25.Suretu El Furkan 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!  

 

1. Ai, qė ia shpall Furkanin (Kur’anin, dallues tė sė vėrtetės nga e pavėrteta) robit tė vet (Muhammedit) qė tė bėhet pejgamber i botes (kėshillues), ėshtė i madhėruar.  

2. Ai ėshtė qė vetėm Atij i takon sundimi i qiejve dhe i tokės, Ai nuk ka as fėmijė e as nuk ka shok nė sundimin e Tij. Ai krijoi ēdo gjė, duke e pėrsosur nė mėnyrė tė qartė e tė matur.  

3. Mirėpo, ata (idhujtarėt) nė vend tė Tij adhuruan zota tjerė, tė cilėt nuk krijuan asgjė, sepse ata edhe vetė janė tė krijuar. Ata nuk posedojnė pėr vetvete as dėm as dobi, ata nuk kanė nė dorė as vdekje as jetė, e as ringjallje.  

4. Dhe ata qė nuk besuan, thinė: “Ky (Kur’ani) nuk ėshtė tjetėr vetėm se gėnjeshtėr, qė e trilloi ai (Muhammedi), tė cilit indihmuan edhe njerėz tjerė. Pra ata (idhujtarėt) bėnė shtrembėrim e shpifje”.  

5. Edhe thanė: “(pėr Kur’anin) Janė legjenda tė tė parėve, qė ai (Muhammedi) kėrkoi t’i shkruhen ato, e i lexohen atij mėngjes e mbrėmje”.  

6. Thuaj: “Atė e shpall Ai, qė e di tė fshehtėn nė qiej e nė tokė, Ai ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues”.  

7. E ata thanė: “ē’ėshtė me kėtė tė dėrguar, i cili ha ushqim dhe c nėpėr tregje? ėrse tė mos i jetė dėrguar njė engjėll sė bashku me te, e tė jetė qortues?”  

8. Ose atij t’i jepet ndonjė thesar, apo tė ketė ndonjė kopsht nga i cili do tė ushqehej? Horrat madje thonė: “Ju vetėm jeni duke e ndjekur njė njeri qė e ka zėnė magjia!”  

9. Shih se ēfarė shembujsh tė sjellin, andaj ata janė tė humbur dhe nuk mund ta gjejmė rrugėn e drejtė.  

10. Ështė i madhėruar Ai, i cili po tė dėshirojė mund tė tė japė ty edhe mė mirė se ē’thonė ata, kopshte nė tė cilėt rrjedhin lumenj, ku ka edhe pallate.  

11. Por jo, ata pėrgėnjeshtruan kiametin, e Ne pėr ata qė nuk besojnė ditėn e gjykimit kemi pėrgatitur zjarr tė fortė.  

12. Qė posa tė duket ai prej njė vendi tė largėt, ata ia dėgjojnė atij vėlimin edhe kėrhamzėn e tij (Xhehennemit).  

13. E kur tė hudhen duarlidhur nė njė vend tė ngushtė nė tė, atydo tė kėrkojnė shkatėrrimin (vetėzhdkjen(.  

14. Tash mos kėrkoni vetėm njėherė shkatėrrimin, por atė kėrkonie shumėherė.  

15. Thuaj: “A ėshtė mė i mirė ai (zjarri i Xhehennemit), apo Xhenneti i pėrjetshėm, i cili u ėshtė premtuar si shpėrblim dhe vend jetėsimi tė devotshėmve”.  

16. e aty, atė ditė qė e dėshirojnė do ta kenė pėrgjithmonė. Ky premtim i Zotit tėnd ka qenė dashtė kėrkuar.  

17. Ditėn kur Zoti do t’i tubonė ata, e edhe ata qė adhuruan pos All-llahut dhe u thonė (zotave tė adhuruar): “A i thirrėt ju rbtė e Mi qė t’u adhurojnė, apo ata vetė e humbėn rrugėn?”  

