33.Suretu
El Ahzab
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. O ti Pejgamber, qėndro i fortė nė
besnikėri ndaj All-llahut, e mos i pėrfill jobesimtarėt dhe hipokritėt, se
vėrtet All-llahu ėsht i gjithėdijshėm, i di ēėshtje nė hollėsi.
2. Dhe ti vepro sipas asaj qė po tė
shpallet nga Zoti yt; All-llahu ėshtė i njohur shumė mirė me atė qė ju
veproni.
3. E, mbėshtetu nė All-llahun, se
mjafton qė All-llahu tė jetė mbrojtės yti.
4. All-llahu nuk krijoi dy zemra nė
gjoksin e asnjė njeriu e as nuk ua bėri gratė tuaja, prej tė cilave largoheni
me dhihar nėna tuaja, (duke krahasuar shpinėn e gruas me atė tė nėnės), e as
nuk ua bėri djem tuaj tė adoptuarit tuaj (fėmijėt e tjetėrkujt qė po i adoptoni
si tė juaj). Kėto janė vetėm thėnie tuaja qė i shqiptoni me gojėt tuaja, e
All-llahu e thotė atė qė ėshtė realitet, dhe Ai udhėzon nė rrugėn e
drejtė.
5. Ju thirrni (mbėshtetni) ata nė
etėri e vėrtetė tė tyre, kjo ėshtė mė e drejtė te All-llahu, e nėse nuk ua dini
(nuk dini se kush janė) etėrit e tyre, atėherė ata janė vėllezėrit tuaj dhe tė
afėrmit tuaj nė fe. Nuk ėshė ndonjė mėkat juaji ajo pėr ēka keni gabuar, por
(ėshtė mėkat) ajo qė zemrat tuaj e bėjnė qėllimisht, po All-llahu ėshtė qė
falė, ėshtė mėshirues.
6. Pejgamberi ėshtė mė i ndishėm ndaj
besimtarėve se sa ata ndaj vetė vetvetes sė tyre, ndėrsa gratė e tij janė nė
vend tė nėnave tė tyre. E ata (tė afėrmit) farefisi nga barku, sipas
dispozitave tė All-llahut, kanė mė tepėr pėrparėsi ndaj njėri tjetėrit se sa
besimtarėt e tjerė dhe se sa muhaxhirėt ( tė mėrguarit), pėrveē nėse
dashamirėve tuaj doni tu bėni ndonjė tė mirė (u lėni testament ose diē
tjetėr). Kjo ėshtė e regjistruar nė librin e shquar (Lehvi mahfush,
Kuran).
7. (pėrkujto) Kur Ne e morėm (me
betim) prej pejgamberve premtimin e tyre; edhe prej teje, prej Nuhut,
Ibrahimit, Musait, Isait birit tė Merjemes, pra morėm prej tyre besė tė
fotrė.
8. Pėr tė marrė nė pyetje kėta tė
sinqertė pėr sinqeritetin e tyre, e pėr jobesimtarėt Ai ka pėrgatitur ndėshkim
tė dhembshėm.
9. O ju qė keni besuar, pėrkujtonie
tė mirėn e All-llahut ndaj jush, kur juve u erdhi njė ushtri e Ne kundėr tyre
lėshuam njė furtunė dhe ushtri qė ju nuk e shihnit, e All-llahu e shihte atė qė
ju vepronit.
10. Kur ata u erdhėn juve edhe prej sė
larti edhe prej sė poshti, dhe kur shikimet u shtangėn, e zemrat arritėn nė
fyt, e ju sajonit mendime tė llojllojta pėr All-llahun.
11. Atje, nė atė vend qenė sprovuar
jobesimtarėt, dhe qenė tronditur me njė dridhje tė fortė.
12. Kur hipokritėt dhe ata qė nė
zemrat e tyre kishin sėmundje, thonin: All-llahu dhe i dėrguari Tij, nuk na
premtuan tjetėr vetėm se mashtrim!
13. Dhe kur njė grup prej tyre thanė:
O banorė tė Jethribit, nuk ka qendresė pėr ju, ndaj kthehuni! E njė grup prej
tyre kėrkonin lejen e Pejgamberit, duke thėnė: Shtėpitė tona janė tė
pambrojtura, nė realitet ata nuk donin tjetėr por vetėm tė iknin.
