29.Suretu El
Ankebut
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lamė, Mimė.
2. A menduan njerėzit tė thonė: Ne
kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?
3. Ne i sprovuam ata qė shin para tyre,
ashtu qė All-llahu gjithqysh do ti dallojė ata qė e thanė tė vėrtetėn do ti
dallojė dhe gėnjeshtarėt.
4. A mos menduan ata qė bėjnė vepra
tė kėqija (krime) se do tė na shpėtojnė (ti ikin
dėnimeve)? Sa i shmtuar ėshtė gjykimi i tyre!
5. E kush shpreson
takimin (shpėrblimin) e All-llahut, ska dyshim se afati i All-llahut do tė
vijė pa tjetėr, e Ai ėshtė dėgjuesi i dijshmi.
6. E kush
lufton (pėrpiqet pėr tė mirė), ai bėn luftė pėr vete, se All-llahu vėrtet nuk
ka nevojė pėr askė nė tėrė botėn.
7. Po ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, Ne me siguri do tua shlyejmė tė kėqijat do ti shpėrblejmė mė sė miri
pėr atė qė vepruan.
8. Ne e kemi obliguar njeriun me punė
tė mira ndaj prindėrve tė vet, e nėse ata tė dy pėrpiqen tė shpiejnė ty qė tė
mė pėshkruash Mua shok (zot tjetėr) pėr ēka ti nuk di asgjė, atėherė ti mos i
respekto ata. Kthimi juaj ėshtė te Unė, e Unėdo tju
njoftoj pėr atė qė keni vepruar.
9. E ata qė besn e bėnė vepra tė mra,
ata do ti rradhisim ndėr mė tė mirėt.
10. Ka disa njerėz qė thonė: Ne i
kemi besuar All-llahut, e kur goditet me ndonjė tė keqe pėr shkak tė (rrugės
sė) All-llahut, si sprovimin prej njerėzve e trajton si dėnimin e All-llahut
(prej tė cilit njerėzi ikin prej mosbesimit nė besim), e nėse vjen ndonjė
fitore prej Zotit tėnd, ata do tė thonė: Ne kemi qenė me ju!
11. All-llahu do ti vėrė nė pah ata
qė besuan dhe do ti vėrė nė thumb hipokritėt.
12. Ata qė nuk bsuan u thanė atyre qė
besuan: Ejani nė rrugėn (nė fenė) tonė, e ne po i bartim mėkatet tuaja (po qe
se ėshtė mėkat rruga jonė). Po ata nuk do tė bartin asgjė nga mėkatet e tyre,
nė tė vėrtetė ata janė gėnjeshtarė.
13. Ata pa tjetėr do tė bartin barrėn
e vet, e me atė veten edhe barrė tjera, e nė ditėn e kijametit do tė merren nė
pėrgjegjėsi pėr atė qė kanė trilluar.
14. Ne e dėrguam Nuhun te populli i
vet, e ai kaloi ndėr ata njėmijė pa pesėdjetė vjet, e ata meqė ishin horra i
pėrfshiu vėrshimi.
15. Ndėrsa atė vetė dhe tė tjerėt qė
ishin nė anije, i shpėtuam dhe Ne atė (ngjarje) e bėmė argument pėr tėrė
botėn.
16. Edhe Ibrahimin (e dėrguam) kur ai
popullit tė vet i tha: Adhuronie All-llahun dhe keni frikė prej Atij, se kjo,
nėse e kuptoni, ėshtė shumė mė mirė pėr ju.
17. Ju nė vend tė All-llahut jeni duke
adhuruar vetėm idhuj qė i trilloni vetė si gėnjeshtarė. Ska dyshim se ata qė i
adhuroni nė vend tė All-llahut, nuk posedojnė furnizimin tuaj, pra kėrkonie
furnizimin te All-llahu, adhuronie Atė dhe shprehni falėnderimin Atij, pse te
Ai do tė ktheheni.
