizur, pastaj prej njė sa kafshatė mishi,
qė ėshtė krijesė e formuluar ose e paformuluar, nė mėnyrė qė tju sqarojmė. Ne
e pėrqėndrojmė nė mitėr deri nė njė afat tė caktuar, e mandej u nxjerrim
foshnje dhe ashtu tė arrini pjekurinė tuaj. Ka qė dikush prej jush vdes herėt,
e dikush tė jetojė deri nė pleqėri tė thellė, nė mėnyrė qė mos dijė asgjė nga
dija qė ka pasur. E ti e sheh tokėn e thatė-tė vdekur, e kur Ne ia lėshojmė
asaj ujin ajo gjallėrohet, shtohet dhe nga tė gjitha llojet rritė bimė tė
kėndshme.
6. Kėtė (e themi pėr ta ditur) se
All-llahu ėshtė Ai i vėrteti dhe se Ai ringjallė tė vdekurit dhe Ai ka fuqi pėr
ēdo send.
7. Dhe nuk ka dyshim se kijameti do
tė vijė patjetėr dhe se All-llahu me siguri do ti ngjallė ata tė varrezave (tė
vdekurit).
8. E ka ndonjė prej njerėzve qė bėn
polemikė rreth ēėshtjes sė All-llahut, duke mos patur kurrfarė dije, kurrfarė
udhėzimi dhe kurrfarė libri tė besueshėm.
9. Ai qė shtrembron qafėn (nė shenjė
mendjemadhėsie), e pėrpiqet ti humbė njerėzit nga rruga e All-llahut. Atij do
ti takojė poshtrimi nė kėtė jetė, ndėrsa nė ditėn e kijametit atij do tia
veshim dėnimin e djegies (tė zjarrit).
10. Kėtė pėr shkak tė asaj ė bėnė
duart tua, ndėrsa All-llahu nuk ėshtė zullumqar ndaj robėrve.
11. Ka nga njerėzit qė adhuron Alahun
me mėdyshje (luhatshėm) nėse e gode ndonjė e mirė aii qetėsohet mė tė, po nėse
e godet ndonjė e pamėndshme, ai kthehet nė fytyrėn e vet tė vėrtetė (tė
mėparshme), ai e ka humbur kėtė dhe jetėn tjetėr e ky ėshtė ai dėshtimi i
qartė.
12. Ai nė vend tė All-llahut lut atė
qė nuk mund ti bėjė as dėm as dobi. Edhe kjo ėshtė ajo humbja pambarim.
13. Lut atė qė dėmin e tij e ka mė
afėr se dobinė e tij. Sa ndihmėtar e shok i keq qenke (do ti thotė atij
adhuruesi nė ditėn e kijametit).
14. Ata tė cilėt besuan dhe bėnė vepra
tė mira, All-llahu do ti vejė nė Xhennete, nėn tė cilėt rrjedhin lumenj. Ska
dyshim, All-llahu punon atė qė dėshiron.
15.
16. Dhe kėshtu Ne e zbritėm kėtė
(Kuranin) plot me argumente tė qarta, dhe se All-llahu vė nė rrugė tė drejtė
atė qė do.
17. Ështė e sigurt se All-llahu
do tė bėjė dallimin (do tė gjykojė) nė ditėn e kiametit nė mes atyre qė ishin
besimtarė (myslimanė) dhe tė atyre qė ishin jehudi, sabejė, tė krishterė,
zjarrputistė, idhujtarė. All-llahu di dhe vėshtron ēdo gjė.
18. A nuk e di pėr All-llahun se Atij
i nėnshtrohet (i bėn sexhde) kush ėshtė nė qiej, edhe kush ėshtė nė tokė, edhe
nė dielli, edhe kodrat, edhe bimėt edhe shtazėt, e edhe shumė njerėz, po shumė
janė qė dėnimi ėshtė meritė e tyre. Atė qė e poshtėron All-llahu nuk ka kush qė
mund tė bėjė tė ndershėm. All-llahu punon atė qė dėshiron.
