39.Suretu
Ez Zumer
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Shpallja e librit ėshtė prej
All-llahut, tė gjithfuqishmit, tė urtit.
2. Ne ta shpallėm ty librin pėr hir tė
sė vėrtetės, andaj ti adhuroje All-llahun duke qenė i sinqertė nė adhurimin e
Tij!
3. Vini re! Adhurim i sinqertė ėshtė
vetėm ai pėr All-llahun! Ndėrsa ata qė nė vend tė tij adhurojnė miq tė tjerė
(duke thėnė): Ne nuk i adhurojmė ata pėr tjetėr, vetėm qė tė na afrojnė sa mė
afėr All-llahut, ska dyshim se All-llahu do tė gjykojė mes tyre pėr atė qė ata
ishin nė kundėrshtim. E, ėshtė e vėrtetė se All-llahu nuk udhėzon nė rrugė tė
drejtė, atė qė ėshtė rrenės, jobesimtarė.
4. Sikur tė kishte dashur All-llahu
tė ketė fėmijė, do tė zgjidhte atė qė dėshiron nga ēka Ai vetė krijon. I pastėr
ėshtė Ai! Ai ėshtė All-llahu, i vetmi, i fuqishmi!
5. Ai krijoi qiejt e tokėn me qėllim
tė caktuar; Ai natėn mbėshtjell (vendi tė) ditės dhe ditės ia mbėshtjell natės;
Ai nėnshtroi diellin dhe hėnėn, qė ssecili lėviz deri nė njė afat tė caktuar,
pra Ai ėshtė ngadhėnjyesi, mėkatfalėsi.
6. Ai ju krijoi juve prej njė njeriu,
mandej prej tij e krijoi palėn (ēiftin) e tij dhe Ai krijoi pėr juve tetė nga
qiftet e kafshėve. Ai u krijoi nė barqet e nėnave tuaja, krijim (etapė) pas
krijimit nė tri errėsira. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, vetėm i Tij ėshtė
pushteti, nuk ka tjetėr pos Tij. E, si pra, i shmangeni (adhurimit tė
Tij)?
7. Nėse ju nuk besoni, All-llahu nuk
ėshtė nevojtarė pėr ju; megjithatė, Ai nuk ėshtė i kėnaqur me mosbesimin e
robėrve tė Vet, e nėse jeni mirėnjohės ndaj Tij, Ai e pėlqen atė pėr ju.
Ndėrkaq, nuk do ta bartė asnjė mėkatarė barrėn e tjetrit. Pastaj, e ardhmja
juaj ėshtė vetėm te Zoti juaj, e AI do tju njoftojė me atė qė keni vepruar.
Vėrtet, Ai e di shumė mirė se ēka mbajnė zemrat.
8. E kur e godit njeriun ndonjė e
keqe (ndonjė dėm), ai e lut Zotin e vet duke kėrkuar ndihmė vetėm prej Tij, e
kur nga ana e TIj i je ndonjė tė mira (ia largon tė keqen), ai e harron atė qė
mė parė ėshtė lutur Atij, dhe i pėrshkruan shokė All-llahut pėr tė larguar
(njerėzit) nga rruga e Tij. Thuaj: Kėnaqu pėr pak kohė mė mosbesimin tėnd, se
ti pa dyshim je nga banuesit e zjarrit!
9. (A jobesimtari e ka gjendjen mė tė
mirė)
10. Thuaj: O robėrit e Mi qė keni
besuar, kini frikė ndaj Zotit tuaj. Ata qė bėnė mirė nė kėtė jetė, kanė tė mirė
tė madhe, e Toka e All-llahut ėshtė e gjėrė, ndėrsa tė durueshmive u jepet
shpėrblimi i tyre pa masė!
11. Thuaj: Unė jam i urdhėruar ta
adhuroj All-llahun, tė jem i snqertė nė adhurimin ndaj Tij!
12. Dhe jam i urdhėruar tė jem i pari
i myslimanėve!
13. Thuaj: Unė i frikėsohem dėnimit
tė njė dite tė madhe, nėse kundėrshtoj Zotin tim.
14. thuaj: vetėm All-llahun e adhuroj,
sinqerisht ndaj Tij e bėj adhurimin tim.
15. E ju pra , adhuroni pos Tij ēka tė
doni! Thuaj: Tė dėshtuar nė ditėn e kijametit janė ata qė e kanė hmbur veten
dhe familjen e vet. Vini re: ky ėshtė dėshtimi i njėmendėt.
16. Se ata do tė kenė shtresa tė
zjarrit edhe sipėr edhe prfundi. Me kėtė All-llahu i frikėson robėrit e Vet: O
robėrit e Mi, kinie frikė (dėnimin)!