18. Ata (idhujt) thonė: “Je i panevojshėm pėr rival, o i madhėruar! Neve nuk na takoi qė pėrveē Teje tė kemi ndonjė mbrojtės tjetėr, por Ti u ke dhėnė tė mira atyre dhe tė tė parėve tė tyre, qė ishin njerėz tė prishur s qė harruan tė pėrkujtojnė!”  

19. Ja (All-llahu u thotė idhujtarėve), kėta ju pėrgėnjeshtruan pėr atė qė thoni (se ishin zota), pra ju as nuk keni mundėsi tė shpėtoni as t’i ndihmoni (vetes). E cilido ė bėn padrejtėsi prej jush, Ne i japim atij tė pėrjetojė njė dėnim tė madh.  

20. Ne para teje dėrguam pejgamberė tė tjerė, por edhe ata ishin tė dėrguar qė kanė ngrėnė ushqim, qė kanė ecur e shetitur nėpėr tregje. Ne bėm njėrin prej jush sprovė pėr tjetrin se a do tė jeni tė durueshėm. E Zoti yt ėshtė Ai qė sheh ēdo gjė.  

21. E ata qė nuk e shpresojnė takimin Tonė, thanė: “Pėrse tė mos na dėrgohen neve engjėj, ose pėrse tė mos shohim Zotin tonė ?” Ata tejēmuan lartė veten dhe u sollėn me arrogancė.  

22. Pėr kriminelėt atė ditė kur i shohin engjėjt nuk ka gėzim, sepse ata (engjėjt) u thonė: “Ështė e ndaluar ēdo e mirė (apo Xhenneti ėshtė haram pėr ju)!”  

23. E Ne i kthehemi ndonjė vepre qė e bėnė ata dhe e bėjmė atė pėr hi e pluhur.  

24. Atė ditė banuesit e Xhennetit do tė kenė vend shumė tė mirė dhe pushimore shumė tė kėndshme.  

25. Dhe (pėrkujto) ditėn kur do tė ēahet qielli me anėn e njė reje e lėshohen engjėjt nė njė mėnyrė madhėshtore.  

26. Atė ditė sundimi i vėrtetė ėshtė i tė Gjithėmėshirėshmit, e ajo ditė pėr jobesimtarėt do tė jetė ditė e vėshtirė.  

27. Atė ditė zullumqari do t’i kafshojė duart eveta dhe do tė thotė: “I mjeri unė, ta kisha marrė rrugėn e Pejgamberit!”  

28. O shkatėrrimi im, ah tė mos e kisha bėrė filanin mik!  

29. Nė tė vėrteė, pasi e gjeta rrugėn e drejė, ai mė largoi mua prej asaj, e djalli ėshtė ai qė njeriun e humb dhe e lė tė vetmuar.  

30. E i dėrguari tha: “O Zot imi, vėrtet, populli im e konsideroi kėtė Kur’an si (diē) tė hedhur!”  

31. Shi kėshtu, Ne secilit pejgamber ia bėmė ndonjė armik prej jobesimtarėve, por mjfton qė Zoti tė jetė udhėrrėfyes ndihmės yti.  

32. E ata qė nuk besuan thanė: “Pėrse tė mos i ketė zbritur atij (Muhammedit) Kur’ani pėrnjėherė?” Ashtu (e zbritėm pjesė-pjesė) qė me tė tė forcojmė zemrėn tėnde dhe Ne e sollėm atė ajet pas ajetit (dalėngadalė).  

33. Dhe ata nuk tė sjellin ndonjė shembull ty, e qė Ne tė mos ta tregojmė tė vėrtetėn, duke tė ofruar shpjegim tė qartė e tė plotė.  

34. Ata do tė tubohen, do tė jenė tė pėrmbysur me fytyrat e tyre nė Xhehennem, tė tillėve u pėrket vendi mė i keq, ndaj ata janė mė tė humburit nė rrugėn e tyre.  

35. Ne edhe Musait i patėm dhėnė librin, e bashkuam me vėllain e vet, Harunin, qė takeė si ndihmės.  

36. U thamė: “Shkoni ju tė dy te ai popull ė i pėrgėnjeshtroi argumentet Tona!” E Ne pastaj i shkatėrrruam ata shumė keq.  