18. Po nėse ju ėrgėnjeshtroni, edhe
popuj para jush pėrgėnjeshtruan, e tė dėrguarit nuk i takon tjetėr pos
komunikimi i kuptueshėm.
19. A nuk e kanė vėrejtur ata se si
All-llahu
20. Thuaj: Udhėtoni nėpėr tokė e
shikoni se si filloi krijimi, pastaj All-llahu e fillon krijesėn tjetėr
(ringjalljen). Ështė e vėrtet se All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.
21. Ai ndėshkon atė qė do dhe mshiron
kė tė dojė dhe te Ai do tė silleni.
22. Ju nuk keni mundėsi ta bėni tė
paaftė (Zotin tuaj tju dėnojė) as nė tokė e as nė qiell, dhe pėrpos
All-llahut, nuk keni as mbrojtės as ndihmėtar.
23. E ata qė nuk besuan argumentet e
All-llahut dhe takimin me Tė, tė tillėt kanė humbur shpresėn nga mėshira Ime
dhe aa i pret dėnimi i hidhur.
24.
25. Ai (Ibrahimi) tha: Ju pėrqafuat,
veē All-llahut, idhuj vetėm sa pėr bashkėjetesė mes jush nė jetėn e kėsaj bote,
e nė ditėn e kijametit (ndryshon gjendja) ju do tė refuzoni njėri-tjetrin dhe
do tė mallkoni njėri-tjetrin; fundi juaj ėshtė zjarri, pėr ju nuk do tė ketė
ndihmėtarė.
26. Atij (Ibrahimit) i besoi Luti, e
ai (Ibrahimi) tha: Unė shpėrngulem atje ku mė udhėzoi Zoti im, Ai ėshtė i
gjithfuqishėmi, i urti.
27. Dhe Ne i dhuruam atij Is-hakun dhe
Jakubin, e nė pasardhėsit e tij shpallėm pejgamberllėkun dhe librin e shenjtė
(librat e shpallura), atij i dhamė shpėrblimin nė kėtė botė , kuse nė botėm
tjetėr do tė jetė ndėr tė mirėt e pėrsosur.
28. (Dėrguam) Edhe Lutin, i cili
popullit tė vet i tha: Ju, bėni aq punė tė shėmtuar sa askush para jush nga
tėrė bota nuk e ka bėrė.
29. Ju jeni qė kontaktoni meshkujt, qė
sulmoni njerėzit nė rrugė, qė nė vendtubimet tuaja bėni punė tė ndyta.
Pėrgjegjja e popullit tė tij nuk ishte tjetėr vetėm tė thonė: Nėse e thua tė
vėrtetėn, na silldėnimin nga All-llahu?
30. Ai tha: O Zoti im, mė ndihmo
kundėr popullit tė prishur!
31. E kur tė dėrguarit tanė (engjėjt)
i erdhėn me myzhde Ibrahimit, i thanė: Ne jemi shkatėrrues tė banorėve tė
kėtij qyteti, pse banorėt e tij janė mizorė!
32. Ai (Ibrahimi) tha: Aty ėshtė
Luti! Ata i thanė: Ne e dimė edhe mė mirė se kush ėshtė aty, atė dhe familjen
e tij do ta shpėtojmė pėrveē gruas sė tij, ajo do tė mbetet me tė
zhdukurit.
33. E pasi tė dėrguarit tonė i erdhėn
Lutit, ai pėr shkak tė tyre u shqetėsua dhe u ngushtua, po ata i thanė: Mos ke
frikė, as ms u pikėllo, ne tė shpėtojmė ty dhe familjen tėnde, pėrveē gruas
sate qė do tė mbetet me tė dėnuarit.
34. Ne mbi banorėt e kėtij qyteti do
tė lėshojmė njė dėnim nga qielli pėr shkak se ata bėjnė punė tė liga.
35. E nga ai vend Ne kemi lėnė gjurmė
pėr njė popull qė mendon.