17. Ndėrkaq, ata qė u larguan prej
adhurimit tė idhujve dhe ju drejtuan All-llahut, ata kanė gėzim tė madh, e ti
pėrgėzoj robėrit e Mi!
18. Tė cilėt i dėgjojnė fjalėt dhe
pasojnė atė mė tė mirėn prej tyre. Tė tillėt janė ata qė All-llahu i udhėzoi nė
rrugėn e drejtė dhe tė tillėt janė ata tė menēurit.
19. E, atij qė i ėshtė pėrcaktuar
vendimi pėr dėnim, a mund ta shpėtosh ti prej zjarrit?
20. Ndėrkaq, ata qė u ruajtėn pėr hir
tė Zotit tė tyre, pėr ta do tė ketė dhoma tė ndėrtuara njėra mbi tjetrėn, nėn
tė cilat rrjedhin lumenjtė. Premtimi i All-llahut, e All-llahu nuk e thyen
premtimin.
21. A nuk e sheh se All-llahu lėshon
ujė nga qielli dhe atė e shpėrndanė nė tokė nėpėr burime, mandej me tė mbijnė
bimė tė llojeve dhe tė ngjyrave tė ndryshme, pastaj ajo thahet dhe ti e sheh
ata tė zverdhurar dhe pastaj e bėn atė tė llomitr. Ska dyshim se nė kėtė ka
argument pėr tė zotėt e mendjes.
22. Atij qė All-llahu ia ka zgjruar
kraharorin pėr besim islam, ai ėshtė nė njė dritė tė sigurt prej Zotit tė vet.
Tė mjrėt janė ata qė nga zemėrfortėsia e tyre nuk pėrmendin All-llahun, tė
tillėt janė nė humbje tė qartė.
23. All-llahu e shpalli tė folmėn mė
tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas herė (me
kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurat dhe zemrat
e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė
qė All-llahu e le tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues.
24. E ai qė me fytyrėn e vet mbrohet
nga dėnimi nė ditėn e kijametit (a ėshtė i njejtė me atė tė shpėtuarin)? Kur
mizorėve u thuhet: Pėrjetoni tė keqen e asaj qė punuat!
25. Edhe ata para tyre
pėrgėnjeshtruan, por u erdhi ndėshkim nga nuk e menduan.
26. All-llahu u bėri tė pėrjetojnė nė
kėtė jetė poshėtrimin, por dėnimi i botės tjetėr ėshtė edhe mė i madh, sikur ta
dinin ata.
27. Ne u kemi sjellė njerėzve nė kėtė
Kuran shembuj nga ēdo lėmi e nevojshme, ashtu qė tė marrin pėrvojė,
(mėsim),
28. Duke qenė Kuran arabisht qė nuk
ka kundėrthėnie, me qėllim qė tė ruhen prej rrugės sė gabuar.
29. All-llahu solli njė shembull: Njė
njeri (rob) nė posedimin e tė cilit ishin ortakė pa marrėveshje mes vete dhe
njėri (rob) qė ėshtė thjesht nė posedimin e njė njeriu. A janė ata tė dy tė njė
lloji (tė njė gjendjeje)? Lavdėrimi i takon vetėm All-llahut, por shumica e
tyre, nuk e dinė.
30. Ti do tė jesh i vdekur, e edhe ata
do tė jenė tė vdekur.
31. E pastaj, nė ditėn e kijametit
pranė Zotit tuaj do tė grindeni mes vete.
32. E kush ėshtė mė mėkatar se ai qė
flet tė pavėrtetėn ndaj All-llahut dhe se ai qė kur i erdhi e vėrteta e
pėrgėnjeshtroi? A nuk ėshtė nė Xhehennem vendqėndrimi pėr jobesimtarėt?
33. E ai qė e solli tė vėrtetėn dhe ai
qė e vėrtetoi atė, tė tillėt janė tė ruajturit.
34. Ata te Zoti i tyre kanė ēkado qė
dėshirojnė, e ai ėshtė shpėrblimi i bamirėsve.
35. All-llahu do tua shlyej atyre
edhe mė tė keqen qė e punuan dhe do tu jepė shpėrblime mė tė mira pėr ata qė
punuan.
36. A nuk i mjafton All-llahu robit tė
vet? E ata tė friksojnė ty me tė tjerėt pos Tij. Po atė qė e ka humbur
All-llahu, pėr tė nuk ka udhėzues!
37. Atė qė All-llahu e drejton, atė
nuk ka kush e humbė; a nuk ėshtė All-llahu i gjithėfuqishėm qė ndėrmerr
ndėshkime?
