28.Suretu El Kasas 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ta, Sinė, Mimė. 

2. Kėto janė ajetet e librit (tė Kur’anit) tė plotkuptueshėm. 

3. Qė po t’i lexojnė ty nga lajmi rreth Musait, e qė ėshtė e vėrtetė pėr njė popull qė beson. 

4. Me tė vėrtetė, faraoni ka ngritur kryet lart nė tokė, e popullin e saj e ka grupėzuar dhe njė grup prej tyre e shtyp, ashtu qė djemte e tyre ua mbyt, e gratė e tyre ua lė tė jetojnė. Vėrtet, ai ishte prej mė shkatėrrimtarėve. 

5. E Ne duam t’i lartėsojmė ata qė u shtypėn nė tokė, t’i bėjmė udhėheqės dhe t’i bėjmė trashėgues. 

6. Dhe atyre t’u japim pushtet nė tokė, e faraonit, Hamanit dhe ushtrisė sė kėtyre dyve t’ua tregojmė atė qė ruheshin (ia kishin frikėn). 

7. Ne nėnėn e Musait e inspiruam: t’i japė atij gji, e kur tė keshė frikė pėr tė, atėherė atė hidhe nė lumė, e mos u frikėso as mos u pikėllo, se Ne do ta kthejmė atė ty dhe do ta bėjmė atė nga tė dėrguarit. 

8. E atė e gjeti familja e faraonit, ashtu qė nė fund ai t’u bėhet atyre armik e dėshprim. Vėrtet, faraoni, Hamani dhe ushtria e tyre ishin kundėrshtarė (gabonin me qėllim). 

9. E gruaja e faraonit tha: “Shpresė gėzimi pėr mua dhe pėr ty, mos e mbytni atė, ndoshta do tė na sjellė dobi ose do ta adoptojmė pėr fėmijė”. Pra ata nuk e dinin rrjedhimin. 

10. E zemra e nėnės sė Musait agoi e zbrazėt (kur kuptoi se ka rėnė nė duar tė faraonit) dhe gati ta zulojė atė (fėmijėn), sikur tė mos ia forconim Ne zemrėn e saj qė tė bėhet e bindur (nė premtimin e All-llahut). 

11. E ajo i tha motrės sė tij: “Gjurmoje atė”, kurse ajo e shikonte atė prej sė largu dhe ata nuk e hetonin (se ishte motra e tij qė e pėrcjell). 

12. Ndėrsa Ne ia patėm ndaluar atij mė parė thithjen e gjinit, e ajo (motra e Musait) tha: “A doni t’ju tregoj pėr njė familje qė do tė kujdeset pėr tė dhe qė do tė jenė tė sinqertė ndaj tij?” 

13. Dhe ashtu atė e kthyem te nėna e vet qė ajo tė jetė e kėnaqur e jo e pikėlluar dhe qė ta kuptojė ajo se premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė e i sigurt, por shumica e tyre nuk e dinė. 

14. E pasi ai (Musai) e arriti moshėn madhore dhe u bė i pjekur, Ne i dhamė urtėsi e dituri. Kėshtu ne i shpėrblejmė bamirėsit. 

15. Dhe ai hyri nė qytet nė njė kohė tė pahetuar prej banorėve tė tij, dhe nė tė i gjeti dy veta qė po pėrlaheshin, njėri prej ithtarėve tė tij e tjetri prej armiqve tė tij, e ai i anės sė tij i kėrkoi ndihmė kundėr armikut dhe Musai i ra grusht e ai vdiē. Ai (Musai) tha: “kjo ėshtė prej veprave tė djallit, e s’kadyshim se ai ėshtė armik i hapėt qė shpie nė humbje”. 

16. Ai tha: “Zoti im, unė e ngarkova veten e Ti mė fal mua!” Dhe Ai ia fali, se Ai ėshtė qė fal shumė, ėsht mėshirues. 

17. Ai tha: “Zoti im, betohem nė ato tė mira qė m’i dhurove mua se krrė nuk do tė vihem nė ndihmė tė kriminelėve”. 

18. Dhe (Musai) agoi i frikėsuar nė qytet e duke pritur (se ēka po i ngjanė), kur qe, ai i cili kishte kėrkuar ndihmė dje, e thirri sėrish (nė ndihmė), e Musai i tha: “Vėrtet ti qenke ngatėrrestar i njohur!” 

19. E kur dėshi ta rėmbejė atė qė ishte armik i tė dyve, ai tha: “A do tė mė mbysėsh mua siē e mbyte dje njeriun, ti nuk do tjetėr, vetėm se do tė bėhesh arrogant n tokė, e nuk dėshiron tė jeshė nga pėrmirėsuesit!” 