14. Dhe sikur tu hynin atyre nga anėt
e saj (Medinės) dhe prej tyre tė kėrkohej tradhėtia, ata do tė ishin tė gatshėm
pėr tė dhe nuk do tė vononin aspak. (tė tradhėtonin).
15. E, ata ishin qė i patėn dhėnė
besėn All-llahut mė parė se nuk do tė kthehen prapa (nuk do tė ikin), pra
premtimi i dhėnė All-llahut mban edhe pėrgjegjėsi.
16. Thuaj: Nėse ikėt prej vdekjes ose
prej mbytjes, ikja nuk do tju bėjė dobi, sepse edhe atėherė nuk do tė
(shpėtoni) pėrjetoni vetėm pėr pak kohė.
17. Thuaj:
18. All-llahu i ka njohur shumė mirė
ata qė ndėr ju pengonin dhe ata vėllezėrve tė vet u thonin: Ejani me ne! E
ata nuk vijnė nė luftė, vetėm pakicė.
19. Janė koprracė ndaj jush (nuk ju duan
tė mirėn). E kur u vjen frika i sheh ata tė shikojnė ty, e sytė e tyre
rrotullohen si tė atij nga tė fiktit para vdekjes, e kur largohet frika, ata ju
shpojnė juve me gjuhė ė mprehta, lakmues pėr pasuri (pėr plaēkė -ganimet). Tė
tillėt nuk kėnė besuar, andaj All-llahu ua asgėsojė verat e tyre, e kjo pėr
All-llahun ėshtė lehtė.
20. Ata mendonin se grupet aleate nde
nuk kishin shkuar, dhe nėse aleatėt kthehen ehe njėherė, ata (hipokritėt) do tė
dėshironin tė kishin qenė beduinė diku me arabėt dhe prej tyre tė pyesin pėr
ēėshtjen tuaj, por edhe sikur tė ishin nė mesin tuaj, ata krejt pak do tė
luftonin.
21. Ju e kishit shembullin mė tė lartė
nė tė dėrguarin e All-llahut, kuptohet, ai qė shpreson nė shpėrblimin e
All-llahut nė botėn jetėr, ai qė atė shpresė e shoqėron duke e pėrmendur shumė
shpesh All-llahun.
22. E kur myslimanėt e panė ushtrinė
aleate, thanė: Kjo ėshtė ajo qė All-llahu dhe i dėrguari i Tij na premtuan
neve, e All-llahu dhe i dėrguari i Tije thanė tė vėrtetėn. Ajo (ushtria e
armikut qė e panė) vetėm ua shtoi atyre besimin dhe mbėshtetjen.
23. Prej besimtarėve kishte burra qė
vėrtetuan bsėn e dhėnė All-llahut, e disa prej tyre e realizuan premtimin duke
dhėnė jetėn, dhe ka prej tyre qė janė duke pritur (ta zbatojnė) dhe ashtu nuk
bėnė kurrfarė ndryshimi.
24. Qė All-llahu ti shpėrblejė tė
vėrtetit pėr sinqeritetin e tyre e hipokritėt ti ndėshkjė, nėse do, ose tua
falė atyre; All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.
25. Dhe All-llahu i zbrapsi ata qė nuk
besuan me atė mllefin e tyre, duke mos arritur kurrnjė tė mirė. Dhe All-llahu
ua largoi luftėn besimtarėve. All-llahu ėshtė i fuqishėm, ngadhėnjyes.
26. E ata nga ithtarėt e librit
(jehuditė), tė cilėt u ndihmuan atyre (idhujtarėve), Ai (All-llahu) i nxori
prej kėshtjellave tė veta dhe nė zemrat e tyre u shtini frikėn, ashtu ė njė
grup e mbytni, kurse grupin tjetėr e robėroni.
27. E juve ju la trashėgim tokėn e
tyre, shtėpitė e tyre, pasurinė e tyre dhe tokėn qė ende nuk e keni shkelur.
All-llahu ėstė i gjithfuqishėm pėr ēdo send.
28. O ti Pegamber, thuaju grave tuaja:
Nė qoftė se lakmoni jetėn e kėsaj bote dhe stolitė e saj, atėherė ejani: unė
po ju jap furnizimin (pėr lėshim) dhe po ju lėshoj ashtu si ėshtė e
rrugės.
29. E nė qoftė se e don All-llahun, tė
dėrguarin e Tij dhe botėn tjetėr, atėherė tė jeni tė sigurta se All-llahu ka
pėrgatiur shpėrblim tė madh pėr ato prej jush qė bėjnė punė tė mira.