19. Kėta janė dy kundėrshtarė (grupe
kundėrshtarėsh: besimtarė dhe jobesimtarė) qė janė zėnė rreth Zotit tė tyre; e
atyre qė nuk besuan, u qepėn rroba prej zjarri e u hudhet uji i valė mbi kokat
e tyre.
20. Qė me atė u shkrihet krejt ēka nė
barqet e tyre e edhe lėkurat.
21. Pėr ata janė edhe kamgjikėt e
hekurtė.
22. Sa herė qė pėrpiqen tė dalin prej
tij nga vuajtjet e padurueshme, kthehen nė tė pėrsėri (u thuhet): Vuane
dėnimin me djegie!
23. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, All-llahu i vendosė nė Xhennete, nėpėr tė cilin rrjedhin lumenj, aty
stolisen ata me rrath tė artė e me xhevahirė, e petkat e tyre janė tė mėndafshta.
24. Dhe ata janė qė u udhėzuan me
fjalėt mė tė mira dhe u udhėzuan nė rrugėn e lavdishme.
25. Ska dyshim se ata tė cilėt nuk
besuan dhe pengojnė prej rrugės sė All-llahut dhe prej xhamisė sė shenjtė (Qabes),
tė cilėn Ne e bėmė tė barabartė pėr njerėz, qofshin vendas ose tė ardhur, dhe,
kushdo qė tė pėrpiqet tė bėjė ndonjė tė keqe a ndonjė mėkat, Ne kemi pėr tua
shijuar njė dėnim tė idhėt.
26. Pėrkujtoje kur Ne e udhėzuam
Ibrahimin pėr nė vendin e shtėpisė (Qabės): tė mos mė pėrshkruaj Mua shok,
pastroje shtėpinė Time pėr ata qė e vizitojnė (bėjnė tavaf) qė qėndrojnė nė
kėmbė duke u falur, pėrkulur dhe qė bėjnė sexhde.
27. Dhe thirr ndėr njerėz pėr haxhin,
se tė vijnė ty kėmbėsorė e edhe kalorės me deve tė rraskapitura qė vijnė prej
rrugėve tė largėta.
28. (vijnė) Pėr tė qenė tė pranishėm
nė dobitė e tyre dhe qė ta pėrmendin All-llahun nė ato ditė tė caktuara (nė
shenjė falėnderimi) dhe pėr qė i ka furnizuar me kafshė. Hani pra, prej tyre
(kurbanave) dhe ushqeni tė ngushtuarin e tė varfėrin.
29. Pastaj le tė heqin papastėrtinė e
tyre, le ti zbatojnė premtimet e veta dhe le tė sillėn (bėjnė tavaf) rreth
shtėpisė sė lashtė.
30. Pra, kėshtu: Kush madhėron atė qė
All-llahu e bėri tė shenjtė, ajo ėshtė mė e dobishme pėr te Zoti i vet. Juve u
janė lejuar kafshėt, pos atyre qė u lexohen (nė Kuran) pra largohuni nga
ndyesitė e idhujve dhe largohuni fjalės shpifėse.
31. Duke qenė tė sinqertė nė besimin
ndaj All-llahut, dhe duke mos i pėrshkruar Atij shok, e kush pėrshkruan shok
All-llahut, ai ėshtė sikur tė bjerė nga qielli e ta rrėmbejė shpendi, ose si ai
tė cilin e gjuan era e stuhishme nė ndonjė vend tė humbur.
32. Kjo ėhtė kėshtu! E kush madhėron
dispozitat e All-llahut, ajo ėshtė shenjė e devotshmėrisė sė zemrave.
33. Ju keni dobi nga ato (shenja -
kurbanė) pėr njė kohė tė caktuar, e pataj vendi i tyre ėshtė te shtėpia e
lashtė.
34. Ne i kemi caktuar ēdo populli
vendtherrjen (e kurbanit), qė ta pėrmendin emrin e All-llahut pėr arsye se i
furnizoi ata me kafshėt. Zoti juaj ėshtė njė Zot, andaj vetėm Atij dorėzohuni,
e pėrgėzo tė dėgjueshmit.