20. Dhe erdhi njė njeri qė ngutej nga ana mė e largėt e qytetit e tha: “O Musa, parėsimi ėshtė duke biseduar pėr tė mbytur ty, pra ti dil (ik), unė jam kėshillues yti”. 

21. E ai doli prej aty i frikėsuar e duke pritur (se ē’po ndodh) dhe tha: “O Zoti im, mė shpėto prej popullit zullumqar”. 

22. Dhe kur drejtua kah Medjeni tha: “Shpresoj qė Zoti im tė mė orientojė rrugės sė drejtė”. 

23. E kur arriti ujin e Medjenit, aty gjeti njė grumbull njerėzish qė po i jepnin bagėtisė ujė, e pak mė larg prej tyr vėrejti d gra qė o i ndalnin (kafshėt e tyre) e u tha: “E ēka ėshtė puna e juve dyjave?” Ato qė tė dyja i thanė: “Ne nuk u japim juė deri qė tė largohen barinjtė, kurse babai ynė ėshtė shumė i vjetėr!” 

24. Atėherė ai u dha ujė (kafshėve) tė tyre, pastaj u largua anash nėn njė hije e tha: “O Zoti im, unė kam nvojė pėr ēkado qė tė mė japėsh!” 

25. E njėra prej tyre erdhi te ai, ecte e turpėrueshme, e tha: “Babai im tė thėrret qė tė paguaj ty shpėrblimin pėr atė qė na u dhe (bagėtisė) ujė!” E Kur shkoi (Musai) te ai dh ai i tregoi atij ngjarjen, ai tha: “Mos ke frikė, paske shpėtuar nga populli zullumqar!” 

26. Njėra prej atyre dyjave: “O babai im, merre kėtė nė shėrbim me pagė, pse mė i miri i atij qė do ta marrėsh nė shėrbim ėshtė ai i fuqishmi, e bsniku!” 

27. Ai (Shujabi) tha: Unė dėshiroj tė martojė ty me njėrėn prej kėtyre dy vjzave tė mia, me kusht qė tė shėrbesh tetė vjet, e nėse i plotėson dhjetė, ai ėshtė vullneti yt, e unė nuk dėshiroj tė rėndojė ty, e nė dashtė All-llahu, ti do tė gjejsh te unė mirėkuptim!” 

28. Ai (Musai) tha: “Kjo le tė mbetet mes meje e teje, e cilindo afat qė do ta kryej nga kėta tė dy, nuk do tė ketė pėrgjegjėsi pėr mua. Pėr kėtė qė po themi All-llahu ėshtė garant”. 

29. E kur Musai e kreu afatin dhe udhėtoi me familjen e vet, e vėrejti kah ana e Turit njė zjarr, e familjes sė vet i tha: “Rrini kėtu, unė kam vėrejtur njė zjarr, ndoshta do t’ju sjell nga ai ndonjė lajm ose njė urė nga zjarri qė tė ngroheni”. 

30. Dhe kur arrit te ai (zjarr) nga ana e djathtė e luginės sė atij vendi tė bekuar me pemė u thirr: “O Musa, s’ka dyshim se Unė jm All-llahu, Zoti i botėve!” 

31. Dhe ti hidhe shkpoin tėnd! E kur e pa se po lėviz si tė ishte gjarpėr i shpejtė, ktheu tė ikė e nuk e vėstroi prapa. O Musa, ktheu ku ishe e mos u frikėso se me tė vėrtetė ti je i sigurt. 

32. Fute dorėn nė xhep e ajo do tė dalė e bardhė pa ndonjė tė metė dhe shtrėngoje pėr vete krahun tėnd kur tė frikėsohesh. Kėto janė dy argumente nga Zoti yt pėr te faraoni dhe rrethi i tij, se me tė vėrtetė ata janė popull i prishur. 

33. Ai (Musai) tha: “O Zoti im, unė kam mbytur njė njeri prej tyre, e frikėsohem se do tė mė mbysin!” 

34. E vėllai im, Haruni, ėsht mė orator se unė, andaj dėrgoje atė me mua ndihmė qė tė vėrtetojė fjalėt e mia. Unė kam frikė se do tė mė shpallin gėnjeshtar. 

35. (All-llahu iu pėrgjegj) Tha: “Ne do ta forcojmė ty krahun me vėllain tėnd dhe me argumentet Tona do t’ju japim pushtet juve dyve ashtu qė ata tė mos mund t’u afrohen juve, andaj ju tė dy dhe ata qė u janė bindur juve, jeni ngadhėnjimtarė”. 

