31.Suretu
Llukman
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lamė, Mimė.
2. Ato janė ajetet tė librit me plot
urtėsi tė pėrsosur.
3. E qė janė udhėzim e mėshirė pėr
ata qė janė punėmirė.
4. Tė cilėt rregullisht e falin
namazin dhe japin zeqatin dhe ata, e mu ata janė tė plotbindur pėr botėn tjetėr
(Ahiretin).
5. Tė tillėt janė tė udhėzuar nė njė
rrugė tė qartė prej Zotit tė vet dhe janė fatlumė.
6.
7. E kur lexohen atij ajetet Tona, ai
kthehet kryelartė dhe bėhet sikur nuk i ka dėgjuar ato, bėhet sikur nė veshėt e
tij ka shurdhim tė rėndė, pra, ti pėrgėzoje atė mė njė dėnim tė
dhėmbshėm.
8. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, pėr ata janė Xhennetet e begatshme,
9. qė nė to janė pėrgjithmonė.
Premtimi i All-llahut i prerė, e Ai ėshtė i gjithfuqishmi, i urti.
10. Ai i krijoi qiejt pa shtylla,
sikurse po i shihni e nė tokė vendosi kodra tė rėnda qė tė mos luajė vendi
bashkė me ju e nėpėr tė shpėrndau nga tė gjitha gjallesat, dhe nga qielli Ne
kemi lėshuar shi e kemi bėrė tė mbijnė nė tė nga tė gjitha llojet mė tė
dobishme.
11. Kjo ėshtė vepėr e krijimit tė
All-llahut, e me trgoni pra mua se ēkrijuan ata tė tjerėt pos Tij. jo. asgjė,
pra, idhujtarėt janė nė njė humbje tė pafund.
12. Ne i patėm dhėnė Llukmanit menēuri
tė pėrsosur (e i thamė): Tė falėnderosh All-llahun, e kush falėnderon, e Mira e
ati falėnderimi i takon atij, e kush refuzon (edhe ai e ka pėr vete), nė tė
vėrtet, All-llahu nuk ka nevojė (pėr falėnderimin e tij) pse Ai vetė ėshtė i
lavdishėm.
13. (prkujtoju popullit tėnd) Kur
Llukmani duke e kėshilluar, birit tė vetr i tha: O djali im, mos i pėrshkruaj
All-llahut shok, sepse idhujtaria ėshtė padrejtėsi mė e madhe!
14. Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr
(sjellje tė mira ndaj) prindėrit tė vet, sepse nėna e vet atė e barti me mund
pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjinin. (e porositėm) Tė jeshė mirėnjohės
ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tu, pse vetėm te Unė kthimi juaj.
15. E nse ata tė dy tentojnė ė ti tė
mė pėrshkruash Mua shok, pėr ēka ti nuk ke kurrfarė fakti, atėherė mos i
respekto ata, o nė ēėshtjet e jetės sė kėsaj bote tė keshė mirėkuptim ndaj
tyre, e ti ndiqe rrugėn e atij qė ėshtė i kthyer kah Unė, mande kthimi juaj
ėshtė te Unė, e Unė do tju njoftoj pėr atė qė keni punuar.
16. O djali im, ska dyshim se edhe
ajo (vepra) peshon sa kokrra e lirit, e tė jetė e fshehurnė rrasė guri, ose nė
qiej apo nė tokė, All-llahu do ta sjellė atė, se All-llahu ėshtė i butė dhe
hollėsisht i informuar.
17. O djali im, fale namazin, urdhėro
pėr punė tė mira, e ndalo nga tė kėqiat, pėrballo me durim ēdo gjė qė tė godet,
vėrtet, kėto janė nga ēėshtjet mė tė preferuara.
18. Dhe mos shtrembėro fytyrėn tėnde
prej njerėzve, mos ec nėpėr tokė kryelartė, se All-llahu nuk e do asnjė
mendjemadh e qė shumė lavdėrohet.
19. Tė jesh i matur nė ecjen tėnde,
ule zėrin ėnd, se zėri mė i egėr ėshtė zėri i gomarit.
