42.Suretu Esh Shura 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Ajn, Sinė, Kaf. 

3. All-llahu, fuqiploti, i gjithėdijshmi kėshtu (kėto ajete) tė shpall ty dhe atyre qė ishin para teje. 

4. Vetėm e Tij ėshtė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė dhe Ai ėshtė Mbizotėruesi , i Madhėruari!

5. Qiejt e lartė mbi ta (ose qiejt njėri mbi tjetrin) gati pėlcasin (nga madhėria e Zotit ose nga thėniet e ēoroditura tė idhujtarėve). Ndėrkaq, engjėjt vazhdimisht madhėrojnė (bėjnė tesbih) duke falėnderuar Zotin e tyre dhe kėrkojnė falje tė mėkateve pėr ata (besimtarėt) qė janė nė tokė. Ta dini se All-llahu ėshtė Ai mėkatfalėsi, Mėshiruesi! 

6. All-llahu ėshtė pėrcjellės i atyre qė, pos Tij, adhurojnė zota tė tjerė. Ti (o i dėrguar), nuk je i obliguar ndaj tyre. 

7. Prandaj, Ne tė shpallėm ty Kur’an arabisht qė ta kėshillosh kryefshatin (Mekėn) dhe ata pėrreth saj, dhe t’u tėrheqih vėrejtjen pėr ditėn e tubimit (kijametit), pėr tė cilėn nuk ka dyshim. Njė grup pėr nė Xhennet, kurse nj grup pėr nė zjarr. 

8. Po sikur tė kishte dashur All-llahu, do t’i bėnte ata (njerėzit) njė popull (tė njė feje), por Ai shtie nė mėshirėn e vet atė qė do (atė qė me vullnetin e vet pranon rrugėn e drejtė), e jobesimtarėt nuk kanė mbrojtės, as ndihhmės. 

9. Pėrkundrazi, ata zgjodhėn mbrojtjės pos Atij, po vetėm All-llahu ėshtė Ai mbrojtėsi dhe Ai ngjall tė vdekurit dhe Ai ka mundėsi pėr ēdo send. 

10. Pėr ēdo send qė nuk pajtoheni, gjykimi pėr tė ėshtė te All-llahu. Ai (gjykatėsi i famshėm) ėshtė All-llahu, Zoti im, vetėm Atij i jam mbėshtetur, dhe vetėm Atij i drejtohem. 

11. Ai ėshtė krijues i qiejve e i tokės. Ai nga lloji juaj krijoi pėr ju bashkėshorte, edhe nga kafshėt krijoi ēifte, ashtu qė t’ju shumojė. Asnjė send nuk ėshtė si Ai; Ai ėshtė dėgjuesi, shikuesi. 

12. Tė Tij janė ēelėsat e qiejve e tė tokės. Ai begaton shumė atė qė do dhe nuk begaton (atė qė gjithashtu do). Ai ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send. 

13. Ai u pėrcaktoi juve fe atė qė i pat pėrcaktuar Nuhut dhe atė qė Ne ta shpallėm ty dhe atė me ēka e patėm porositur Ibrahimin, Musain dhe Isain. (I porositėm) Ta praktikoni fenė e drejtė e mos u pėrēani nė tė. Pėr idhujtarėt ėshtė rėndė kjo nė ēka ju i thirrni ata. All-llahu veēon pėr tė (pėr besim tė drejtė) atė qė do dhe e udhėzon atė qė i drejtohet Atij. 

14. Po ata, vetėm pasi qė u erdhi e vėrteta, nuk u pėrēanė pėr tjetėr, por nga zilia mes tyre. e sikur tė mos ishte fjalė (vendimi) e hershme nga Zoti yt pėr deri nė njė afat tė caktuar do tė kryhej (dėnimi) me ta. Nuk ka dyshim se ata qė e trashėguan librin prej tyre (prej tė parėve) janė nė dyshim tė thellė ndaj tij (ndaj librit Tevratė e Inxhil). 

15. E pėr kėtė shkak (tė pėrēarjes sė tyre), ti thirr dhe pėrqėndrohu ashtu si tė ėshtė urdhėruar dhe mos shko pas sėshirave e thuaj: “Unė kam besuar nė librat qė i shpalli All-llahu, jam urdhėruar tė mbajė drejtėsi mes jush, All-llahu ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj; Ne kemi pėrgjegjėsinė e veprave tona e ju tė veprave tuaja, nuk ka polemikė mes nesh dhe jush; All-llahu bėn tubimin mes nesh dhe vetėm te Ai ėshtė pėrfundimi. 

16. Ata qė kundėrshtojnė fenė e All-llahut pasi qė asaj i janė pėrgjigjur (njerėzit), faktet e tyre janė tė asgjėsuara te Zoti i tyre, ata janė tė pėrbuzur dhe ata do tė kenė dėnim tė rėndė. 

