46.Suretu El Ahkaf 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. (Ky) Libėr i shpallur prej All-llahut, tė fuqishmit, tė urtit. 

3. Ne nuk i krijuam qiejt e tokėn dhe atė qė ekziston ndėrmjet tyre, pėrpos me qėllim dhe pėr njė afat tė caktuar, kurse ata qė nuk besuan nuk i vunė veshin asaj me ēka u tėrhiqet vėrejtja. 

4. Thuaj: “Mė thuani pėr ata qė pos All-llahut i adhuroni, mė tregoni se ēka krijuan ata nė tokė dhe a kanė pjesėmarrje nė (krijimin nė) qiejtė? Nėse e thoni tė vėrtetėn, mė sillni ndonjė libėr para kėtij ose ndonjė gjurmė tė mbetur prej diturisė”. 

5. Kush ėshtė mė i humbur se ai qė pos All-llahut lut diē qė nuk i pėrgjigjen atij deri nė kijamet, pse ata (qė luten) janė gafilė ndaj lutjes sė tyre. 

6. E kur do tė tubohen njerėzit, ata (zotat e tyre) do tė jenė armiq tė tyre (tė adhuruesve) dhe do ta mohojnė adhurimin e tyre (tė idhujtarėve). 

7. Dhe kur atyre u lexoheshin ajetet Tona tė qarta, ata tė vėrtetės (Kur’anit) qė u erdhi, i thanė: “Kjo ėshtė magji e hapėt!” 

8. Ose i thonė se ai (Muhammedi) e trilloi. Thuaj: “Nėse unė kam trilluar atė, ju nuk keni mundėsi asgjė tė mė mbroni prej All-llahut. Ai e di mė sė miri se ēka i mveshni ju atij, por mjafton qė Ai ėshtė dėshmitarė ndėrmet meje e ndėrmjet jush, Ai ėshtė mėkatfalėsi, Mėshiruesi”. 

9. Thuaj: “Unė nuk jamė risimtar prej tė dėrguarve, e nuk e di se ēka do tė bėhet me mua e as me ju, unė nuk ndjek tjetėr vetėm atė qė mė shpallet, unė nuk jam tjetėr pos i dėrguar qė ju trheq qartas”. 

10. Thuaj: “Mė tregoni mua se nėse ai (Kur’ani) ėshtė rej All-llahut, e ju e mohua (si do tė jetė puna e juaj), ndėrsa njė dėshmitar nga beni israilėt e dėshoi si tė tillė (tė zbritur prej All-llahut) dhe i besoi, kurse ju bėtė kryelartėsi (a nuk jeni zulllumqarė)?” E, s’ka dyshim se All-llahu njė popull qė ėshtė mizor, nuk e udhėzon nė rrugėn e shpėtimit. 

11. E ata qė nuk besuan, atyre qė besuani thanė: “Sikur tė ishte ai (Kur’ani - feja) ndonjė e mirė, ata nuk do ta pėrqafonin para nesh!” E dersa nuk drejtohen me tė (Kur’anin), ata do tė thonė: “Ky ėshtė trillim i kahershėm”. 

12. E para tij ishte libri i Musait, prijės dhe mėshirė, e edhe ky ėshtė libėr qė vėrteton (librin e Musait), ėshtė nė gjuhėn arabe pėr t’ia tėrhequr vėrejtjen atyre qė nuk besuan, kurse myzhde pėr besimtarėt. 

