29.Suretu El Ankebut 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Elif, Lamė, Mimė. 

2. A menduan njerėzit tė thonė: “Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?” 

3. Ne i sprovuam ata qė shin para tyre, ashtu qė All-llahu gjithqysh do t’i dallojė ata qė e thanė tė vėrtetėn do t’i dallojė dhe gėnjeshtarėt. 

4. A mos menduan ata qė bėjnė vepra tė kėqija (krime) se do tė na shpėtojnė (t’i ikin dėnimeve)? Sa i shmtuar ėshtė gjykimi i tyre! 

5. E kush shpreson takimin (shpėrblimin) e All-llahut, s’ka dyshim se afati i All-llahut do tė vijė pa tjetėr, e Ai ėshtė dėgjuesi i dijshmi. 

6. E kush lufton (pėrpiqet pėr tė mirė), ai bėn luftė pėr vete, se All-llahu vėrtet nuk ka nevojė pėr askė nė tėrė botėn. 

7. Po ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne me siguri do t’ua shlyejmė tė kėqijat do t’i shpėrblejmė mė sė miri pėr atė qė vepruan. 

8. Ne e kemi obliguar njeriun me punė tė mira ndaj prindėrve tė vet, e nėse ata tė dy pėrpiqen tė shpiejnė ty qė tė mė pėshkruash Mua shok (zot tjetėr) pėr ēka ti nuk di asgjė, atėherė ti mos i respekto ata. Kthimi juaj ėshtė te Unė, e Unėdo t’ju njoftoj pėr atė qė keni vepruar. 

9. E ata qė besn e bėnė vepra tė mra, ata do t’i rradhisim ndėr mė tė mirėt. 

10. Ka disa njerėz qė thonė: “Ne i kemi besuar All-llahut, e kur goditet me ndonjė tė keqe pėr shkak tė (rrugės sė) All-llahut, si sprovimin prej njerėzve e trajton si dėnimin e All-llahut (prej tė cilit njerėzi ikin prej mosbesimit nė besim), e nėse vjen ndonjė fitore prej Zotit tėnd, ata do tė thonė: “Ne kemi qenė me ju!” Po a nuk ėshtė Alahu qė di mė sė miri pėr atė qė ėshtė nė zemrat e njerėzve? 

11. All-llahu do t’i vėrė nė pah ata qė besuan dhe do t’i vėrė nė thumb hipokritėt. 

12. Ata qė nuk bsuan u thanė atyre qė besuan: “Ejani nė rrugėn (nė fenė) tonė, e ne po i bartim mėkatet tuaja (po qe se ėshtė mėkat rruga jonė). Po ata nuk do tė bartin asgjė nga mėkatet e tyre, nė tė vėrtetė ata janė gėnjeshtarė. 

13. Ata pa tjetėr do tė bartin barrėn e vet, e me atė veten edhe barrė tjera, e nė ditėn e kijametit do tė merren nė pėrgjegjėsi pėr atė qė kanė trilluar. 

14. Ne e dėrguam Nuhun te populli i vet, e ai kaloi ndėr ata njėmijė pa pesėdjetė vjet, e ata meqė ishin horra i pėrfshiu vėrshimi. 

15. Ndėrsa atė vetė dhe tė tjerėt qė ishin nė anije, i shpėtuam dhe Ne atė (ngjarje) e bėmė argument pėr tėrė botėn. 

16. Edhe Ibrahimin (e dėrguam) kur ai popullit tė vet i tha: “Adhuronie All-llahun dhe keni frikė prej Atij, se kjo, nėse e kuptoni, ėshtė shumė mė mirė pėr ju. 

17. Ju nė vend tė All-llahut jeni duke adhuruar vetėm idhuj qė i trilloni vetė si gėnjeshtarė. S’ka dyshim se ata qė i adhuroni nė vend tė All-llahut, nuk posedojnė furnizimin tuaj, pra kėrkonie furnizimin te All-llahu, adhuronie Atė dhe shprehni falėnderimin Atij, pse te Ai do tė ktheheni”. 

