31.Suretu Llukman 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Elif, Lamė, Mimė. 

2. Ato janė ajetet tė librit me plot urtėsi tė pėrsosur. 

3. E qė janė udhėzim e mėshirė pėr ata qė janė punėmirė. 

4. Tė cilėt rregullisht e falin namazin dhe japin zeqatin dhe ata, e mu ata janė tė plotbindur pėr botėn tjetėr (Ahiretin). 

5. Tė tillėt janė tė udhėzuar nė njė rrugė tė qartė prej Zotit tė vet dhe janė fatlumė. 

6. Po ka nga njerėzit qė blenė tregime boshe e mė qėllim qė t’i largojnė njerėzit prej rrugės sė All-llahut pa pasur kurrfarė fakti dhe pėr t’i marrė ato (ajetet e) All-llahut si tallje. Pėr ta me siguri ėshtė pėrgaditur dėnim i turpshėm. 

7. E kur lexohen atij ajetet Tona, ai kthehet kryelartė dhe bėhet sikur nuk i ka dėgjuar ato, bėhet sikur nė veshėt e tij ka shurdhim tė rėndė, pra, ti pėrgėzoje atė mė njė dėnim tė dhėmbshėm. 

8. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, pėr ata janė Xhennetet e begatshme, 

9. qė nė to janė pėrgjithmonė. Premtimi i All-llahut i prerė, e Ai ėshtė i gjithfuqishmi, i urti. 

10. Ai i krijoi qiejt pa shtylla, sikurse po i shihni e nė tokė vendosi kodra tė rėnda qė tė mos luajė vendi bashkė me ju e nėpėr tė shpėrndau nga tė gjitha gjallesat, dhe nga qielli Ne kemi lėshuar shi e kemi bėrė tė mbijnė nė tė nga tė gjitha llojet mė tė dobishme. 

11. Kjo ėshtė vepėr e krijimit tė All-llahut, e me trgoni pra mua se ē’krijuan ata tė tjerėt pos Tij. jo. asgjė, pra, idhujtarėt janė nė njė humbje tė pafund. 

12. Ne i patėm dhėnė Llukmanit menēuri tė pėrsosur (e i thamė): Tė falėnderosh All-llahun, e kush falėnderon, e Mira e ati falėnderimi i takon atij, e kush refuzon (edhe ai e ka pėr vete), nė tė vėrtet, All-llahu nuk ka nevojė (pėr falėnderimin e tij) pse Ai vetė ėshtė i lavdishėm. 

13. (prkujtoju popullit tėnd) Kur Llukmani duke e kėshilluar, birit tė vetr i tha: “O djali im, mos i pėrshkruaj All-llahut shok, sepse idhujtaria ėshtė padrejtėsi mė e madhe!” 

14. Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr (sjellje tė mira ndaj) prindėrit tė vet, sepse nėna e vet atė e barti me mund pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjinin. (e porositėm) Tė jeshė mirėnjohės ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tu, pse vetėm te Unė kthimi juaj. 

15. E nse ata tė dy tentojnė ė ti tė mė pėrshkruash Mua shok, pėr ēka ti nuk ke kurrfarė fakti, atėherė mos i respekto ata, o nė ēėshtjet e jetės sė kėsaj bote tė keshė mirėkuptim ndaj tyre, e ti ndiqe rrugėn e atij qė ėshtė i kthyer kah Unė, mande kthimi juaj ėshtė te Unė, e Unė do t’ju njoftoj pėr atė qė keni punuar. 

16. O djali im, s’ka dyshim se edhe ajo (vepra) peshon sa kokrra e lirit, e tė jetė e fshehurnė rrasė guri, ose nė qiej apo nė tokė, All-llahu do ta sjellė atė, se All-llahu ėshtė i butė dhe hollėsisht i informuar. 

17. O djali im, fale namazin, urdhėro pėr punė tė mira, e ndalo nga tė kėqiat, pėrballo me durim ēdo gjė qė tė godet, vėrtet, kėto janė nga ēėshtjet mė tė preferuara. 

18. Dhe mos shtrembėro fytyrėn tėnde prej njerėzve, mos ec nėpėr tokė kryelartė, se All-llahu nuk e do asnjė mendjemadh e qė shumė lavdėrohet. 

