35.Suretu Fatir 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Falėnderimi i qoftė Allauht, Krijuesit tė qiejve e tokės Sajuesit tė engjėjve me mga dy palė, tri palė e katėr krahė, ndėrmjetsues (nė mes Tij dhe pejgamberėve). Ai shton nė krijimin atė qė do, vėrtet, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send. 

2. Atė qė All-llahu ua dhuron njerėzve nga mėshira e Tij, nuk ka kush qė mund ta pengojnė, e atė qė Ai e ndal, nuk ka kush qė mund ta lirojė pos Tij; Ai ėshtė ngadhnjyesi, i gjithdijshmi. 

3. O ju njerėz, ruani me mirėnjohje tė mirat qė All-llahu u dhuroi! A ka ndonjė zot tjetėr qė u furnizon juve nga qielli e toka? Nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e si pra, e ktheni shpinėn? 

4. Po, nėse ty tė konsiderojnė rrenacak, edhe tė dėrguarit para teje kanė qenė tė pėrgėnjeshtruar, po vetėm te All-llahu kthehen ēėshtjet. 

5. O ju njerėz, s’ka dyshim se premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė, pra tė mos u mashtrojė juve jeta e kėsaj bote dhe tė mos u mashtrojė juve ndaj All-llahut ai i mashtruari (shejtani). 

6. Djalli ėshtė armik i juaji, pra edhe ju konsideronie armik, ai e thėrret atė grupin e vet, vetėm pėr t’i bėrė banues tė zjarrit. 

7. Ata qė nuk besuan, kanė njė dėnim tė ashpėr, e ata qė besuan dhe bėn vepra tė mira, ata kanė falje (tė mėkateve) dhe shpėrblilm tė madh). 

8. A atij qė vepra e vet e keqe i ėshtė hijeshuar dhe e sheh si tė mirė (a ėshtė i njejtė me atė qė i largohet asaj)? Nė tė vėrtetė, All-llahu e largon nga e vėrteta atė qė do dhe Ai e udhėzon atė qė do, andaj ti (Muhammed) mos shkatėrro veten me dėshpėrim pėr ta, All-llahu e di shumė mirė atė qė bėjnė ata. 

9. All-llahu ėshtė Ai qė i lėshon erėrat, e ato i lėkundin retė dhe Ne i derdhim ato nė njė vend tė thatė dhe me atė ujitje e ngjallim tokėn pas vdekjes sė saj. Ja, kėshtu ėshtė ringjallja. 

10. Kush e dėshiron krenarinė (le ta dijė) e tėrė krenaria i takon All-llahut (pra le tė kėrkojė prej Tij), te Ai ngritet fjala e mirė (besimi) dhe veprimi i mirė, e Ai i pranon. E ata qė pėrgatitin dredhira tė kėqia, pėr ata ėshtė njė dėnim i rėndė dhe dredhia e tyre ėshtė e zhdukur. 

11. All-llahu ju krijoi prej dheu, mandej prej njė pike uji, e pastaj ju bėri ēift. E asnjė femėr nuk bart e as nuk lind ndryshe, vetėm se me dijen e Tij, dhe nuk i jepet kujt tė jetojė gjatė ose t’i shkurtohet jeta e tij, vetėm se ajo ėshtė e shėnuar nė Libėr (Lehvi mahvudh), e kjo pėr All-llahun ėshtė e lehtė. 

12. E nuk janė tė njejtė dy dete; ky i ėmbėl shuan etjen dhe pirja e tij ėshtė e lehtė, e ky tjetri i njelmėt djeg. E prej secili ju hani mish tė freskėt, nxirrni stoli qė i bani; e, i sheh anijet se si ēajnė ujin pėr tė kėrkuar tė mirat e Tij. Ashtu qė ju falėnderoni. 

13. Ai ėshtė qė zgjat natėn nė pjesė tė ditės dhe zgjat ditėn nė pjesė tė natės, i nėnshtroi diellin dhe hėnė qė secili lėviz (udhėton) deri nė afatin e caktuar. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, i tėrė sundimin ėshtė i Tij, e ata qė i lutni nė vend tė Tij, nuk posedojnė as sa njė cipė (e hurmave, fije). 