18. Po nėse ju ėrgėnjeshtroni, edhe popuj para jush pėrgėnjeshtruan, e tė dėrguarit nuk i takon tjetėr pos komunikimi i kuptueshėm. 

19. A nuk e kanė vėrejtur ata se si All-llahu nis krijimin, e pastaj atė e pėrsėrit, e kjo ėshtė lehtė pėr All-llahun. 

20. Thuaj: “Udhėtoni nėpėr tokė e shikoni se si filloi krijimi, pastaj All-llahu e fillon krijesėn tjetėr (ringjalljen). Ështė e vėrtet se All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send. 

21. Ai ndėshkon atė qė do dhe mshiron kė tė dojė dhe te Ai do tė silleni. 

22. Ju nuk keni mundėsi ta bėni tė paaftė (Zotin tuaj t’ju dėnojė) as nė tokė e as nė qiell, dhe pėrpos All-llahut, nuk keni as mbrojtės as ndihmėtar”. 

23. E ata qė nuk besuan argumentet e All-llahut dhe takimin me Tė, tė tillėt kanė humbur shpresėn nga mėshira Ime dhe aa i pret dėnimi i hidhur. 

24. Po pėrgjegjja e popullit tė tij nuk ishte tjetėr vetėm tė thotė: “Mbytnie atė (Ibrahimin) ose digjnie!” Mirėpo, All-llahu e shpėtoi atė prej zjarrit. Pė njė popull qė beson, kėtu vėrtet ka fakte bindėse. 

25. Ai (Ibrahimi) tha: “Ju pėrqafuat, veē All-llahut, idhuj vetėm sa pėr bashkėjetesė mes jush nė jetėn e kėsaj bote, e nė ditėn e kijametit (ndryshon gjendja) ju do tė refuzoni njėri-tjetrin dhe do tė mallkoni njėri-tjetrin; fundi juaj ėshtė zjarri, pėr ju nuk do tė ketė ndihmėtarė”. 

26. Atij (Ibrahimit) i besoi Luti, e ai (Ibrahimi) tha: “Unė shpėrngulem atje ku mė udhėzoi Zoti im, Ai ėshtė i gjithfuqishėmi, i urti”. 

27. Dhe Ne i dhuruam atij Is-hakun dhe Jakubin, e nė pasardhėsit e tij shpallėm pejgamberllėkun dhe librin e shenjtė (librat e shpallura), atij i dhamė shpėrblimin nė kėtė botė , kuse nė botėm tjetėr do tė jetė ndėr tė mirėt e pėrsosur. 

28. (Dėrguam) Edhe Lutin, i cili popullit tė vet i tha: “Ju, bėni aq punė tė shėmtuar sa askush para jush nga tėrė bota nuk e ka bėrė”. 

29. Ju jeni qė kontaktoni meshkujt, qė sulmoni njerėzit nė rrugė, qė nė vendtubimet tuaja bėni punė tė ndyta. Pėrgjegjja e popullit tė tij nuk ishte tjetėr vetėm tė thonė: “Nėse e thua tė vėrtetėn, na silldėnimin nga All-llahu?” 

30. Ai tha: “O Zoti im, mė ndihmo kundėr popullit tė prishur!” 

31. E kur tė dėrguarit tanė (engjėjt) i erdhėn me myzhde Ibrahimit, i thanė: “Ne jemi shkatėrrues tė banorėve tė kėtij qyteti, pse banorėt e tij janė mizorė!” 

32. Ai (Ibrahimi) tha: “Aty ėshtė Luti!” Ata i thanė: “Ne e dimė edhe mė mirė se kush ėshtė aty, atė dhe familjen e tij do ta shpėtojmė pėrveē gruas sė tij, ajo do tė mbetet me tė zhdukurit”. 

33. E pasi tė dėrguarit tonė i erdhėn Lutit, ai pėr shkak tė tyre u shqetėsua dhe u ngushtua, po ata i thanė: “Mos ke frikė, as ms u pikėllo, ne tė shpėtojmė ty dhe familjen tėnde, pėrveē gruas sate qė do tė mbetet me tė dėnuarit”. 

