35.Suretu Fatir
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1.
Falėnderimi i qoftė Allauht, Krijuesit tė qiejve e tokės Sajuesit tė engjėjve
me mga dy palė, tri palė e katėr krahė, ndėrmjetsues (nė mes Tij dhe
pejgamberėve). Ai shton nė krijimin atė qė do, vėrtet, All-llahu ka fuqi pėr
ēdo send.
2. Atė qė All-llahu ua dhuron
njerėzve nga mėshira e Tij, nuk ka kush qė mund ta
pengojnė, e atė qė Ai e ndal, nuk ka kush qė mund ta lirojė pos Tij; Ai ėshtė
ngadhnjyesi, i gjithdijshmi.
3. O ju njerėz, ruani me mirėnjohje
tė mirat qė All-llahu u dhuroi! A ka ndonjė zot tjetėr qė u
furnizon juve nga qielli e toka? Nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e si pra,
e ktheni shpinėn?
4.
Po, nėse ty tė konsiderojnė rrenacak, edhe tė dėrguarit para teje kanė qenė tė
pėrgėnjeshtruar, po vetėm te All-llahu kthehen ēėshtjet.
5.
O ju njerėz, ska dyshim se premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė, pra tė mos u
mashtrojė juve jeta e kėsaj bote dhe tė mos u mashtrojė juve ndaj All-llahut ai
i mashtruari (shejtani).
6. Djalli ėshtė armik i juaji, pra
edhe ju konsideronie armik, ai e thėrret atė grupin e vet, vetėm pėr ti bėrė
banues tė zjarrit.
7. Ata qė nuk besuan, kanė njė dėnim
tė ashpėr, e ata qė besuan dhe bėn vepra tė mira, ata kanė falje (tė mėkateve)
dhe shpėrblilm tė madh).
8. A atij qė vepra e vet e keqe i
ėshtė hijeshuar dhe e sheh si tė mirė (a ėshtė i
njejtė me atė qė i largohet asaj)? Nė tė vėrtetė, All-llahu e largon nga e
vėrteta atė qė do dhe Ai e udhėzon atė qė do, andaj ti (Muhammed) mos shkatėrro
veten me dėshpėrim pėr ta, All-llahu e di shumė mirė atė qė bėjnė ata.
9. All-llahu ėshtė Ai qė i lėshon
erėrat, e ato i lėkundin retė dhe Ne i derdhim ato nė njė vend tė thatė dhe me
atė ujitje e ngjallim tokėn pas vdekjes sė saj. Ja,
kėshtu ėshtė ringjallja.
10.
11. All-llahu ju krijoi prej dheu,
mandej prej njė pike uji, e pastaj ju bėri ēift. E asnjė femėr nuk bart e as
nuk lind ndryshe, vetėm se me dijen e Tij, dhe nuk i jepet kujt tė jetojė gjatė
ose ti shkurtohet jeta e tij, vetėm se ajo ėshtė e shėnuar nė Libėr (Lehvi
mahvudh), e kjo pėr All-llahun ėshtė e lehtė.
12. E nuk janė tė njejtė dy dete; ky i
ėmbėl shuan etjen dhe pirja e tij ėshtė e lehtė, e ky tjetri i njelmėt djeg. E
prej secili ju hani mish tė freskėt, nxirrni stoli qė i bani; e, i sheh anijet
se si ēajnė ujin pėr tė kėrkuar tė mirat e Tij. Ashtu qė ju falėnderoni.
13. Ai ėshtė qė zgjat natėn nė pjesė
tė ditės dhe zgjat ditėn nė pjesė tė natės, i nėnshtroi diellin dhe hėnė qė
secili lėviz (udhėton) deri nė afatin e caktuar. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj,
i tėrė sundimin ėshtė i Tij, e ata qė i lutni nė vend tė Tij, nuk posedojnė as
sa njė cipė (e hurmave, fije).