14. Nėse ata i thėritni, ata nuk dėgjojnė thirrjen tuaj, po tė zėmė se dėgjojnė nuk mund t’ju pėrgjigjen juve nė ditėn e kijametit, ata do tė mohojnė adhurimin tuaj ndaj tyre. E kush nuk tė informon ty si i Dijshmi (All-llahu). 

15. O ju njerėz, ju keni nevojė All-llahun e All-llahu nuk ka nevojė pėr ju; Ai ėshtė i falėnderuari. 

16. Po tė dojė Ai, juve ju zhduk e sjellė krijesė tė re. 

17. E pėr All-llahun ajo nuk ėshtė e vėshtirė. 

18. dhe asnjė mėkatar nuk do tė bartė mėkatin e tjetėrit, po edhe nėse mėkatarin thėrret ndonjė pėr t’ia bartur atė, ajo nuk do t’i bartet atij, edhe nėse (ai qė thėrret) ėshtė i afėrt i tij. Ti mund t’ua tėrhequr vėrejtjen vetėm atyre qė i kanė frikėn Zotit tė tyre edhe pse nuk shohin dhe qė e falin namazin. E kush pastron veten, ai ka bėrė pastrimin pėr tė mirėn e vet, se vetėm te All-llahu ėshtė e ardhmja. 

19. Nuk janė tė barabartė i verbėri dhe ai qė sheh. 

20. Dhe as errėsirat e drita. 

21. E as hija me vapėn. 

22. E nuk janė tė njejtė as tė gjallit e tė vdekurit, All-llahu bėn tė dėgjojė atė qė do, e ti nuk mund tė bėsh tė dėgjojė ai qė ėshtė nė varr. 

23. Ti nuk je tjetėr vetėm i dėrguar qė tėrheq vėrejtjen. 

24. Ne tė dėrguam ty me atė qė ėshtė e vėrtetė, lajmgėzues e qortues, e nuk pati asnjė nga popujt qė nuk pati tė dėrguar. 

25. Edhe nėse tė pėrgėnjeshtrojnė ty, pėrgėnjeshtruan edhe ata qė ishin para tyre, qė atyre u patėn ardhur argumente tė qarta, me broshura dhe me Libėr tė ndritshėm. 

26. Pastaj (pasi refuzuan) i shkatėrrova ata qė nuk besuan, e sa i tmershėm ishte ndėshkimi Im! 

27. A nuk e sheh se All-llahu lėshon nga qielli ujė, e Ne nxjerrim me tė fruta, ngjyra e tė cilave ėshtė e ndryshme, e edhe nėpėr kodra ka vija tė bardha e tė kuqe ngjyrash tė ndryshme, e ka edhe shumė tė zeza. 

28. Edhe nga njerėzit, nga gjallesat, nga kafshėt po ashtu ka tė ngjyrave tė ndryshme. Po All-llahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm dijetarėt, All-llahu ėshtė mbi gjithēka ėshtė mėkatfalės. 

29. Ata qė lexojnė librin e All-llahut, e falin namazin dhe nga begatitė qė Ne u kemi dhėnė japin fshehtazi e haptazi, ata e shpresojnė nė njė fitim qė kurrė nuk humbet. 

30. Qė Ai (All-llahu) do t’ju plotėsojė shpėrblimin e tyre, e edhe do t’ju shtojė nga mirėsia e Tij, vėrtet Ai ėshtė mėkatfalės dhe shumė dhe shumė mirėnjohės. 

31. Dhe ajo qė Ne tė shpallėm ty nga libri, ėshtė e vėrtetė e saktė, ė vėrteton edhe pėr ato qė ishin para tij. Vėetet, All-llahu ėshtė hollėsisht i njohur ndaj robėrve tė vet, isheh tė gjitha. 

32. Pastaj Ne u lamė nė trashėgim librin robėrve Tanė qė Ne i kemi zgjedhur; e prej tyre ka qė janė dėmtues tė vetėvetės, ka qė janė mesatarė, e ka prej tyre qė janė mė ndihmėn e All-llahut, tė parėt nė punė tė mira, kjo ėshtė ajo mirėsia e madhe. 