17. All-llahu ėshtė Ai qė e zbriti librin e vėrtetė dhe drejtėsinė. Ti nuk mund ta dish, ndishta ēasti i shkatėrrimit ėshtė afėr. 

18. Ata qė nuk i besojnė atij, kėrkojnė ngutjen e tij, ndėrsa ata qė i besojnė, i frokėsohen dhe e dinė se ajo ėshtė e vėrtetė. Ta dini se ata qė bėjnė polemikė, duke dyshuar nė momentin e katastrofės sė pėrgjithshme, janė nė njė humbje tė thellė. 

19. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr robėrit e vet; Ai e begaton atė qė do; Ai ėshtė i gjithfuqishmi, ngadhėnjyesi. 

20. Kush ėshtė qė dėshiron fitimin e botės tjetėr (ahiretin), Ne do t’ia shtojmė fitimin e tij, e kush e dėshiron vetėm fitimin e kėsaj bote, Ne ia japim, po nė botėn tjetėr ai nuk ka hise. 

21. A mos kanė ata ortakė (zota ose idhuj) qė u pėrcaktuan atyre fe, tė cilėn nuk e urdhėroi All-llahu? Po, sikur tė mos ishte fjala vendimtare (e All-llahut qė shpėrblimi dhe ndėshkimi tė jenė nė ahiret), dhe do tė kryhej dėnimi mbi ta, e megjithatė, mohuesit do tė kenė dėnimi tė dhembshėm. 

22. Do t’i shohėsh jobesimtarėt tė frikėsuar nga ajo qė vepruan, po, ajo do t’u ndodhė atyre, kurse ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, do tė jenė nė kopshtet e Xhenneteve dhe ata kanė te Zoti i tyre ēka tė dėshirojnė; e kjo ėshtė ajo dhuntia e madhe. 

23. Ajo (dhunti) konsistonnė atė qė All-llahu u jep myzhde robėrve tė vet, tė cilėt besuan dhe bėnė vepra tė mira. Thuaj: “Unė nuk kėrkoj prej jush ndonjė shpėrblim pėr thirrjen time vetėm respektin e dashurisė pėr hir tė farefisnisė (akraballėkut)”. Kush bėn ndonjė tė mirė, Ne ia shumėfishojmė tė mira; vėrtet, All-llahu falė mėkatet, ėshtė mirėnjohės. 

24. A mos thonė ata se ai (Muhammedi) shpifi gėnjeshtėr ndaj All-llahut, e nėse dėshiron All-llahu ta mbyllė zemrėn tėnde, pse All-llahu eliminon tė pavėrtetėn dhe me fjalė e veta e forcon tė vėrtetėn. Ai ėshtė qė e di ēka ka nė zemra. 

25. Ai ėshtė qė pranon pendimin e robėrve tė vet dhe shlyen tė kėqijat dhe e di ēka punoni. 

26. Ai ėshtė qė u pėrgjigjet (lutjeve tė) atyre qė besuan dhe bėnė punė tė mira dhe, nga mirėsia e vet, ua shton atyre tė mirat. Ndėrsa, jobesimtarėt kanė dėnim tė rreptė. 

27. Sikur All-llahu t’ua shumonte begatinė robėrve tė vet, ata do tė kalonin kufijtė, por Ai i furnizon me masė qė dėshiron, sepse Ai ėshtė i njohur hollėsisht dhe i dijshėm pėr robėrit e vet. 

28. Dhe Ai ėshtė qė e lėshon shiun, pasi qė ata t’i kenė humbur shpresat dhe Ai shtrin mėshirėn e vet; Ai ėshtė mbikėqyrėsi i lavdėruari. 

29. Nga argumentet e Tij ėshtė krijimi i qiejve dhe i tokės dhe shpėrndarja e gjallesave nė tė dyjat dhe Ai me fuqinė e Tij mund t’i bashkojė kurdo qė tė dėshirojė. 

30. ēfarėdo e keqe qė mund t’ju godasė, ajo ėshtė pasojė e veprave tuaja (tė kėqia), e pėr shumė tė tjera Ai u falė. 

31. E ju nuk mund t’i ikni (ta mposhtni) dėnimit nė tokė dhe pėrveē All-llahut nuk keni as mbrojtės e as ndihmės. 

32. Dhe nga argumentet (qė dokumentojnė fuqinė) e Tij, janė anijet lunduese nėpėr det si tė ishin kodra. 

33. Nėse do Ai, e ndal erėn dhe ato ngelin tė palėvizshme mbi sipėrfaqen e ujit. S’ka dyshim se kėto fakte ekzistojnė pėr secilin durimtarė e mirėnjohės. 