36. E nė Medjen (dėrguam) vėllaun e
tyre Shuajbin dhe si u tha: O populli im, adhuronie vetėm All-llahun dhe kinie
rikėn ditėn e fundit, e mos e teproni si shkatėrrues nė tokė!
37. Po ata e pėrgenjėshtruan, andaj i
pėrfshiu tėrmeti dhe aguan tė shtangur (tė ftohur e tė vdekur) nė shtėpitė e
tyre.
38. (I shkatėrruam) Edhe Adin e
Themudin, e venbanimet e tyre janė tė qarta pėr ju. Djalli ua pat zbukuruarveprat
e tyre dke i shmangur nga e vėrteta, edhe pse e shihni atė.
39. Edhe Karunin, faronin dhe Hamanin.
Atyre Musai u solli fakte por ata treguan mendjemadhėsi, ndaj nuk mundėn ti
shptojnė dėnimit.
40. Secilin prej tyre e kemi dėnuar
pėr shkak tė mėkatit tė vet; disa prej tyre Ne i goditėm me furtunė plot rėrė,
disa i shkatėrruam me krismė nga qielli, kurse disa tė tjerė i sharrum nė tokė
dhe disa pėrmbytėm nė ujė. All-llahu nuk u bėri atyre ndonjė padrejt, por ata
vetės sė tyre i bėnė padrejtė.
41. Shembulli i atyre, tė cilėt veē
All-llahut morėn mbrojtės (zota idhujsh), ėshtė si shembulli i marimangės qė
thur shtėpi, e sikur ta dinin ata, mė e dobėta shtėpi ėshtė e shtėpia e
marimangės.
42. All-llahu e di se ēadhurojnė ata
pos Tij (ose nuk adhurojnė asgjė), Ai ėshtė ngadhėnjyesi, i urti. .
43. Kėta janė shembuj qė Ne ua sjellim
njerėzve, po kėta nuk i kupton kush pos dijetarėve.
44. All-llahu krijoi qiejt dhe tokėn
me njė serozitet tė caktuar. Nė to mė tė vėrtetė ka fakte pėr besimtarėt.
45. Ti lexo atė qė po tė shpallet nga
libri (Kurani), fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė
irituarat, e pėrmendja e All-llahut ėshtė mė e madhja (e adhurimeve); Allhu e
di ēpunoni ju.
46. Ithtarėt e librit mos i polemizoni
ndryshe (kurr i thirrni nė fenė tuaj) vetėm ashtu si ėshtė mė sė miri, pėrveē
atyre qė janė mizorė dhe thuajuni: Ne i besuam asaj qė na u zbrit dhe qė u
zbrit juve dhe se Zoti ynė dhe Zoti juaj ėshtė njė, dhe se ne i jemi dorėzuar
Atij.
47. Dhe po ashtu (siē i zbritėm librat
e mėparshėm), Ne ta zbritėm ty librin. E ata, tė cilėve Ne u kemi dhėnė librin,
i besojmė kėtij (Kuranit) edhe nga ata (idhujtarėt arabė) ka qė i besojnė
kėtij, kurse argumentet tona nuk i refuzon askush, pėrpos jobesimtarėve.
48. Ti (Muhammed) nuk ishe qė lexpn
ndonjė libėr para kėtij, e as qė shkruajshe atė me dorėn tėnde tė djathtė, pse
atėherė do tė dshonin ata tė prishurit.
49. Por jo ai ėshtė plot argumente tė
qarta nė zenrat e atyre qė u ėshtė dhėnė dituria, e argumentet Tona nuk i mohon
kush pos tė shfrenuarėve.
50. Ata thanė: Pėrse tė mos i ketė
zbritur atij njė mrekulli nga Zoti i tij? thuaj: ēėshtja e mrekullive ėshtė
vetėm nė duar tė All-llahut, e unė nuk jam tjetėr pos tėrheqės i vėrejtjes dhe
shpjeues.
51. Po a nuk u mjafoti atyre qė Ne ta
shpallėm librin, icili u lexohet atyre, e ska dyshim se kjo ėshtė dhuratė e
pėrkujtim pėr njerėz qė duan tė besojnė.