30. O gra tė Pejgamberit, cilado prej
jush qė bėn punė tė ligė ė tė shėmtuar, asaj dėnimi i shtohet dyfish e kjo pėr
All-llahun ėshtė shumė lehtė.
31. E kush prej jush i pėrvishet
adhurimit tė All-llahut dhe respektimit tė tė dėrguarit tė Tij dhe bėn punė tė
mira, asaj do ti japim shpėrblimin e dyfishtė he pėr tė kemi pėrgatitur
furnizim tė kėndshėm.
32. O gratė e Pejgamberit, ju nuk jeni
si asnjė grua tjetėr, nėse keni kujdes e ruheni, andaj mos u llastoni nė tė
folur e tė lakmojė ai qė ka sėmundje nė zemrėn e tij, po thuani fjalė tė
matura.
33. Dhe rrini nė shtėpitė tuaja e mos
shfaqni bukurinė tuaj si shfaqej nė injorancėn e hershme, falnie namazin ,
lepnie zeqatin dhe respektonie All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. All-llahu ka
pėr qėllim qė nga ju o familje e shtėpisė (se Pejgamberit) tė largojė ndytėsinė
e mėkateve dhe tju pastrojė deri nė skaj.
34. E, pėrkujtonie atė nga ajetet e
All-llahut dhe rregullat e fesė qė po u lexohen nė shtėpitė tuaja; vėrtet,
All-llahu ėshtė i kujdesshėm dhe i njohur hollėsisht pėr ēdo gjė.
35. Nuk ka dyshim se pėr myslimanet,
besimtarėt e besiamtaret, adhuruesit e adhurueset, tė sinqertit dhe tė
sinqertat, durimtarėt dhe durimtaret, tė pėrvuajturit dhe tė pėrvuajturat,
sadakdhėnėsit dhe sadakdhėnėset, agjėruesit dhe agjėrueset, ruajtėsit e nderit
dhe ruajtėset e nderit, shumė pėrmendėsit e All-llahut e shumė pėrmendėset e All-llahut
, All-llahu ka pėrgatitur falje (mėkatesh) dhe shpėrblim tė madh.
36. Kur All-llahu ka vvendosur pėr njė
ēėshtje, ose i dėrguari i Tij, nuk i takon (nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe
asnjė besimtareje qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė bėjnė ndonjė zgjidhje
tjetėrfare. E kush e kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ai ėshtė
larguar shumė larg sė vėrtetės.
37. (Pėrkujto) Kur i the atij qė
All-llahu e kishte shpėrblyer (me besim) e edhe ti i pate bėrė mirė: Mbaje
bashkėshorten tėnde dhe kij frikė na All-llahu!, e ti e mbaje fshehtė nė veten
tėnde atė qė All-llahu do ta zbulojė dhe u frikėsohesh njerėzve, por mė e
drejtė ėshtė qė ti friksohesh All-llahut. E pasi qė Zejdi e kishte vendosur
atė qė kishte menduar ndaj saj, Ne ta kurorėzojmė ty atė, e pėr tė mos pasur
besimtarėt vėshtirėsi (mėkat) nė martesė me gratė e tė adoptuarėve tė tyre, kur
ata heqin dorė prej tyre. E vendimi i All-llahut ėshtė kryer.
38. Pejgamberit nuk i pėrket kurrnjė
qortim pėr atė qė All-llahu e ngarkoi me tė. Ky ishte ligj i All-llahut edhe
ndėr ata qė ishin mė parė, e urdhėri i All-llahut ėshtė vendim i kryer.
39. (ligj i All-llahut ndė) Ata, tė
cilėt i kumtojnė shpalljet e All-llahut, i frikėsohen vetėm All-llahut e askujt
tjetėr pos Tij, e All-llahu ėshtė mjaft tė jetė llogatitės.
40. Muhammedi nuk ka qenė babai i
asnjėrit prej burrave tuaj por ai ishte i dėrguari i All-llahut dhe vulė e tė
gjithė pejgamberėve, e All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.
41. O ju qė besuat, pėrkujtoni
All-llahun sa mė shpesh.
42. Dhe madhėronie Atė mėngjes e
mbrėmje.
43. Ai ju mėshiron juve e edhe engjėjt
e Tij, e pėr tju nxjerrė juve prej errėsirave nė dritė dhe Ai ndaj besimtarėve
ėshtė shumė i mėshirues.