35. Tė cilėt, kur pėrmendet All-llahu,
u dridhen zemrat e tyre, tė cilėt janė tė durueshėm ndaj asaj qė i godet, tė
cilėt rregullisht e falin namazin dhe tė cilėt japin pėr qėllime tė dobishme
nga ajo me ēka furnizuam Ne.
36. E devet (therrjen e tyre pėr
kurban) ua kemi bėrė prej dispozitave tė All-llahut, e ju prej tyre keni dobi,
andaj pėrmendie emrin e All-llahut duke qenė ato (tė pėrgatitura pėr therrje)
nė kėmbė, e kur tė shtrihen ato nė tokė (dhe tu dalė shpirti), hani prej tyre
dhe ushqeni nevojtarin dhe atė qė lyp. Ashtu, ato ua vėmė nė shėrbimin tuaj qė
juu tė jeni mirėnjohės.
37. te All-llahu nuk arrin as mishi as
gjaku i tyre, por te Ai arin bindja e juaj. Ai ashtu ua nėnshtroi ato juve qė
ta madhėroni All-llahu pėr udhėzimet qė ua bėri. Bamirėsėve merru myzhde.
38. All-llahu largon dėmet e
idhujtarėve ndaj atyre qė besuan, se All-llahu nuk e do asnjė tradhtarė e
bukėpėrmbystė.
39. Atyre qė po sulmohen me luftė, u
ėshtė dhėnė leje tė luftojnė, pėr shkak se u ėshtė bėrė padrejtė, e All-llahu
ka fuqi pėr tu ndihmuar atyre (muslimanėve).
40. (U lejuan tė luftojnė) Ata, tė
cilėt vetėm pse thanė: All-llahu ėshtė Zoti ynė! u dėbuan pa kurfarė tė
drejte. E sikur All-llahu tė mos i zbrapste disa me disa tė tjerė, do tė
rrėnoheshin manastirėt, kisha, havrat e edhe xhamitė qė nė to pėrmendet shumė
emri i All-llahut. E All-llahu patjetėr do ta ndihmojė atė qė ndihmon rrugėn e
Tij, se All-llahu ėshtė shumė i fuqishėm dhe gjithnjė triumfues.
41, (Ai ndihmon) Ata tė cilėt kur Ne u
mundėsojmė vendosjen nė tokė, e falin namazin, japin zeqatin, urdhėrojnė pėr tė
mirė dhe largojnė prej tė keqes. All-llahut i takon pėrfundimi i
ēėshtjeve.
42. Po edhe nėse tė pėrgėnjeshtrojnė
ty, para tyre patėn pėrgėnjeshtruar edhe populli i Nuhut, Adi dhe
Themudi.
43. Edhe populli i Ibrahimit dhe
populli i Lutit.
44. Po edhe banorėt e Medjenit. Qe
pėrgėnjeshtruar edhe Musai; e Unė jobesimtarėve u pata dhėnė afat, mė pastaj u
dhashė dėnim, e ēfarė ishte ai dėnim Imi? (Ua ndryshova gjendjen nė tė
keq).
45. E sa fshatra qė ishin zullumqarė i
shkatėrruam Ne, e ato janė tė rrėnuara mbi kulmet e tyre dhe sa bunarė kanė
mbetur shkretė e sa pallate tė larta!
46. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė
kenė zemra me tė cilat do tė kuptojnė, dhe veshė me tė cilat do tė dėgjojnė?
pse nė tė vėrtet sytė nuk verbėrohen, por verbėrohen zemrat nė krahrorė.
47. Ata kėrkojnė prej teje tua
ngutėsh dėnimin, po All-llahu nuk e thyen premtimin e Vet, pse njė ditė te Zoti
yt ėshtė sa njėmijė vet, si llogaritni ju.
48. Shumė fshatra qė ishin nė rrugė tė
gabuar, Unė ua pata shtyrė dėnimin nė njė kohė, e pastaj i zura me dėnim dhe
fundi i tyre ėshtė te Unė.
49. Thuaj: O ju njerėz, unė jam pėr
tua tėrhequr haptazi vėrejtjen.
50. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, do tė kenė falje (tė mėkateve), furnizim tė begatshėm (nė Xhenne).
51. Ndėrsa, ata qė u pėrpoqėn ti
mposhtin argumentet Tona, tė tillėt janė banes tė Xhehennemit.
52. Ne nuk dėrguam para teje asnjė tė
dėrguar (me shpallje) dhe asnjė pejgamber (tė dėrguar si vazhdues i shpalljes
sė mėparshme), e qė, kur ai (i dėrguari) dėshiroi diē, tė mos ia pat hedhur nė
atė dėshirėn e tij djalli, e All-llahu asgjėson atė qė hedh djalli, dhe
All-llahu fuqizon argumentet e Veta. All-llahu ėshtė shumė i dijshėm dhe me
urtėsi tė madhe rregullon ēėshtjet.
53. E pėr a bėrė atė (dyshim) qė
djalli e hedh si sprovė pėr ata qė nė zemrat e tyre kanė dyshim (munafikėt) dhe
pėr ata, qė i kanė tė zemrat e shtangėta. Ska dyshim se jobesimtarėt janė nė
njė armiqėsi tė pambarim.
54. E, edhe pėr ta vėrtetuar tė
dijshmit se me tė vėrtetė ai (Kurani) ėshtė vėrtetė prej zotit tėnd dhe kėshtu
ti besojnė atij (Kuranit) dhe (zemrat e tyre) tė bindėn ndaj tij. E All-llahu
patjetėr do ti udhėzojė ata qė besuan 9pėrqafuan)
nė rrugė tė drejtė.
55. Ata qė nuk besuan janė vazhdimisht
nė dyshim pėr tė (pėr Kuranin), derisa tu vijė kijameti befas ose tu vijė
dėnimi i ditės sė pafrytshme.
56. Atė ditė i tėrė sundimi i takon
vetėm All-llahut, Ai gjykon mes tyre, E sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė
vepra tė mira, ata kanė kėnaqėsitė e tyre nė xenete.
57. Ndėrsa, ata qė nuk besuan dhe
pėrgėnjeshtruan argumentet ona, tė tillėt kanė dėnim me nėnēmim.
58. E ata qė pėr hir tė All-llahut
braktisėn atdheun e tyre, (e duke luftuar) u vranė ose vdiēėn, All-llahu do ti
shpėrblej me shpėrblimin mė tė mirė, e ska dyshim All-llahu ėshtė mė i miri
shpėrblyes.
59. Ata do ti vė nė njė vend ku do tė
jenė tė kėnaqur. All-llahu di mė sė miri (kush ēka merion) dhe ėshtė shumė i
butė.
60. Kjo ėshtė kėshtu! E kush ndėshkon
tjetrin me tė njejtėn masė me tė cilėn ka qenė i ndėshkuar vetė, e pastaj atij
pėrsėri i bėhet padrejtė, All-llahu do ta ndihmojė atė patjetėr. All-llahu
shlyen shumė tė kėqijat dhe falė mėkatet.
61. Kėtė (ndihmė) e bėn ngase
All-llahu (fuqiplotė) ėshtė Ai qė fut natėn nė ditė e ditėn nė natė (dke
shkurtuar njėrėn e zgjatur tjetrėn). All-llahu me tė vėrtetė dėgjon (thėniet) e
sheh (punėt).
62. Kjo ngase All-llahu ėshtė Ai i
vėrteti, dhe atė qė lusin ata pos Tij ėshtė e kotė. All-llahu ėshtė vėrtetė Ai
i larti, i madhi.
63. A nuk e di se All-llahu e lėshoi
shiun prej qiellit, e toka agon e gjelbėruar, vėrtet, All-llahu ėshtė i
kujdesshėm, mirėnjohės.
64. Vetėm e Tij ėshtė ēka ka nė tokė,
All-llahu ėshtė Ai qė ska nevojė pėr asgjė, ėshtė i plotfuqishmi i
falėnderuari.