34. Ne mbi banorėt e kėtij qyteti do tė lėshojmė njė dėnim nga qielli pėr shkak se ata bėjnė punė tė liga. 

35. E nga ai vend Ne kemi lėnė gjurmė pėr njė popull qė mendon. 

36. E nė Medjen (dėrguam) vėllaun e tyre Shuajbin dhe si u tha: “O populli im, adhuronie vetėm All-llahun dhe kinie rikėn ditėn e fundit, e mos e teproni si shkatėrrues nė tokė!” 

37. Po ata e pėrgenjėshtruan, andaj i pėrfshiu tėrmeti dhe aguan tė shtangur (tė ftohur e tė vdekur) nė shtėpitė e tyre. 

38. (I shkatėrruam) Edhe Adin e Themudin, e venbanimet e tyre janė tė qarta pėr ju. Djalli ua pat zbukuruarveprat e tyre dke i shmangur nga e vėrteta, edhe pse e shihni atė. 

39. Edhe Karunin, faronin dhe Hamanin. Atyre Musai u solli fakte por ata treguan mendjemadhėsi, ndaj nuk mundėn t’i shptojnė dėnimit. 

40. Secilin prej tyre e kemi dėnuar pėr shkak tė mėkatit tė vet; disa prej tyre Ne i goditėm me furtunė plot rėrė, disa i shkatėrruam me krismė nga qielli, kurse disa tė tjerė i sharrum nė tokė dhe disa pėrmbytėm nė ujė. All-llahu nuk u bėri atyre ndonjė padrejt, por ata vetės sė tyre i bėnė padrejtė. 

41. Shembulli i atyre, tė cilėt veē All-llahut morėn mbrojtės (zota idhujsh), ėshtė si shembulli i marimangės qė thur shtėpi, e sikur ta dinin ata, mė e dobėta shtėpi ėshtė e shtėpia e marimangės. 

42. All-llahu e di se ē’adhurojnė ata pos Tij (ose nuk adhurojnė asgjė), Ai ėshtė ngadhėnjyesi, i urti. . 

43. Kėta janė shembuj qė Ne ua sjellim njerėzve, po kėta nuk i kupton kush pos dijetarėve. 

44. All-llahu krijoi qiejt dhe tokėn me njė serozitet tė caktuar. Nė to mė tė vėrtetė ka fakte pėr besimtarėt. 

45. Ti lexo atė qė po tė shpallet nga libri (Kur’ani), fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat, e pėrmendja e All-llahut ėshtė mė e madhja (e adhurimeve); Allhu e di ēpunoni ju. 

46. Ithtarėt e librit mos i polemizoni ndryshe (kurr i thirrni nė fenė tuaj) vetėm ashtu si ėshtė mė sė miri, pėrveē atyre qė janė mizorė dhe thuajuni: “Ne i besuam asaj qė na u zbrit dhe qė u zbrit juve dhe se Zoti ynė dhe Zoti juaj ėshtė njė, dhe se ne i jemi dorėzuar Atij. 

47. Dhe po ashtu (siē i zbritėm librat e mėparshėm), Ne ta zbritėm ty librin. E ata, tė cilėve Ne u kemi dhėnė librin, i besojmė kėtij (Kur’anit) edhe nga ata (idhujtarėt arabė) ka qė i besojnė kėtij, kurse argumentet tona nuk i refuzon askush, pėrpos jobesimtarėve”. 

48. Ti (Muhammed) nuk ishe qė lexpn ndonjė libėr para kėtij, e as qė shkruajshe atė me dorėn tėnde tė djathtė, pse atėherė do tė dshonin ata tė prishurit. 

49. Por jo ai ėshtė plot argumente tė qarta nė zenrat e atyre qė u ėshtė dhėnė dituria, e argumentet Tona nuk i mohon kush pos tė shfrenuarėve. 

50. Ata thanė: “Pėrse tė mos i ketė zbritur atij njė mrekulli nga Zoti i tij?” thuaj: “ēėshtja e mrekullive ėshtė vetėm nė duar tė All-llahut, e unė nuk jam tjetėr pos tėrheqės i vėrejtjes dhe shpjeues. 