38. Po nėse i pyet ata se kush i
krijoi qiejt e tokėn, sigurisht ata do tė thonė: All-llahu! Ti thuaju: Mė
tregoni pra, pėr ata qė i adhuroni, pos All-llahut, nėse All-llahu mė godit mua
me ndonjė tė keqe, a munden ta largojnė ata atė tė keqe, ose, nėse All-llahu
dėshiron ndonjė tė mirė ndaj meje, a munden ta pengojnė ata tė mirėn e Tij?
Thuaju: Mua mė mjafton All-llahu. Vetėm Atij i mbėshteten tė
mbėshteturit.
39. Thuaj: O populli im, veproni
sipas gjendjes suaj, e edhe unė veproj sipas times e mė vonė do ta dini,
40. se cilit do ti vijė dėnimi qė e
poshtėron dhe do ta goditė dėnim i pėrjetshėm!
41. Ne ta zbritėm ty librin me
argumente pėr njerėz, e kush orientohet nė rrugėn e vėrtetė, ai e ka pėr vete e
kush e humb, ai i bėn dėm vetėm vetes, e ti nuk je garantues i tyre.
42. All-llahu i merr shpirtrat kur
ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė trupave tė tyre), e edhe atė qė
ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e kthen),
e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon (tė
kthehet) deri nė afatin e caktuar. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull
qė mendon.
43. A mos kanė zgjedhur ndėrmjetėsues
pėrveē All-llahut? Thuaj: A edhe pse janė qė nuk posedojnė asgjė e as nuk
kuptojnė.
44. Thuaj: I tėrė shefaati
(ndėrmjetėsimi) i takon vetėm All-llahut, i Tij ėshtė pushteti i qiejve dhe i
tokės, e mė vonė vetėm te Ai ktheheni.
45. Kur pėrmendet vetėm All-llahu,
zemrat e atyre qė nuk besojnė botėn tjetėr, neveriten, e kur pėrmenden, pėrveē
Atij, tė tjerėt, ata gėzohen.
46. Thuaj: O All-llah, Krijues i
qiejve e i tokės, Njohės i tė fshehtės edhe i tė dukshmės, Ti je qė gjykon mes
robėrve Tu pėr atė qė ata kundėrshtoheshin.
47. E sikur tė ishte e atyre qė nuk
besuan, e tėrė ajo ēka ka nė tokė e edhe njėherė aq, do ta jepnin kompensim pėr
ti shpėtuar dėnimit tė tmerrshėm nė ditėn e kijametit. E prej All-llahut do
tu prezentohet (lloji i dėnimit) ēka as nuk kanė mund tė mendojnė.
48. Dhe do tua dalin nė shesh tė
kėqiat qė i kanė punuar dhe i pėrfshin ata ajo me tė cilėn talleshin.
49. Kur e godit njeriun ndonjė e keqe,
ai na lutet Neve, e kur nga ana Jonė ia shėndėrrojmė atė nė ndonjė tė mirė, ai
thotė: Kjo mė ėshtė dhėnė nė bazė tė dijes sime! Jo, por ajo ėshtė njė
sprovė, por shumica e tyre nuk e dinė.
50. Ashtu patėn thėnė edhe ata qė
ishin para tyre, por atyre nuk u bėri dobi ajo ēka kishin fituar.
51. Ata i goditėn tė kėqijat qė i
kishin punuar. Edhe prej kėtyre, ata qė bėnė zullum, do ti godasin tė kėqiat e
veprave tė tyre dhe nuk mund ti shpėtojnė asaj (goditjeje).
52. A nuk e dinė ata, se All-llahu i
jep furnizim tė plotė atij qė do. Edhe nė kėto ekzistojnė fakte pėr njė popull
qė beson.
53. Thuaj: O robėrit e Mi, tė cilėt e
keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės
sė All-llahut, pse All-llahu i falė tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė falė
dhe ėshtė mėshirues!
54. Dhe, kthehuni te Zoti juaj dhe
pėruljuni Atij para se tu vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė kush tju
ndihmojė.
55. Dhe pėrmbajuni asaj mė tė mirės qė
u ėshtė shpallur nga Zoti juaj, para se tju vijė dėnimi befas e ju tė mos
dini.
56. Dhe tė mos thotė ndokush: O i
mjeri unė qė kam lėnė mangu respektimin ndaj All-llahut dhe ė kam qenė prej
atyre qė talleshin!
57. Ose tė mos thotė: Ah, sikur tė mė
kishte udhėzuar All-llahu (nė rrugė tė drejtė) e tė kisha qenė prej atyre qė
janė tė ruajtur!