65. A nuk sheh se All-llahu nėnshtroi
ēdo gjė qė gjendet nė tokė, pėr tė mirėn tuaj, Ai nėnshtroi anijet qė sipias
dėshirės sė Tij tė lundrojnė nė det. Ai mban qiellin tė mos bjerė nė tokė po
nėse dėshiron Ai. Ska dyshim se All-llahu ėshtė mirėbėrės, mėshirues ndaj
njerėzve.
66. Ai u dha jetėn, u bėn tė vdisni, e
pastaj ju ringjall. Vėrtet, njeriu ėshtė pėrbuzės.
67. Secilit popull ne i dhamė ligj
(fetar) qė ata tė veprojnė sipas tij, pra le tė mos polemizojnė (popujt tjerė)
me ty pėr kėtė ēėshtje (pėr ēėshtjen e shtetit islam), e ti thirri te Zoti yt,
se pa dyshim ti je nė rrugė tė drejtė.
68. E nėse ata tė kundėrshtojnė ty, ti
thuaju: All-llahu e di mė sė miri pėr kėtė qė ju po veproni.
69. All-llahu do tė gjykojė mes jush
nė ditėn e kijametit pėr atė qė kundėrshtoheshit.
70. A nuk e ke ditur se All-llahu di
ēka ekziston nė qiell e nė tokė, e tėrė ajo ėshtė e shėnuar nė libėr, ajo pėr
All-llahun ėshtė shumė lehtė.
71. Ata (idhujtarėt) adhurojnė nė vend
tė All-llahut (idhuj) pėr tė cilėt nuk u ka ardhur kurrfarė fakti dhe nuk kanė
dije, pra pėr idhujtarėt nuk ka ndonjė ndihmėtar.
72. E kur u lexohen atyre ajetet tona
tė qarta, nė fytyrat e atyre qė nk besuan u vėren urrejtje. Gati u vėrsulen
atyre qė ua lexojnė ajetet tona. Thuaj: A tu tregoj pėr njė mė tė keqe se
kjo? Zjarri, tė cilin All-llahu e caktoi pėr ata qė nuk besuan. Sa i keq
ėshtė ai vend ku do tė shkojnė.
73. O ju njerėz, ja njė shembull veni
veshin pra: Vėrtet ata qė po i adhuroni nė vend tė All-llahut, ata nuk mund tė
krijojnė asnjė mizė, edhe nėse tubohen tė gjithė pėr tė, e po ashtu, nėse miza
ua rrėmben atyre ndonjė send, ata nuk do tė mund ta shpėtojnė atė prej saj. I
dobėt ėshtė edhe lutėsi edhe i luturi.
74. Ata nuk madhėruan All-llahun me
madhėrinė e Tij tė vėrtetė, qė meriton, All-llahu ėshtė ifuqishėm,
ngadhnjyes.
75. All-llahu zgjedh tė dėrguar prej
egjėjve dhe prej njerėzve, All-llahu dėgjon e sheh.
76. Ai e di atė qė punuan mė parė dhe
atė qė do tė punojnė mė vonė ata, dhe tė gjitha ēėshtjet i kthehen vetėm
All-llahut.
77. O ju qė besuat, falni namazin me
ruku e sexhde dhe vetėm Zotin tuaj adhuronie. Bėni punė tė mira (tė dobishme),
se do tė gjeni shpėtim.
78. Luftoni me njė luftė tė denjė pėr
hir tė All-llahut, se Ai ju zgjodhi ju (ju pėrcaktoi pėr tė luftuar pėr rrugėn
e TIj) dhe nuk ju obligoi nė fe me ndonjė vėshtirėsi, nė fenė e babait tuaj,
Ibrahimit. Ai edhe mė parė, e edhe ky (Kurani) ju quajti myslimanė, pėr tė
qenė i dėrguari ėshmitarė juaji dhe pėr tė qenė ju dėshmitarė ndaj njerėzve,
pra falni rregullisht namazin, jepni zeqatin, pėrmbahuni me All-llahun se Ai
ėshtė ndihmėtari juaj. Sa mbrojtės i mirė dhe sa ndihmėtarė i madh qė
ėshtė.