14. Nėse ata i thėritni, ata nuk
dėgjojnė thirrjen tuaj, po tė zėmė se dėgjojnė nuk mund tju pėrgjigjen juve nė
ditėn e kijametit, ata do tė mohojnė adhurimin tuaj ndaj tyre.
15. O ju njerėz, ju keni nevojė
All-llahun e All-llahu nuk ka nevojė pėr ju; Ai ėshtė i falėnderuari.
16. Po tė dojė Ai, juve ju zhduk e
sjellė krijesė tė re.
17. E pėr All-llahun ajo nuk ėshtė e
vėshtirė.
18. dhe asnjė mėkatar nuk do tė bartė
mėkatin e tjetėrit, po edhe nėse mėkatarin thėrret ndonjė pėr tia bartur atė,
ajo nuk do ti bartet atij, edhe nėse (ai qė thėrret) ėshtė i afėrt i tij. Ti
mund tua tėrhequr vėrejtjen vetėm atyre qė i kanė frikėn Zotit tė tyre edhe
pse nuk shohin dhe qė e falin namazin. E kush pastron veten, ai ka bėrė
pastrimin pėr tė mirėn e vet, se vetėm te All-llahu ėshtė e ardhmja.
19. Nuk janė tė barabartė i verbėri
dhe ai qė sheh.
20. Dhe as errėsirat e drita.
21. E as hija me vapėn.
22. E nuk janė tė njejtė as tė gjallit
e tė vdekurit, All-llahu bėn tė dėgjojė atė qė do, e ti nuk mund tė bėsh tė
dėgjojė ai qė ėshtė nė varr.
23. Ti nuk je tjetėr vetėm i dėrguar
qė tėrheq vėrejtjen.
24. Ne tė dėrguam ty me atė qė ėshtė e
vėrtetė, lajmgėzues e qortues, e nuk pati asnjė nga popujt qė nuk pati tė
dėrguar.
25. Edhe nėse tė pėrgėnjeshtrojnė ty,
pėrgėnjeshtruan edhe ata qė ishin para tyre, qė atyre u patėn ardhur argumente tė
qarta, me broshura dhe me Libėr tė ndritshėm.
26. Pastaj (pasi refuzuan) i
shkatėrrova ata qė nuk besuan, e sa i tmershėm ishte ndėshkimi Im!
27. A nuk e sheh se All-llahu lėshon
nga qielli ujė, e Ne nxjerrim me tė fruta, ngjyra e tė cilave ėshtė e ndryshme,
e edhe nėpėr kodra ka vija tė bardha e tė kuqe ngjyrash tė ndryshme, e ka edhe
shumė tė zeza.
28. Edhe nga njerėzit, nga gjallesat,
nga kafshėt po ashtu ka tė ngjyrave tė ndryshme.
29. Ata qė lexojnė librin e
All-llahut, e falin namazin dhe nga begatitė qė Ne u kemi dhėnė japin fshehtazi
e haptazi, ata e shpresojnė nė njė fitim qė kurrė nuk humbet.
30. Qė Ai (All-llahu) do tju plotėsojė
shpėrblimin e tyre, e edhe do tju shtojė nga mirėsia e Tij, vėrtet Ai ėshtė
mėkatfalės dhe shumė dhe shumė mirėnjohės.
31. Dhe ajo qė Ne tė shpallėm ty nga
libri, ėshtė e vėrtetė e saktė, ė vėrteton edhe pėr ato qė ishin para tij.
Vėetet, All-llahu ėshtė hollėsisht i njohur ndaj robėrve tė vet, isheh tė
gjitha.
32. Pastaj Ne u lamė nė trashėgim
librin robėrve Tanė qė Ne i kemi zgjedhur; e prej tyre ka qė janė dėmtues tė
vetėvetės, ka qė janė mesatarė, e ka prej tyre qė janė mė ndihmėn e All-llahut,
tė parėt nė punė tė mira, kjo ėshtė ajo mirėsia e madhe.