58.
59. Jo, ty tė patėn ardhur argumentet
e Mia, e ti i pėrgėnjeshtrove ato, u bėre kryeneē dhe ishe prej atyre qė nuk
besuan.
60. E ata qė bėnė gėnjeshtėr ndaj
All-llahut, do ti shohėsh nė ditėn e kijametit, fytyrat e tyre tė nxira. A nuk
ėshtė nė Xhehennem vendi i Kryelartėve?
61. Ndėrsa All-llahu do ti shpėtojė
me atė suksesin e tyre ata, qė kishin qenė tė ruajtur. Ata nuk doti kapė e
keqja e as nuk do tė jenė tė shqetėsuar.
62. All-llahu ėshtė krijues i ēdo
sendi dhe Ai ėshė mbikėqyrės ndaj ēdo gjėje.
63. Vetėm te Ai janė ēelėsat e qiejve
dhe tokės, ndėrsa ata qė nuk i besuan argumentet e All-llahut, tė tillėt janė
ata tė dėshtuarit.
64. Thuaj: O ju injorantė, a mos mė
thirrni tė adhuroj tjetėr, nė vend tė All-llahut?
65. Pasha Alahun, ty tė ėshtė
shpallur, e edhe atyre para teje: Nėse i bėn shok (All-llahut), veprat tua
janė tė asgjėsuara dhe ti do tė jeshė prej tė humburve.
66. Prandaj, vetėm All-llahun adhroje
dhe bėhu mirėnjohės!
67. Ata nuk e ēmuan All-llahun me atė
madhėshtinė qė i takon, ndėrsa, nė ditėn e kijametit e tėrė toka ėshtė nė
grushtin e Tij, e qiejt tė mbėshtjellė nė tė djathtėn e Tij. Ai ėshtė i pastėr
nga tė metat dhe Ai ėshtė i lartė nga ēka ata i shoqėrojnė!
68. Dhe i fryhet Surit dhe bie i
vdekur ēka ka nė qiej dhe nė tokė, pėrveē atyre qė do All-llahu (tė mos
vdesin), pastaj i fryhet atij herėn tjetėr, kur qe, tė gjithė aa tė ngritur e
presin (urdhėrin e Zotit).
69. Toka ėshtė ndriēuar me dritėn e
Zotit tė vet, libri (shėnimet mbi veprat) ėshtė vėnė pranė dhe sillen
pejgamberėt e dėshmitarėt, e kryhet mes tyre gjykimi me drejtėsi, e atyre nuk u
bėhet padrejtė.
70. Dhe, secili njeri shpėrblehet me
atė qė ka vepruar, e Ai mė sė miri e di se ēpunuan.
71. E ata qė nuk besuan sillen nė
grupe te Xhehennemi, e kur arrijnė te ai, dyert e tij hapen e roja e tij u
thotė atyre: A nuk u patėn ardhur juve tė dėrguar nga mesi juaj tju lexojnė
shpalljet e Zotit tuaj, tju tėrheqin vėrejtjen pėr ballafaqimin tuaj nė kėtė
ditė? Po, (na kanė ardhur. . . ) thonė ata, por fjala (vendimi) e dėnimit
domosdo ėshtė bėrė realitet kundėr jobesimtarėve!
72. U thuhet: Hyni nėpėr dyer tė
Xhehennemit, aty do tė jeni pėrgjithmonė, sa vend i keq ėshtė pėr
kryelartėt!
73. E ata qė ishin tė devotshėm ndaj
Zotit tė tyre, sillen nė grupe te Xhenneti, e kur arrijnė aty, dyert e tij i
gjejnė tė hapura dhe roja e tij u thotė atyre: Selamun alejkum - qofshi tė
shpėtuar, ishit tė pastėr, andaj hyni nė tė, aty do tė jeni pėrgjithmonė.
74. E ata (tė Xhennetit) thanė:
Falėnderuar qoftė All-llahu, i cili premtimin e Vet e bėri realitet ndaj nesh
dhe na e la nė disponim tokėn e Xhennetit qė tė vendosemi aty ku tė duam! Sa
shpėrblim i mirė ėshtė i atyre qė vepruan drejtė.
75. E do ti shohėsh engjėjt tė
rreshtuar pėrreth Arshit, e madhėrojnė me falėnderim Zotin e vet. E nė mes tyre
(njerėzve) kryhet gjykimi me drejtėsi dhe thuhet: (prej tė gjithėve)
Falėnderuar qoftė vetėm All-llahu, Zoti i botėve!