52. Thuaj: Mjafton qė All-llahu ėshtė
dėshmitar ndėrmjet meje dhe juve, Ai e di ēka nė qiej e nė tokė, e ata qė i
besuan tė kotės e nuk e besuan All-llahun, ata janė tė dėshtuarėt.
53. Ata kėrkojnė prej teje ngutjen e
ndėshkimit, e sikur tė mos ishte afati i caktuar, atyre do tu vinte ndėshkimi,
po ai patjetėr do tu vijė atyre befas ashtu qė ata nuk e hetojnė.
54.
55. Ditėn kur ata i mbulon dėnimi (i zjarrit)
prej sė larti dhe sė poshtmi nėn kėmbėt e tyre, e u thonė: Shijone atė qė keni
vepruar!
56. O robėt e Mi qė besuat, toka Ime
ėshtė e gjėrė, pra vetėm Mua mė adhuroni.
57. Secili njeri do tė shijojė
vdekjen, e pastaj do tė ktheheni te Ne.
58. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, atyre do tu bėjmė vend tė lartė nė Xhennet nė tė cilin rrjedhin lumenj,
aty janė pėrgjithmonė; sa i mirė ėshtė shpėrblimi pėr ata qė vepruan.
59. Tė cilėt benė durim dhe vetėm
Zotit tė tyre iu mbėshtetėn.
60. Sa e sa gjallesa janė qė nuk kanė
mundėsi pėr furnizimin e vet. All-llahu i furnizon ato ehe juve. Ai ėshtė
dėgjuesi, i dijshmi.
61. Nėse ti i pyet ata: Kush krijoi
qiejt e tokėn, kush i nėnshtroi (tė lėvizin) diellin dhe hėnėn? Ata do tė
thonė: All-llahu! E si prapsoheni, pra?
62. All-llahu i jep furnizim atij qė
do nga robėrit e vet, e ia pakėson (shtrėngon) aitj qė do. Vėrtet, All-llahu
ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo gjė.
62. Dhe nėse ti pyet ata: Kush e
lėshon shiun nga qielli dhe me tė e ngjall tokėn pas vdekjes sė saj? Ata
thonė: All-llahu! Thuaj: Falėnderimi i qoftė All-llahut, por shumica e tyre
nuk mendojnė.
64. Kjo jetė e kėsaj bote nuk ėshtė
tjetėr vetėm se dėfrim e lojė, e jetė e vėrtetė, padyshim ėshtė ajo e botės sė
ardhme (Ahireti), sikur ta dinin.
65. (Idhujtarėt e dinė pėr All-llahun
pse) Kur hipni ata nė anije (u kėputet lidhja me tokė, dhe frikėsohen) i luten
sinqerisht All-llahut, e kur i shpėton ata (dhe dalin) nė tokė, qe, po ata tė
njejtit lusin idhuj!
66. Po le tė pėrbuzin ato tė mira qė
ua dhamė dhe le tė kėnaqen, (e mos tė besojnė), se mė vonė do ta
kuptojnė.
67. A nuk e kanė vėrejtur ata se Ne
kemi bėrė vendin e shenjtė (Mekėn) tė sigurt, e njerėzit pėr rreth tyre
rrėmbehen (plaēkiten, mbyten). Po, a i besojnė ata tė kotės, e tė mirat e
All-llahut i pėrbuzin?
68. E kush ėshtė mė mizor se ai qė
shpif gėnjeshtėr ndaj All-llahut, ose pėrgėnjeshtron tė vėrtetėn pasi ti ketė
ardhur ajo? Po, a nuk ėshtė Xhennemit vend pėr jobesimtarėt?
69. E ata, tė cilėt luftuan pėr hir
Tonė, Ne, me siguri do ti orientojmė rrugės pėr te Ne, e nuk ka dyshim se
All-llahu ėshtė nė krahun e besimtarėve.