33. Xhennetet e Adnit janė qė do tė hyjnė nė to, aty do tė stollisen me rrethdorėza nga ari e margaritari, e petkat e tyre janė tė mėndafshta. 

34. E ata thonė: “Falėnderuar qoftė All-llahu qė largoi prej nesh brengat; vėrtet, Zoti ynė ėshtė qė falė shumė dhe ėshtė bamirės. 

35. I cili nga mirėsia e Tij na vendosi nė vendin e pėrjetshėm, ku nukk do tė na prekė ndonjė mundim fizik dhe ku nuk na prek ndonjė molisje. 

36. Po pėr ata qė nuk besuan ėshtė zjarri i Xhehennemit. Ata as nuk gjykohen qė tė vdesin (tė rehatohen) e as nuk u lehtėsohe ndėshkimi. Kėshtu e ndėshkojmė secilin qė ėshtė shumė i pabesim. 

37. Dhe ata do tė klithin aty: “O Zot ynė, nxirrna e tė bėjmė vepra tė mira, e jo si ato qė i bėnim!” Po a nuk u dhamė juve jetė aq sa qė ai ka dashur tė mendojė, ka mundur tė mendojė gjatė asaj kohe, madje juve u ka ardhur edhe pejgamberi, pra shijoni, se pėr zullumqarėt nuk ka ndonjė ndihmėtar. 

38. Nuk ka dyshim, se All-llahu e di tė fshehtėn e qiejve e tė tokės dhe Ai ėshtė qė e di se ēka mbajnė gjoksat. 

39. Ai ėshtė qė juve ju bėri zėvendėsues nė Tokė, e kush nuk besoi tė keqen e mosbesimit e ka kundėr vetes; dhe mosbesimi i jobesimtarėve nuk u shton tjetėr te Zoti i tyre vetėm se urrejtje tė fortė dhe jobesimtarėve nuk u shton tjetėr, mosbesimi i tyre vetėm se dėshpėrim. 

40. Thuaj: “Mė tregoni pėr zotat tuaj qė i adhuroni pos All-llahut, mė bėni tė shohė se ē’krijuan ata nė tokė; a mos kanė pjesė ata nė qiej, a mos u kemi dhėnė atyre ndonjė libėr, e ata kanė argument nė tė?” Jo, por mizorėt nuk i premtojnė njėri-tjetrit diēka tjetėr vetėm se mashtrim. 

41. All-llahu i mban qiejt dhe tokėn qė tė mos zhduken, e nėse zhduken, s’ka askush pos Tij qė mund t’i mbajė; Ai ėshtė qė nuk ngutet, ėshtė qė falė. 

42. Ata me betimin mė tė fortė tė tyre janė betuar nė All-llahun se, nėse u vjen atyre ndonjė pejgamber, do tė jenė mė tė udhėzuarit (mė besimtarėt) nga njeri i atyre popujve (jahudi ose i krishterė), e kur u erdh atyre pejgamberi, atyre nuk u shtoi tjetėr vetėm se largim. 

43. (Largim) Pėr shkak tė mendjemadhėsisė dhe dredhisė sė keqe, por dredhia e keqe nuk godit tjetėr vetėm ata qė kurdisėn. Pra ata nuk janė duke pritur tjetėr vetėm gjurmėt e tė parėve, e nė ligjin e All-llahut kurrė nuk do tė hasėsh devijim. 

44. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė sohin se si ishte pėrfundimi i atyre qė ishin para tyre, ndonėse ata ishin edhe mė tė fuqishėm. All-llahu nuk ėshtė i tillė qė ndonjė send nė qiej e as nė tokė tė mund ta bėjė tė paaftė Atė; Ai ėshtė i dijshėm, i fuqishėm. 

45. E sikur All-llahu t’i kapte njerėzit sipas veprave (tė kėqia) tė tyre, nuk doheut asnjė gjallesė, por Ai i afatizon deri nė momentin e caktuar, e kur tė vijė afati i tyre, s’ka dyshim se All-llahu i ka parasysh robėrit e vet.