20. A nuk e dini j se All-llahu
nėnshtroi pėr tė mirėn tuaj ēka nė qiej e ēka nė tokė dhe plotėsoi ndaj jush tė
mirat e Tij tė dukshmen e tė fshehta, e megjithatė prej njerėzve ka qė
polemizojnė ēėshtjen e All-llahut duke mos pasur as dituri, duke mos qenė i
udhėzuar dhe duke mos pasur libėr tė ndritshėm.
21. Dhe kur atyre u thuhet: Pasoni
atė qė e shpall All-llahu ata thonė: Jo, ne ndjekim atė qė gjetėm te
prindėrit tanė! E edhe sikur ti kishte thirrur ata nė dėnimin e
zjarrtė!
22.
23. Ty mos tė brengos mosbesimi i atij
qė nuk beson, kthimi i tyre ėshtė vetėm te Ne, e pėr atė qė vepruan, Ne do tu
tregojmė. All-llahu vėrtet ėshtė i dijshėm pėr atė qė mbajnė nė zemra.
24. Ne u japim tė jetojnė pak (nė kėt
botė), e pastaj i shtrėngojmė ata me njė dėnim tė rėndė.
25. Nėse ti pyet ata:
26. Vetėm tė All-llahut janė tė gjitha
qė gjenden nė qiej e nė tokė; All-llahu ėshtė Ai qė ska nevijė dhe ėshtė i
lavdishėm.
27. Sikur tė gjithė drutė nė tokė tė
jenė lapsa dhe sikur deti ti shtohen edhe shtatė dete (e tė jenė me ngjyrė),
nuk do tė mbaroni fjalėt e All-llahut (do tė shterroheshin detet, do tė
soseshin lapsat, e jo mrekulitė e Zotit). All-llahu ėshtė ngadhėnjyesi i
urtė.
28. Krijimi dhe ringjallja juaj nuk
ėshtėmė e rėndė se krijimi i njė qenije (njė njeriu); vėrtet, All-llahu ėshtė
qė i dėgjon e isheh veprat e njerėzve.
29. A nuk e di se All-llahu e fut (errėsirėn)
natėn nė ditė dhe fut (dritėn) ditėn nė natė, dhe AI i nėnshtroi Diellin e
Hėnėn (tė lindin e tė pėrendojnė) dhe secili rrjedh (noton) deri nė njė afat tė
caktuar dhe se All-llahu hollėsisht ėshtė i njohur pėr atė qė veproni.
30. Kjo (dokumenton) se All-llahu
ėshtė Ai (Zot) i vėrtetė, dhe se ajo qė adhurojnė pos Tij ėshtė gėnjeshtėr, e
All-llahu ėshtė Ai i larti, i madhi.
31. A nuk sheh se anijet lundrojnė nė
saje tė mirėsisė sė All-llahut, e oėr tu reguar juve madhėrinė e Tij. Vėrtet,
edhe nė kėtė ka argument pėr secilin qė ėshtė shumė i durueshėm dhe shumė
mirėnjohės.
32. E kur i mbulon ata ndonjė valė si
reja, i drejtohen All-llahut sinqerisht me besim vetėm ndaj Tij, e kur i
shpėton ata e dalin nė tokė, ka disa prej tyre qė i mbesin besimit tė drejtė, e
faktet Tona nuk i refuzon kush pos tė pabeit dhe pėrbuzėsit.
33. O ju njerėz, kini frikė ditės kur
prindi nuk mund ti bėjė dobi fėmijės sė vet, e as fėmija nuk mund ti bėjė asnjė
send prindit tė vet. Premtimi i All-llahut (pėr thevab ose azab) ėshtė e
sigurt, pra mos ju mashrojė jeta e kėsaj bote dhe tė mos ju mashrojė ndajė
All-llahut djalli mashtrues.
34. Ska dyshim se vetėm All-llahu e
di kur do tė ndodhė kijameti, Ai e di kur e lėshon shiun. Ai e di se ēka nė
mitra (tė nėnave), nuk e di kush pos Tij se ēka do ti ndodhė (ēka do tė
punojė) nesėr, dhe askush nuk e di, pos Tij, se nė ēvend (ose kohė) do tė
vdesė. All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i njohuri.