19. Tė jesh i matur nė ecjen tėnde, ule zėrin ėnd, se zėri mė i egėr ėshtė zėri i gomarit. 

20. A nuk e dini j se All-llahu nėnshtroi pėr tė mirėn tuaj ēka nė qiej e ēka nė tokė dhe plotėsoi ndaj jush tė mirat e Tij tė dukshmen e tė fshehta, e megjithatė prej njerėzve ka qė polemizojnė ēėshtjen e All-llahut duke mos pasur as dituri, duke mos qenė i udhėzuar dhe duke mos pasur libėr tė ndritshėm. 

21. Dhe kur atyre u thuhet: “Pasoni atė qė e shpall All-llahu” ata thonė: “Jo, ne ndjekim atė qė gjetėm te prindėrit tanė!” E edhe sikur t’i kishte thirrur ata nė dėnimin e zjarrtė! 

22. E kush ia dorėzon veten All-llahut duke qenė edhe punėmirė, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė sigurt dhe vetėm te All-llahu ėshtė pėrfundimi i ēėshtjeve. 

23. Ty mos tė brengos mosbesimi i atij qė nuk beson, kthimi i tyre ėshtė vetėm te Ne, e pėr atė qė vepruan, Ne do t’u tregojmė. All-llahu vėrtet ėshtė i dijshėm pėr atė qė mbajnė nė zemra. 

24. Ne u japim tė jetojnė pak (nė kėt botė), e pastaj i shtrėngojmė ata me njė dėnim tė rėndė. 

25. Nėse ti pyet ata: Kush krijoi qiejt e tokėn? Me siguri do tė thonė: “All-llahu!” thuaj: “All-llahut i qoftė lavdėrimi!” Por shumica e tyre nuk dinė. 

26. Vetėm tė All-llahut janė tė gjitha qė gjenden nė qiej e nė tokė; All-llahu ėshtė Ai qė s’ka nevijė dhe ėshtė i lavdishėm. 

27. Sikur tė gjithė drutė nė tokė tė jenė lapsa dhe sikur deti t’i shtohen edhe shtatė dete (e tė jenė me ngjyrė), nuk do tė mbaroni fjalėt e All-llahut (do tė shterroheshin detet, do tė soseshin lapsat, e jo mrekulitė e Zotit). All-llahu ėshtė ngadhėnjyesi i urtė. 

28. Krijimi dhe ringjallja juaj nuk ėshtėmė e rėndė se krijimi i njė qenije (njė njeriu); vėrtet, All-llahu ėshtė qė i dėgjon e isheh veprat e njerėzve. 

29. A nuk e di se All-llahu e fut (errėsirėn) natėn nė ditė dhe fut (dritėn) ditėn nė natė, dhe AI i nėnshtroi Diellin e Hėnėn (tė lindin e tė pėrendojnė) dhe secili rrjedh (noton) deri nė njė afat tė caktuar dhe se All-llahu hollėsisht ėshtė i njohur pėr atė qė veproni. 

30. Kjo (dokumenton) se All-llahu ėshtė Ai (Zot) i vėrtetė, dhe se ajo qė adhurojnė pos Tij ėshtė gėnjeshtėr, e All-llahu ėshtė Ai i larti, i madhi. 

31. A nuk sheh se anijet lundrojnė nė saje tė mirėsisė sė All-llahut, e oėr t’u reguar juve madhėrinė e Tij. Vėrtet, edhe nė kėtė ka argument pėr secilin qė ėshtė shumė i durueshėm dhe shumė mirėnjohės. 

32. E kur i mbulon ata ndonjė valė si reja, i drejtohen All-llahut sinqerisht me besim vetėm ndaj Tij, e kur i shpėton ata e dalin nė tokė, ka disa prej tyre qė i mbesin besimit tė drejtė, e faktet Tona nuk i refuzon kush pos tė pabeit dhe pėrbuzėsit. 

33. O ju njerėz, kini frikė ditės kur prindi nuk mund t’i bėjė dobi fėmijės sė vet, e as fėmija nuk mund t’i bėjė asnjė send prindit tė vet. Premtimi i All-llahut (pėr thevab ose azab) ėshtė e sigurt, pra mos ju mashrojė jeta e kėsaj bote dhe tė mos ju mashrojė ndajė All-llahut djalli mashtrues. 

34. S’ka dyshim se vetėm All-llahu e di kur do tė ndodhė kijameti, Ai e di kur e lėshon shiun. Ai e di se ēka nė mitra (tė nėnave), nuk e di kush pos Tij se ēka do t’i ndodhė (ēka do tė punojė) nesėr, dhe askush nuk e di, pos Tij, se nė ē’vend (ose kohė) do tė vdesė. All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i njohuri.