36. E kur Musai ua solli atyre argumentet Tona tė qarta, ata thanė: “Kjo nuk ėshtė tjetėr vetėm se magji e trilluar dhe kėtė nuk e kemi dėgjuar as ndėr prindėrit tanė tė hershėm!” 

37. E Musai tha: “Zoti im e di mė sė miri pėr atė qė u erdhi me udhėzim prej Tij dhe kujt do t’i takojė pėrfundimi i mirė, se mizorėt me siguri nuk do tė kenė shpėtim”. 

38. E faraoni tha: “O ju pari, unė nuk njoh njoh zot tjetėr pėr ju pos meje, andaj ti o Haman, m’i pjek (tullat) nga dheu e mė ndėrto njė kullė tė lartė ndoshta do tė arrijė ta shoh zotin e Musait, sepse nunė mendoj se vėrtet ai ėshtė gėnjeshtar”. 

39. Dhe ashtu ai dhe ushtėria e tij u sollėn nė tokė me kruenėēėsi ndaj tė vėrtetės dhe menduan se nuk do tė kthehen te Ne. 

40. Andaj, Ne e kapėm atė dhe ushtėrinė e tij dhe e hodhėm nė det, shiko pra se si pėrfundojnė mizorėt. 

41. Dhe ata i bėmė prijėsa qė thėrrasin pėr nė zjarr dhe ditėn e kijametit atje nuk do t’u ndihmohet. 

42. Edhe nė kėtė botė ikemi pėrcjellė ata me mallkim, kurse nė ditė e kijametit ata janė tė pėrbuzur. 

43. E pasi i shkatėrruam popujt e mėparshėm, Ne Musait i dhamė librin qė ėshtė dritė pėr njerėz dhe udhėzim e mėshirė qė tė marrin mėsim. 

44. E ti nuk ishe nė anėn perėndimore (tė vendit ku All-llahu i foli Musait) kur Ne Musait ia besuam shpalljėn (e bėmė pejgamber dhe dėrguam te faraoni), e ti as nuk ishe aty pran. 

45. Por Ne krijuam popuj (mes Musait e teje Muhammed), e koha ka zgjaur (ndaj, tė dėrguam ty). Dhe nuk banove nė mesin e popullit tė Medjenit e t’u lexosh kėtyre argumentet Tona (lajmin pėr Musaln, pėr Shuajbin, pėr vvajzat e tij), por Ne tė dėrguam (dhe tė njoftuam). 

46. Dhe ti nuk ke qenė pranė Kodrės Tur kur Ne e thirrėm (Musain), por (tregimi ynė) ėshtė mėshirė nga Zoti yt, pėr t’ia tėrhequr vėrejtjen njė populli qė para teje nuk u kishte ardhur pejgamber, dhe ashtu ata tė marrin mėsim. 

47. Dhe tė mos thonė, kur t’i godasė ndonjė e papritur, tė cilėn e kanė merituar vetė: “Zoti ynė, pėrse nuk na ke dėrguar ndonjė pejgamber qė tė pasonim argumentet Tua e tė bėheshim besimtar!” 

48. E kur Atyre u edhi e vėrteta nga ana Jonė, ata thanė: “Pėrse nuk iu dha atij (Muhammedit) sikurse Musait (ndonjė mrekulli materiale)! Po a nuk e mohuan atė qė iu dha Musait mė parė?” E, thanė: “Dy magji qė pėrmbajnė njėra-tjetėrn. Dhe thanė: ēdonjėren prej tyre ne e mohojmė!” 

49. Thuaj: “Nėse ėshtė e vėrtetė ēka thoni, atėherė sillni njė libėr prej All-llahut qė ėshtė edhe mė udhėzues se kėta dy (Tevrati e Kur’ani), e ti pėrmbahem edhe unė atij?” 

50. E nėse ata nuk tė pėrgjigjen ty, atėherė dije se ata ndjekin vetėm dėshirat e veta, e kush ėshtė mė humbur se ai qė duke pasur fakt prej All-llahut, ndjek epshin e vet? S’ka dyshim se All-llahu nuk udhėzon popullin zullumqar. 

51. Ndėrsa Ne pandėrprerė u dėrguam atyre shpalljen, ashtuqė tė mendojnė. 

52. E atyre qė Ne ua dhamė librin pėrpara kėtij, disa prej tyre i besojnė kėtij (Kur’anit). 

53. Dhe kur u lexohet atyre, thonė: “Ne kemi besuar atij, ajo ėshtė e vėrtetė prej Zotit tonė, ne edhe para tij kemi qenė myslimanė!” 