44. Ditėn qė e takojnė Atė (Zotin),
pėrshėndetja e tyre ėshtė Selam (paqe) dhe pėr ta ka pėrgatitur shpėrblim tė
mirė.
45. O ti Pejgamber, Ne tė dėrguam ty
dėshmues, lajmėtar pėrgėzues e qortues.
46. Dhe me urdhėrin e All-llahut,
thirrės pėr nė rrugėn e Tij dhe pshtarė ndriēues.
47. E besimtarėve jepu sihariq se prej
All-llahut ata kanė dhunti tė madhe.
48. Mos i dėgjo jobesimtarėt e
hipokritėt dhe mos ua vė veshin mundimeve tė tyre ndaj teje, e mbėshtetju
All-llahut se All-llahu ėshtė mbrojtje e mjaftueshme.
49. O ju qė besuat, kur tė keni lidhr
kurorė me besimtaret e pastaj i lėshoni ato para se tė keni kontaktuar me to,
ju nuk keni tė drejtė tė kėrkoni qė ato tė presin afatin e caktuar (iddetin),
po jepniu diēka atyre dhe lironi nė mėnyrė tė njerėzishme.
50. O ti Pejgamber, Ne tė kemi lejuar
gratė, tė cilave u ke dhėnė shpėrblimin e kurorės, dhe ato qė me ndihmėn e
Akkahut hynė nė posedimin tėned (robėreshat e luftės) dhe bijat e axhės tėnd,
bijat e hallave tua e dajės tėnd, bijat e tezeve tua (tė janė lejuar, pos grave
me nuqah dhe tė afėrtat), tė cilat kanė migruar (kanė bėrė hixhret) si ti, dhe
njė grua besimtare nėse ajo ja falė veten Pejgamberit dhe nėse Pejgamberi
dėshiron tė martohet me tė (njė martesė e tillė pa shpėrblim tė niqahit) duke
qenė kjo (rast) vetėm pėr ty e jo edhe pėr besimtarėt. Ne e dimė se ēu kemi
bėrė atyre obligim rreth grave tė tyre dhe rrėth atyre qė i kanė nė pronėsinė e
vet, ashtu qė ti tė mos keshė vėshtirėsi, e All-llahu ėshtė qė falė shumė,
ėshtė mėshirues.
51. Ti je i lirė tė lėshosh atė qė don
prej tyre dhe tė mbash pranė vete atė qė don, e edhe tė kėrkosh afrimin e asaj
nga e cila ke qenė larguar, dhe nuk ke mėkat. Kjo ėshtė mė sė afėrmi qė ato tė
qetėsohen shpirtėrisht e tė mos brangosen dhe tė jenė tė kėnaqura me atė qė ti
u ofron tė gjitha atyre. All-llahu e di ēka mbani nė zemrat e tuaja, All-llahu
ėshtė mė i dijshmi, mė i buti.
52. Prej tash e mbrapa tyr nuk tė
llejohen mė gra (tė tjera) e as nė veend tė tyre tė marrėsh ndonjė tjetėr, po
edhe sikur tė mahnit bukuria e tyre, pėrveē atyre qė ike nė posedim
(robėreshat), All-llahu ėshtė pėrcjellės ndaj ēdo sendi.
53. O ju qė besuat, mos hyni nė
shtėpitė e Pejgamberit ndryshe vetėm se nėse u lejohet pėr ndonjė ngrėnie e
duke mos pritur pėrgatitjen e saj, por kur tė thirreni, atėherė shpėrndahuni,
duke mos hyrė nė bisedė me njėri tjetrin, vėrtet kėto (pritja, qėndrimi,
biseda) e mundojnė Pejgamberin, por ai turpėrohet prej jush; All-llahu nuk i
turpėrohet realitetit. E kur kėrkoni prej tyre (grave tė Pejgamberit) ndonjė
send, atė kėrkonie pas perdės, kjo ėshtė mė e pastėr pėr zemrat tuaja dhe tė
tyre. Juve nuk u takon ta mundoni tė dėrguarin e All-llahut, e as tė martoheni
kurrė me gratė e tij, pas (vdekjes sė) tij. Kėto janė te All-llahu mėkat i
madh.
54. E shprehėt ju haptazi ose
fshehtazi ndonjė send, ska dyshim se All-llahu ēdo send e di.
