45.Suretu El Xhathije 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Zbritja e librit ėshtė prej All-llahut, tė gjithėfuqishmit, tė urtit. 

3. Pėr besimtarėt ekzistojnė argumentet nė qiej dhe nė tokė. 

4. Pėr njė popull qė sinqerisht ėshtė bindur ka argumente edhe nė krijimin tuaj dhe na krijimin e shtazėve tė pėrhapura. 

5. Edhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės, nė atė furnnizim qė All-llahu e lėshon prej qiellit dhe me te, pasi tė ketė vdekur e ngjall tokėn; edhe nė qarkullimin e erėrave pėr njė popull qė logjikon ka argumente. 

6. Kėto janė fakte tė All-llahut qė po t’i lexojmė ty nė mėnyrė tė saktė; cilės fjallė pra, pos fjalės sė All-llahut dhe argumenteve tė Tij, ata i besojnė? 

7. Ǒdo gėnjeshtar e shumė mėkatarė ėshtė i shkatėrruar. 

8. Qė i dėgjon ajetet e All-llahut, tė cilat lexohen, e pastaj vazhdo prapė si mendjemadh sikur nuk i ka dėgjuar ato. Atė lajmroje pėr njė vuajtje tė dhembshme. 

9. Edhe kur tė mėson diēka prej ajeteve Tona, ai i merr ato pėr tallje. Pėr tė tillėt pason njė dėnim shtypės. 

10. Pėrpara tyre e kanė Xhehennemin (qė i pret) dhe nuk do t’u bėjė dobi asgjė ajo qė kanė fituar, e as ndihmėsit qė i adhuruan, pos All-llahut. Ata do tė pėrjetjnė njė dėnim tė madh. 

11. Ky (Kur’ani) ėshtė njė udhėrrėfyes i plotė, e ata qė nuk i pranuan ajetet e Zotit tė tyre, i pret njė dėmim mė i mundimshėm. 

12. All-llahu ėshtė Ai, qė pėr ju e nėnshtroi detin qė me lejen e tij tė lundrojnė anijet nėpėr tė, qė tė kėrkojnė begatitė e tij; ndaj, falėderonie. 

13. Dhe pėr ju nėnshtroi gjithė ē’ka nė qie dhe ē’ka nė tokė, njėmend pėr njerėzit qė mendojnė thellė, nė to ekzistojnė argumete. 

14. Thuaju atyre qė besuan: Le t’ua falin atyre qė nuk presin ndėshkimet e All-llahut (pse nuk besojnė), ashtu qė Ai vetė ta dėnojė njė popull pėr shkak tė veprave qė bėjnė. 

15. Kush bėn vepra tė mira, bėn pėr vete, e kush bėn keq, bėn kundėr vetes, pastaj do tė ktheheni te Zoti juaj. 

16. Ne u patėm dhėnė beni israilėve librin dhe pejgamberllukn dhe aftėsi pėr tė gjykuar nė mes tė njerėzve, i patėm furnizuar ata me tė mira dhe i patėm dalluar nga njerėzit e tjerė. 

17. U patėm dhėnė edhe fakte te qarta pėr ēėshtjen e fesė. Mirėpo, pėr shkak tė zilisė qė kishin ndėrmjet vete, ata u pėrēanė vetėm atėherė kur u erdhi dija qė ta kuptojnė, s’ka dyshim se Zoti yt nė ditėn e kijametit do tė gjykojė nė mes tyre pėr shkaēet e pėrēarjes sė tyre. 

18. Pastaj, Ne tė vumė ty nė njė rrugė tė drejtė tė fesė, pra ti ndiqe atė e mos ndiq dėshirat e atyre qė nuk dinė. 

19. Ata nuk mund tė mbrojnė ty pėr asgjė te All-llahu. Zullumqarėt janė miq tė njėrit-tjetrit, kurse All-llahu ėshtė mbrojtės i besimtarėve tė devotshėm. 