51. Po a nuk u mjafoti atyre qė Ne ta shpallėm librin, icili u lexohet atyre, e s’ka dyshim se kjo ėshtė dhuratė e pėrkujtim pėr njerėz qė duan tė besojnė”. 

52. Thuaj: “Mjafton qė All-llahu ėshtė dėshmitar ndėrmjet meje dhe juve, Ai e di ē’ka nė qiej e nė tokė, e ata qė i besuan tė kotės e nuk e besuan All-llahun, ata janė tė dėshtuarėt”. 

53. Ata kėrkojnė prej teje ngutjen e ndėshkimit, e sikur tė mos ishte afati i caktuar, atyre do t’u vinte ndėshkimi, po ai patjetėr do t’u vijė atyre befas ashtu qė ata nuk e hetojnė. 

54. Po, si e kėrkojnė ata ngutjen e ndėshkimit? E nė tė vėrtetė Xhehennemi ėshtė qė i ka rrethuar nė tė gjitha anėt jobesimtarėt. 

55. Ditėn kur ata i mbulon dėnimi (i zjarrit) prej sė larti dhe sė poshtmi nėn kėmbėt e tyre, e u thonė: “Shijone atė qė keni vepruar!” 

56. O robėt e Mi qė besuat, toka Ime ėshtė e gjėrė, pra vetėm Mua mė adhuroni. 

57. Secili njeri do tė shijojė vdekjen, e pastaj do tė ktheheni te Ne. 

58. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, atyre do t’u bėjmė vend tė lartė nė Xhennet nė tė cilin rrjedhin lumenj, aty janė pėrgjithmonė; sa i mirė ėshtė shpėrblimi pėr ata qė vepruan. 

59. Tė cilėt benė durim dhe vetėm Zotit tė tyre iu mbėshtetėn. 

60. Sa e sa gjallesa janė qė nuk kanė mundėsi pėr furnizimin e vet. All-llahu i furnizon ato ehe juve. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi. 

61. Nėse ti i pyet ata: “Kush krijoi qiejt e tokėn, kush i nėnshtroi (tė lėvizin) diellin dhe hėnėn?” Ata do tė thonė: “All-llahu!” E si prapsoheni, pra? 

62. All-llahu i jep furnizim atij qė do nga robėrit e vet, e ia pakėson (shtrėngon) aitj qė do. Vėrtet, All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo gjė. 

62. Dhe nėse ti pyet ata: “Kush e lėshon shiun nga qielli dhe me tė e ngjall tokėn pas vdekjes sė saj?” Ata thonė: “All-llahu!” Thuaj: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, por shumica e tyre nuk mendojnė”. 

64. Kjo jetė e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se dėfrim e lojė, e jetė e vėrtetė, padyshim ėshtė ajo e botės sė ardhme (Ahireti), sikur ta dinin. 

65. (Idhujtarėt e dinė pėr All-llahun pse) Kur hipni ata nė anije (u kėputet lidhja me tokė, dhe frikėsohen) i luten sinqerisht All-llahut, e kur i shpėton ata (dhe dalin) nė tokė, qe, po ata tė njejtit lusin idhuj! 

66. Po le tė pėrbuzin ato tė mira qė ua dhamė dhe le tė kėnaqen, (e mos tė besojnė), se mė vonė do ta kuptojnė. 

67. A nuk e kanė vėrejtur ata se Ne kemi bėrė vendin e shenjtė (Mekėn) tė sigurt, e njerėzit pėr rreth tyre rrėmbehen (plaēkiten, mbyten). Po, a i besojnė ata tė kotės, e tė mirat e All-llahut i pėrbuzin? 

68. E kush ėshtė mė mizor se ai qė shpif gėnjeshtėr ndaj All-llahut, ose pėrgėnjeshtron tė vėrtetėn pasi t’i ketė ardhur ajo? Po, a nuk ėshtė Xhennemit vend pėr jobesimtarėt? 

69. E ata, tė cilėt luftuan pėr hir Tonė, Ne, me siguri do t’i orientojmė rrugės pėr te Ne, e nuk ka dyshim se All-llahu ėshtė nė krahun e besimtarėve.