33. Xhennetet e Adnit janė qė do tė
hyjnė nė to, aty do tė stollisen me rrethdorėza nga ari e margaritari, e petkat
e tyre janė tė mėndafshta.
34. E ata thonė: Falėnderuar qoftė
All-llahu qė largoi prej nesh brengat; vėrtet, Zoti ynė ėshtė qė falė shumė dhe
ėshtė bamirės.
35. I cili nga mirėsia e Tij na
vendosi nė vendin e pėrjetshėm, ku nukk do tė na prekė ndonjė mundim fizik dhe
ku nuk na prek ndonjė molisje.
36.
37. Dhe ata do tė klithin aty: O Zot
ynė, nxirrna e tė bėjmė vepra tė mira, e jo si ato qė i bėnim! Po a nuk u
dhamė juve jetė aq sa qė ai ka dashur tė mendojė, ka mundur tė mendojė gjatė
asaj kohe, madje juve u ka ardhur edhe pejgamberi, pra shijoni, se pėr
zullumqarėt nuk ka ndonjė ndihmėtar.
38. Nuk ka dyshim, se All-llahu e di
tė fshehtėn e qiejve e tė tokės dhe Ai ėshtė qė e di se ēka mbajnė
gjoksat.
39. Ai ėshtė qė juve ju bėri
zėvendėsues nė Tokė, e kush nuk besoi tė keqen e mosbesimit e ka kundėr vetes;
dhe mosbesimi i jobesimtarėve nuk u shton tjetėr te Zoti i tyre vetėm se
urrejtje tė fortė dhe jobesimtarėve nuk u shton tjetėr, mosbesimi i tyre vetėm
se dėshpėrim.
40. Thuaj: Mė tregoni pėr zotat tuaj
qė i adhuroni pos All-llahut, mė bėni tė shohė se ēkrijuan ata nė tokė; a mos
kanė pjesė ata nė qiej, a mos u kemi dhėnė atyre ndonjė libėr, e ata kanė
argument nė tė? Jo, por mizorėt nuk i premtojnė njėri-tjetrit diēka tjetėr
vetėm se mashtrim.
41. All-llahu i mban qiejt dhe tokėn
qė tė mos zhduken, e nėse zhduken, ska askush pos Tij qė mund ti mbajė; Ai
ėshtė qė nuk ngutet, ėshtė qė falė.
42. Ata me betimin mė tė fortė tė tyre
janė betuar nė All-llahun se, nėse u vjen atyre ndonjė pejgamber, do tė jenė mė
tė udhėzuarit (mė besimtarėt) nga njeri i atyre popujve (jahudi ose i
krishterė), e kur u erdh atyre pejgamberi, atyre nuk u shtoi tjetėr vetėm se
largim.
43. (Largim) Pėr shkak tė
mendjemadhėsisė dhe dredhisė sė keqe, por dredhia e keqe nuk godit tjetėr vetėm
ata qė kurdisėn. Pra ata nuk janė duke pritur tjetėr vetėm gjurmėt e tė parėve,
e nė ligjin e All-llahut kurrė nuk do tė hasėsh devijim.
44. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė
sohin se si ishte pėrfundimi i atyre qė ishin para tyre, ndonėse ata ishin edhe
mė tė fuqishėm. All-llahu nuk ėshtė i tillė qė ndonjė send nė qiej e as nė tokė
tė mund ta bėjė tė paaftė Atė; Ai ėshtė i dijshėm, i fuqishėm.
45. E sikur All-llahu ti kapte
njerėzit sipas veprave (tė kėqia) tė tyre, nuk doheut asnjė gjallesė, por Ai i
afatizon deri nė momentin e caktuar, e kur tė vijė afati i tyre, ska dyshim se
All-llahu i ka parasysh robėrit e vet.