34. Ose i pėrmbyt ata pėr shkak tė asaj qė vepruan, e pėr shumė tė tjera Ai i falė. 

35. Ata qė i kontestojnė argumenetet Tona, le ta dinė se nuk kanė shpėtim (nuk mund t’i shmangin dėnimit). 

36. ēka u ėshtė dhėnė nga ndonjė send, ajo ėshtė kėnaqėsi nė kėtė botė, e ajo qė ėshtė te All-llahu ėshtė shumė mė e mirė dhe e pėrjetshme, por pė ata qė besuan dhe qė vetėm Zotit tė tyre i mbėshteten: 

37. Dhe ata qė u shmangėn mėkateve tė mėdha e tė shėmtuara, dhe kur hidhėrohen, ata falin, 

38. Edhe ata qė i pėrgjigjen thirrjes sė Zotit tė tyre dhe e falin namazin rregullisht dhe ata qė konsultohen mes vete pėr punė tė pėrbashkėta, e nga ajo qė Ne ua japim ata e shpėrndajnė, 

39. Edhe ata qė kur i godit e padrejta, i kundėrvihen. 

40. Ndėshkimi i tė keqes, bėhet nė tė njejtėn mas, e kush fal e bėn pajtim, shpėrblimi i tij ėshtė te All-llahu. Vėrtet, Ai nuk i do zullumqarėt. 

41. E kush hakmirret pėr padrejtėsitė i janė bėrė, ndaj tė tillėve nuk ka ndonjė pėrgjegjėsi. 

42. Pėrgjegjėsia (ndėshkimi) ėshtė vetėm kundėr atyre qė u bėjnė padrejtė dhe kundėr atyre qė pa farė arsye bėjnė ērregullime nė tokė. Pėr tė tillėt ėshtė njė dėnim i dhembshėm. 

43. Kush bėn durim dhe fal, s;ka dyshim se ajo ėshtė virtyti mė i lartė (i lavdishėm). 

44. Atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė ndihmės tjetėr, pos Tij. Do t’i shohėsh zullumqarėt qė, kur tė vėrejnė dėnimin, do tė thonė: “A ka ndonjė rrugė pėr rikthim (nė dynja)?” 

45. Do t’i shohėsh ata duke iu afruar atij (zjarrit) tė frikėsuar nga nėnshtrimi, se si e shikojnė me bisht tė syrit tinėzisht (me njė shikim tė vjedhur). Ata qė besuan do tė thonė: “Vėrtet, tė humbur nė ditėn e kijametit janė ata qė e humbėn vetveten dhe familjen e vet!” Ta dini pra, se mizorėt janė nė dėnim tė pėrjetshėm. 

46. Ata nuk kanė mbrojtės qė t’u nduhmojė, pėrveē All-llahut, sepse atė qė All-llahu e ka humbur, pėr tė nuk ka rrugėdalje (shpėtim). 

47. Pėrgjigjuni thirrjes sė Zotit tuaj para se tė vijė njė ditė, qė All-llahu nuk e kthen mė (pasi ta ketė caktuar). Atė ditė ju nuk do tė gjeni strehim dhe as nuk do tė mund t’i mohoni (mėkatet). 

48. Nėse ata (idhujtarėt) refuzojnė, Ne nuk tė kemi dėruar ty rojė tė tyre, ti ke pėr obligim vetėm komunikimin. Vėrtet, kur Ne i dhurojmė njeriut nga ana Jonė ndonjė tė mirė, ai gėzohet pėr tė, e kur i godet ndonjė e keqe, qė e ka merituar vetė, atėherė njeriu ėshtė pėrbuzės. 

49. Vetėm i All-llahut ėshtė pushteti i qiejve e i tokės; Ai krijon ēka tė dojė; Ai i falė vetėn femra atij qė do; e i falė vetėm meshkuj atij qė do. 

50. Ose u falė ēift, meshkuj e femra, por atė qė do e lė pa fėmijė (steril); Ai ėshtė i dijshėm, i fuqishėm. 

51. Nuk ka asnjė njeri qė t’i ketė folur All-llahut ndryshe, vetėm se me anėn e frymėzimit, ose pas ndonjė perdeje, ose t’i dėrgojė tė dėrguar (melek), e ai t’i shpallė me lejen e Tij atė qė do Ai. Vėrtet,Ai ėshtė mė i larti, mė i urti. 

52. Po kėshtu me urdhėrin tonė Ne te shpallėm edhe ty shpirtin (Kur’anin). Ti nuk ke ditur ēka ėshtė libri (Kur’ani) as ē’ėshtė besimi, por Ne atė e bėmė dritė me tė cilėn e vėmė nė rrugė tė drejtė atė qė dėshirojmė prej robėrve tanė. Nė tė vėrtetė, edhe ti udhėzon pėr nė rrugė tė drejtė, 

53. Nė rrugėn e All-llahut, tė cilit i takon ēka ka nė qiej dhe ēka nė tokė, e ta dini se tė gjitha ēėshtjet janė nė vullnetin e All-llahut.