20. Ky (Kur’ani) ėshtė dritė e dijes pėr njerėz, ėshtė udhėzues e mėshirė pėr njė popull qė beson bindshėm. 

21. A menduan ata, tė cilėt vepruan nė tė kėqija, se nė jetėn e tyre dhe nė vdejken e tyre do t’i bėjmė tė barabartė me ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira? Sa i shėmtuar ėshtė gjykimi ti tyre! 

22. All-llahu krijoi edhe qiejt edhe tokėn me njė drejtėsi precize, e pėr t’u shpėrblyer secilit njeri me veprat e veta, atyre nuk u bėhet e padrejtė. 

23. A e ke parė ti (Muhammed) atė qė duke e ditur, dėshirėn e vet e respekton si zot tė vetin, atė All-llahu e ka humbur, ia ka mbyllur tė dėgjuarit dhe zenrėn e tij, i ka vėnė perde mbi tė parit e tij, mė thuaj, pos All-llahut, kush mund ta udhėzojė atė? A nuk merrni mėsim? 

24. Ata edhe thanė: “Nuk ka tjetėr, vetėm se kjo jetė jona nė kėtė botė, po vdesim dhe po lindemi dhe asgjė nuk na shkatėrron tjetėr pos kohės. Ata pėr kėtė nuk dinė asjė, ata vetėm fantazojnė. 

25. E kur atyre u lexohen ajetet Tona, tė qarta ata nuk kanė fakt tjetėr, pos tė thonė: “Nese jeni tė saktė na sillni tė gjallė prindėrit tanė!” 

26. Thuaj: “All-llahu juve ju jep jetėn dhe ju bėn tė vdisni (e jo koha); mandej, do t’ju tubojė nė ditė e gjykimit pėr tė cilėn nuk ka dyshim, por shumica e njerėzve nuk dinė (pėrfuqinė e Zotit). 

27. Sundimi i qiejve e i tokės ėshtė vetėm i All-llahut, e ditėn kur ndodh kijameti, atė ditė mohuesit dėshprohen. 

28. Dhe (atė ditė) e sheh secilin popull thirret te libri i vet (shėnimet e veprave). (U thuhet): “Sot shpėrbleheni me atė qė e keni vepruar”. 

29. Ky ėshtė libri ynė (shėnimet e veprave tuaja) qė dėshmon tė vėrtetėn (tė saktėn), Ne kemi kėrkuar tė shkruhet se ē’vepronit. 

30. Sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Zoti i tyre i merr ata nė mėshirėn e vet (nė Xhennet), e ai ėshtė shpėtim i madh. 

31. E, sa u pėrket atyre qė nuk besuan (u thuhet): “A nuk ju patėn lexuar argumentet e Mia; e ju bėtė mendjemadhėsi de ishit popull i zhytur nė mėkate!” 

32. Edhe kur u thuhej se premtimi i All-llahut ėshtė dhe se do tė vijė kijameti pėr tė cilin s’ka dyshim, ju thatė: “Ne nuk dimė se ē’ėshtė kijameti, e ne me dyshim menduan pėr te dhe ne nuk jemi tė bindur!” 

33. Dhe u dalin nė shesh tė kėqijat qė i kanė punuar, dhe i pėrfshinė ajo me tė cilėn talleshin. 

34. E u thuhet: “Sot po u lėmė tė harruar, ashtu sikurse ju e harruat takimin e kėsaj dite, vendi juaj ėshtė zjarri, pėr ju nuk ka ndihmėtarė”. 

35. Kėtė (dėnim) pėr shkak se ju u tallėt me ajetet e All-llahut, juve u mashtroi jeta e dynjasė. Sot, pra, nuk do tė nxirreni prej tij (zjarrit), e as nuk kėrkohet qė ata t’i kthehen pendimit tė All-llahut. 

36. Pra, falėnderimi i qoftė vetėm All-llahut, Zotit tė qiejve, Zotit tė tokės, Zotit tė gjithėsisė. 

37. Vetėm Atij i takon lartėmadhėria nė qiej e n tokė dhe Ai ėshtė ngadhėnjyesi, mė i urti.