54. Atyre u jepet shpėrblim i dyfishtė pėr arsye se bėnė durim, dhe ata tė keqen e largojnė me tė mirėn, e nga ajo qė Ne e furnizuam, ata japin. 

55. Dhe kur e dėgjojnė ndonjė llomotitje marrėzie, i kthejnė shpinėn dhe thonė: “Ne kemi vepra tona e ju tuajat, qofshit larg nesh, ne nuk na duhen injorantėt!” 

56. Ështė e vėrtetė se ti nuk mund ta udhėzosh atė qė do ti, por All-llahu udhėzon kė tė dojė dhe Ai ėshtė qė di mė sė miri pėr tė udhėzuarit. 

57. Ata thanė: “Nėse ne ndjekim rrugėn e drejtė sė bashku me ty, ne me tė shpejtė do tė jemi tė dėbuar prej vendit tonė!” Po a nuk u siguruam Ne atyre njė vend tė shenjtė e tė sigurt qė aty sillen frutat e ēdo sendi si furnizim mga ana Jonė, po shumica e tyre nuk e dinė. 

58. E sa vendbanime qė pėrbuzėn jetėn e vet Ne i kemi shkatėrruar, e ja, ato janė shtėpitė e tyre, qė pas tyre ato pak kohė janė banuar prej dokujt dhe Ne ishim trashėgues tė tyre. 

59. Zoti yt nuk ėshtė i tillė qė tq shkatėrrojė venbanimet para se nė kryeqendėr tė tyre tė dėrgoj pejgamber, i cili do t’u lexojė atyre argumentet Tona, dhe Ne nuk shkatėrruam vendbanime, po vetėm kur banorėt e tyre ishin zullumqarė. 

60. Dhe ēdo gjė qė u ėshtė dhnė juve ėshtė kėnaqėsi dhe shije e kėsaj bote, ndėrsa ajo qė ėshtė te All-llahu (thevabi) ėshtė shumė mė e mirė dhe pėrhershme, pra, a nuk mendoni? 

61. A ėshtė ai, tė cilit Ne i kemi premtuar njė premtim tė mirė (pėr Xhennet), sikurse ai tė cilit i kemi dhėnė kėnaqėsi tė kėsaj jete, kurse nė ditėn e kijametit ai do tė jetė prej tė dėnuarve? 

62. (pėrkujto) DItėn kur i thėrret ata e u thotė: “Ku janė ata shokėt e Mi, tė ccilėt ju i pandehnit (si zota)?” 

63. E ata, tė cilėt e merituan fjfalėn (dėnimin)), thonė: “Zoti ynė, kėta janė qė ne i humbėm, i humbėm ata si hunbėm edhe vetė, ne para Teje tėrhiqėm se ata nuk na adhueuan neve!” 

64. Dhe u thuhet: “Thirrni zotat tuaj”! Ata i thėrrasin, por ata nuk u pėrgjigjen dot, dhe shohin dėnimin. E atėherė (do tė dėshironin) sikur tė kishin qenė nė rrugėn e drejtė (e tė mos pėrjetonin dėnimin). 

65. Dhe ditėn kur (All-llahu) i thėrret ata e u thotė: “Çfarė pėrgjigje u keni dhėnė tė dėrguarve? “ 

66. Atė ditė atyre u humbin faktet dhe ata nuk konsultohen ndėrmjet vete. 

67. E pėr sa i pėrket atij qė ėshtė penduar, qė ka besuar dhe ka bėrė vepra tė mira, ai le tė shpresojė se ėshtė nga tė shpėtuarit. 

68. Zoti yt krijon ēka tė dojė dhe zgjedh kė tė dojė, atyre nuk u takon zgjedhja. I pastėr ėshtė i lartė ėshtė All-llahu nga ēka i pėrshkruajnė pėr shok. 

69. Dhe Zoti yt e di se ē’fshehin zemrat e tyre dhe se ē’faqin hapatzi. 

70. Ai ėshtė All-llahu, nuk ka Zot tjetėr pos Tij, vetėm Atij i takon falėnderimi nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr dhe vetėm ATij i takon gjykimi dhe te Ai ktheheni. 

71. Thuaj: “Sikur All-llahu t’a bėnte natėn tė pėrhershme (t’ua zgjaste) deri nė ditėn e kijametit, ē’mendoni, coli zot pos All-llahut do t’ju sillte juve dritė? A nuk merrni vesh” 

72. Thuaj: “Mė tregoni, nėse All-llahu ua bėn ditėn tė vazhdueshme deri nė ditėn e kijametit, cili zot pos All-llahut do t’ju sjellė natė qė tė pushoni nė tė? A nuk shihni (sa po gaboni)?” 