37. Ne e pėrmbytėm edhe popullin e Nuhut meqė ata tė dėrguarit i quajtėn rrenacakė, e pėt njerėzit, tė cilėt mendojnė, le tė marrin mėsim nga ata. E pėr mizorėt Ne kemi pėrgaditur dėnim tė rėndė.  

38. Edhe Adin, Themudin, banorėt e Res-it dhe shumė gjenerata ndėrmjet tyre (i shkatėrruam).  

39. E secilit prej tyre u patėm sjellė argumente, por tė gjithė i rrėnuam.  

40. Ata (kurejshitėt) kaluan buzė fshatit, i cili ishte gurėzuar me atė shiun (gurėzim prej sė larti) e shėmtuar, po a nuk janė ata, tė cilėt e panė atė? Jo, nuk e vėhtruan, sepse ata ishin tė tillė, tė cilėt nuk shpresonin nė ringjallje.  

41. E kur tė shohin ty, nuk tė ēmojnė ndryshe, por vetėm nė talje e thonė: “A ky ėshtė ai qė All-llahu e dėrgoi pejgamber?”  

42. “Sikur ne tė mos ishim tė qėndrueshėm ndaj tyre, ai gati na pat zbrapsur prej zotave tanė!” e mė vonė, kur ra shohin qartazi dėnimin, do ta kuptojnė se kush ishtė mė larg nga e vėrteta.  

43. A e ke parė ti atė qė, qė pėr zot e qmon epshin e vet, a mos do t’i bėhesh ti atij mbrojtės?  

44. A mendon ti se shumica e tyre dėgjojnė pse kuptojnė? Ata nuk trajtohen ndryshe, por vetėm si kafshė, bile janė edhe mė tė humbur nga e vėrteta.  

45. A e sheh se si Zoti yt e zgjati (andej e kėndej) hijen, e sikur tė kishte dashur do ta linte nė njė vend, pastaj diellin e bėmė rrėfyes tė saj.  

46. Pastaj Ne e tėrheqim pak nga pak.  

47. E ai ėshtė qė natėn ua bėri petk, gjumin e pushim e ditėn e bėri pėr gjallėrim.  

48. Edhe Ai ėshtė, qė i lėshon erėra myzhde nė prag tė mėshirės sė Tij (shiut) dhe Ne lėshuam prej qiellit ujė tė pastėr.  

49. Qė me tė t’i japim jetė njė toke tė vdekur dhe t’u japim tė pijnė atyre qė i krijuam, kafshė e shumė njerėz.  

50. Ne shumė herė ua pėrkujtuam atyre kėto fakte qė tė mendojnė, por shumica e njerėzve nuk deshėn tjetėr pos refuzimit.  

51. Sikur tė kishim dashur Ne, do tė dėrgonim pejgamber nė ēdo vendbanim.  

52. Po ti mos dėgjo jobesimtarėt e luftoi ata me tė (me Kur’an)  

53. Ai la tė lirė tė bashkohen dy dete, ky (njėri) i pijshėm e i shijshėm, e ky (tjetri) i njelmėt e i idhėt, mes tyre bėri si tė jetė ndonjė pendė, pritė qė tė mos pėrzihen.  

54. Dhe Ai nga uji (fara) krijoi njeriun, dhe e bėri atė tė ketė fis dhe tė ketė miqėsi. Zoti yt ka mundėsi tė jashtėzakonshme.  

55. E ata nė vend tė All-llahut adhurojnė atė qė nuk u sjell as dobi, as dėm atyre, po jobesimtari ndihmon atė qė ėshtė kundėr Zotit tė vet.  

56. E Ne nuk tė dėrguam ty pėr tjetėr qėllim, por vetėm si pėrgėzues e si qortues.  

57. Thuaj: “Unė pėr kėtė nuk kėrkoj shpėrblim prej jush, por vetėm kush tė dojė tė marrė rrugėn qė e afron te Zoti i vet”.  

58. Ti mbėshtetju Atij tė pėrjetshmit qė nuk vdes kurrė, madhėroje me lavdėrimin qė i takon Atij, Ai mjafton pėr njohje nė hollėsi tė mėkateve tė robve tė vet.  