55. Nuk ėshtė mėkat pėr ato (gratė e
pambuluara) ndaj etėrve tė tyre, as ndaj djemve tė tyre, as ndaj djemve tė
vėllezėrve tė tyre, as ndaj djemve tė motrave tė tyre, as ndaj grave tė tyre, e
as ndaj robėreshave tė tyre. E, frikėsohuni (o ju gra) All-llahut, All-llahu
ėshtė pranė ēdo sendi.
56. Ështė e vėrtetė se All-llahu
dhe engjėjt e Tij me madhėrim e mėshirojnė Pejgamberin. O ju qė keni besuar,
madhėronie pra atė (duke rėnė salavatė) dhe pėrshėndeteni me selam.
57. E ska dyshim se ata janė, tė
cilėt e fyejnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ata i ka mallkuar All-llahu
nė Dynja e nė Ahiret dhe pėr ta ka pėrgatitur njė dėnim tė dhembshėm.
58. E ata qė fyejnė besimtarėt dhe
besimtaret, pėr ēka ata nuk janė fajtorė, ata kanė ngarkuar veten me shpifje
dhe me njė mėkat shumė tė madh.
59. O ti Pejgamber, thuaju grave tua,
bijave tua dhe grave tė besimtarėve le tė vėjnė shamitė (mbulojė) e veta mbi
trupin e tyre, pse kj ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se nuk janė rrugaēe) e tė
mos ofendohen. All-llahu fal gabimet e kaluara, Ai ėshtė mėshirues.
60. Po nėse hipokritėt dhe ata qė kanė
zemra tė sėmura, dhe ata qė pėrhapin gėnjeshtra nė Medinė, nuk ndalen, Ne bėjmė
qė ti tė dominosh mbi ta e pastaj ata nuk do tė jenė fqinj me ty nė tė, vetėm
njė kohė tė shkurtėr.
61. (Do tė jenė) Tė mallkuar, kudo qė
tė ndeshen do tė kapen dhe do tė mbyten.
62. (Ky ėshtė) Ligji i All-llahut edhe
ndėr ata qė ishin mė parė, e nė ligjin e All-llahut nuk mund tė gjesh
ndryshim.
63. Njerėzit tė pyesin pėr kijametin (katastrofėn)
e ti thuaj: Pėr atė e di vetėm All-llahu! E, ku mund ta dish ti, ai ndoshta
ėshtė afėr!
64. All-llahu i ka mallkuar
jobesimtarėt dhe pėr ta ka pėrgatitur zjarr tė ndezur fort.
65. Aty do tė mbesin pėrgjithmonė dhe
pėr ta gjejnė kė ti mbrojė apo ti ndihmojė.
66. Ditėn kur fytyrat e tyre do tė
pėrmbysen nė zjarr e thonė: Tė mjerėt ne, ta kishim adhuruar All-llahun e
respektuar tė dėrguarin!
67. Dhe thonė: Zoti ynė, ne i dėgjuam
udhėheqėsit tanė dhe tė parėt tanė, por ata na shmangėn nga rruga e
drejtė.
68. Zoti ynė, jepu atyre dėnim tė
dyfishtė dhe mallkoj ata si ėshtė mė sė keqi!
69. O ju qė keni besuar, mos u bėni si
ata qė e ofenduan Musain, e All-llahu e pastroi atė nga ajo qė i thanė. Ai te
All-llah ishte me famė.
70. O ju besimtarė, pėmbajuni mėsimeve
tė All-llahut dhe thuani fjalė tė drejta.
71. Ai (All-llahu) iu mundėson tė bėni
vepra tė mira, ju shlyen juve mėkatet tuaja, e kush respekton All-llahundhe tė
dėrguarin e Tij, ai ka arritur njė sukses tė madh.
72. Ne u ofruam emanetin (obligimet)
qiejve, tokės dhe maleve, e ato nuk deshėn ta marrin pėrsipėr atė, u frikėsuan
prej tij, ndėrsa njeriu atė e mori mbi vete; dhe ai i bėri padrejt vetes, dhe
ishte padijshėm.
73. (Njeriu e mori pėr sipėr) Ashtu qė
All-llahu tė ndėshkojė hipokritėt dhe hipokritet, idhujtarėt dhe idhujtaret, e
tu falė besimtarėve dhe besimtareve. All-llahu ėshtė Ai qė falė shumė dhe ėshtė
mėshirues.