73. Po mėshira e Tij, u bėri juve natėn dhe ditėn pėr tė pushuar nė tė dhe pėr tė pėrfituar nga begatitė e Tij, prandaj, tė jini mirėnjohės!. 

74. Dhe ditėn qė i fton (All-llahu) e, thotė: “Ku janė ata qė i menduat shokė tė Mi?” 

75. Dhe Ne do tė nxjerrim prej ēdo populli dėshmitarė e u themi: “Sillni argumentin tuaj!” ATėherė do ta kuptojnė se e drejta (pėr Zot) ėshtė vetėm e All-llahut, dhe dėshton ēdo trillim i tyre. 

76. Karuni ishte nga populli i Musait dhe ai shtypte atė popull ngase Ne i patėm dhėnė aq shumė pasuri sa qė njė grup i fuqishėm mezi bartin ēelėsat e (pasurisė sė) tij, e kur populli i vet i tha: “Mos u kreno aq fortė sepse All-llahu nuk i do tė shfrenuarit!” 

77. Dhe me atė qė tė ka dhėnė All-llahu, kėrko (ta fitosh) botėn tjetėr, e mos le mangu atė qė tė takon nga kjo botė, dhe bėn mirė ashtu siē tė ka bėrė All-llahu ty, e mos bėn tė kėqia nė tokė, se All-llahu nuk i do ērregulluesit. 

78. Ai (Karuni) tha: “Mė ėshtė dhėnė vetėm nė saje tė dijes sime!” Po a nuk e di ai se All-llahu shkatėrroi para tij nga popujt e lashtė asish qė ishte edhe mė i fuqishėm e mė i pasur se ai, po mėkatarėt kriminelė as qė do tė pyeten pėr faje e tyre (meqė All-llahu e di). 

79. Ai (Karuni) doli para popullit tė vet me stolinė e vet, e ata qė kishin synim jetėn e kėsaj bote thanė: “ah, tė kishim pasur edhe ne si i ėshtė dhėnė Karunit, vėrtet ai ėshtė fatbardhė!” 

80. E ata qė ishin tė zotėt e diturisė thanė: “Tė mjerėt ju, shpėrblimi i All-llahut ėshtė shumė mė i mirė pėr atė qė besoi dhe bėri vepėr tė mirė, po atė nuk mund ta arrijė kush pėrveē durimtarėve!” 

81. Po Ne atė dhe pallatin e tij i shafuam nė tokė dhe, veē All-llahut nuk pati qė ta mbrojė e as vetė nuk pati mundėsi tė mbrohet. 

82. E ata qė dje lakmuan tė ishin nė vendim e tij, filluan tė thonė: “A nuk shihni se All-llahu me tė vėrtetė i jep begati e komoditet atij qė do nga robėrit e vet, e edhe ia mungon atė atij qė do, e sikur All-llahu tė mos bėnte mėshirė ndaj nesh, do tė na sharronte nė tokė edhe neve; sa habi, se si jobesimtarėt nuk gjejnė shpėtim!” 

83. Atė, vend tė pėrjetshėm (Xhennetin) u kemi pėrcaktuar atyre qė nuk duan as mendjemadhėsi e as ngatėrresė nė tokė, e pėrfundim i kėndshėm u takon atyre qė i frikėsohen All-llahut. 

84. Kush sjell me vete punė tė mirė, atij do t’i takojė shpėrblimi edhe mė i madh, ndėrsa a qė paraqitet me punė tė kėqija, do t’i jepe dėnim vetėm aq sa e ka merituar. 

85. S’ka dyshim se Ai qė ta bėri obligim Kur’anin, Ai do tė kthejė ty aty ah erdhe. Thuaj: “Zoti im e di mė mirė kush ėshtė qė solli udhėzim tė drejtė dhe kush ėshtė nė humbje tė sigurt”. 

86. Ti as nuk ke shpresuar se do tė shpallet ty libri, por kjo ėshtė mėshirė e Zotit tėnd, andaj ti kurrsesi tė mos jeshė ndihmėtar i jobesimtarėve. 

87. Dhe kurrsesi ata tė mos shmangin ty nga ajetet e All-llahut meqė ato t’u kanė shpallur ty, dhe ti thirr te Zoti yt dhe kurrsesi mos u bėn pasues i dėshirave tė idhujtarėve. 

88. Veē All-llahut mos adhuro ndonjė zot tjetėr, s’ka tė adhuruar tjetėr veē Tij. Vetėm Atij i takon gjykimi dhe te Ai do tė ktheheni!