59. Ai krijoi qiejt e tokėn dhe gjithēka qė gjendet nė mės tyre brenda gjashtė ditėsh, e pastaj mbizotėroi Arshin. Ai ėshtė Mėshiruesi. Pėr kėtė pyete ndonjė shumė tė dijshėm.  

60. E kur u ėshtė thėnė atyre: Bėni sezhde ndaj tė madhėrishmit, ata thanė: “E kush ėshtė Rrahmani - Mėshiruesi? A t’i bėjmė sexhde pse ti na urdhėron?” E kjo shtoi edhe mė tepėr largimin e tyre (nga feja).  

61. I madhėrishėm ėshtė Ai qė krijoi yje nė qiell dhe vendosi nė tė dritė (diell) e hėnė qė ndriēon.  

62. Ai ėshtė qė bėri natė e ditėn zėvendsuese tė njėra-tjetrės dhe pėr atė qė dėshiron tė mendojė apo tė falėnderojė, argument.  

63. E robėrit e Zotit janė ata qė ecin nėpėr tokė tė qetė, e kur atyre me fjalė u drejtohen injorantėt, ata thonė: “Paqe!”  

64. Dhe qė pėr hirė tė Zotit tė tyre natėn e alojnė duke bėrė sexhde dhe duke qėndruar nė kėmbė (falen).  

65. Edhe ata qė thonė: “Zoti ynė, largoje prej nesh vuajtjen e Xhehennemit, e s’ka dyshim se vuajtja nė tė ėshtė gjėja mė e rėndė”.  

66. Ai, vėrtet ėshtė vendqėndrim i keq.  

67. Edhe ata qė kur shpenzojnė nuk e teprojnė e as nuk janė dorėshtrėnguar, po mbajnė mesataren e janė tė matur.  

68. Edhe ata qė pos All-llahut, nuk lusin zot tjetėr dhe nuk mbysin njeriun qė ka ndaluar All-llahu, por vetėm kur e meriton nė bazė tė drejtėsisė, dhe qė nuk bėjnė kurvėri, ndėrsa kush i punon kėto, ai gjen ndėshkimin.  

69. Atij i dyfishohet dėnimi ditėne kijametit dhe aty mbetet i pėrbuzur pėrgjithmonė.  

70. Pėrveē ati qė ėshtė penduar dhe ka bėrė vepėr tė mirė, tė tillėve All-llahu tė kėqiat ua shėndrron nė tė mira. All-llahu ėshtė mėshirues, ndaj Ai falė shumė.  

71. Ai qė ėshtė penduar dhe ka bėrė mirė, nė tė vėrtet, ai ėshtė kthyer te All-llahu dhe ėshtė i pranishėm.  

72. (Robėrit e Zotit janė) Edhe ata qė nuk dėshmojnė rrejshėm dhe kur (rastėsisht) kalojnė pranė sė keqes, kalojnė duke e ruajtur karakterin e vet.  

73. Edhe ata qė kur kėshillohen me ajetet e Kur’anit tė Zotit tė tyre, nuk u kthejnė shpinėn si tė shurdhėt e tė verbėr.  

74. Edhe ata qė thonė: “Zoti ynė, na bėn qė tė jemi tė gėzuar me (punėn) e grave tona dhe pasardhsve tanė, neve na bėn shembull pėr tė devotshmit”.  

75. Pėr shkak se duruan, tė tillėt shpėrblehen me njė shkallė tė lartė (Xhennet) dhe aty priten me pėrshėndetje tė selamit.  

76. Aty janė pėrgjithmonė, e sa vendqėndrim dhe vendbanim i mirė ėshtė ai.  

77. Thuaj: “zoti im as nuk do tė kujdesej pėr ju, sikur tė mos ishte lutja juaj (kur gjendeni nė vėshtirėsi, ose sikur tė mos ishit tė thirur tė besoni), e ju pėrgėnjeshtruat, andaj dėnnimi do t’ju jetė i pandėrprerė”.