13. Ata qė thanė: “All-llahu ėshtė Zoti ynė dhe qėndruan besnikrisht, pėr ta nuk ka frikė dhe ata nuk do tė pikėllohen. 

14. Tė tillėt janė banues tė Xhennetit, aty do tė jenė pėrgjithonė, atė e kanė shpėrblim pė veprat qė i bėnė. 

15. Ne e urdhėruam njeriun t’u bėjėmirė prindėrve tė vet, ngase nėna e vet me mundim e barti dhe me vėshtirėsi e lndi, e bartja e tij dhe gjidhėnia e tij zgjat tridjetė muaj (e ai vazhdon tė jetojė) derisa tė arrijė pjekurinė e vet dhe kur t’i mbush dyzet vjet ai thotė: “Zoti im, mė inspiro mua qė tė falėnderoj pėr tė mirėn tėnde qė ma dhurove mua dhe prindėrve tė mij, qė tė bėj vepra tė mira qė i pėlqen Ti dhe m’i bėn tė mirė pasardhėsit e mij, unė pendohem te Ti dhe unė jam me myslimanėt. 

16. Tė tillėt jan ata qė Ne ua pranojmė nė mėnyrė mė tė mirė atė qė punuan, ua kapėrcejmė tė kėqijat e tyre duke rradhitur me banuesit e Xhennetit. (Ky ėshtė) Premtim i vėrtetė qė u ėshtė premtuar. 

17. E ai qė prindėrve tė vet u thotė: “Oh, pėrr ju!, a mė premtoni mua se do tė ringjallem, kur sa e sa gjenerata kanė kluar para meje (e nuk u ringjallėn)?” E ata tė dy e lusin All-llahun ta udhėzojė (duke i thėnė atij) “I mjeri ti, beso, se premtimi i All-llahut ėshtė i saktė!” po ai thotė: “Kjo nuk ėshtė tjetėr vetėm se legjendė e tė lashtėve!” 

18. Ata janė tė tillė, kundėr tė cilėve a marrė fund vendimi (tė jenė banues tė zjarrit) si nė popujt nga exhinėt dhe njerėzit qė kaluan para tyre, sepse ata ishin tė humbur. 

19. E, secilit sipas veprave qė i takon shkalla, e shpėrblimi pėr veprat e tyre do t’u plotėsohet e nuk u bėhet padrejtė. 

20. E nė ditėn kur ata qė nuk besuan paraqiten pranė zjarrit (e u thonė): ju i shfryėzuat tė mirat nė jetėn e dynjasė dhe i pėrjetuat ato, e sot, pėr shkak se keni bėrė mendjemadhėsi nė tokė pa tė drejtė dhe pėr shkak se nuk respektuan urdhėrat e Zotit, do tė shpėrbleheni me dėnim nėnēmues. 

21. Pėrkjto vėllain e Adit (Hudin) kur popullin e vet nė Ahkafė e qortoi, megjithatė qortime pati edhe para edhe pas tij, (u tha): Tė mos adhuroni tjetėr vetėm se All-llahun, pse unė i kam frikė dėnimit tuaj nė ditėn e madhe! 

22. Ata i thanė: “A ke ardhur tė na largosh prej zotave taė?! Nėse je i sigurt, na sjell atė me ēka na kėrcėnohesh. 

23. Ai tha: “VEtėm All-llahu di atė, ndėrsa unė po ju kumtoj atė pėr ēka jam i dėrguar, por unė po ju shoh se jeni popull injorant. 

24. E kur e panė tė paraqitur (renė) tė drejtuar kah luginat e tyre thanė: “Kjo re do t na sjellė shi!” jo, kjo ėshtė ajo qė ju e kėrkuat sa mė shpejt, njė erė (shtrėngatė) me njė dėnim tė dhemshėm. 

25. (Erė) qė me lejen e Zotit tė saj, rrėnon ēdo send. Dhe aguan ashtuqė nuk shihej tjetėr pėrveē banesave tė tyre. Ashtu, Ne e ndėshkojmė popullin zullumqarė. 

26. Ne u patėm mundėsuar atyre (fuqi, pasuri, jetė tė gjatė), atė qė nuk u mundėsuam juve, u patėm dhėnė tė dėgjuar, tė parė e edhe zemra (tė munduar), por atyre nuk u bėri dobi asgjė, as tė dėgjuarit e tyre, e as tė parit e tyre e as zemrat e tyre, pse ata ishin qė i mohonin argumentet e All-llahut, andaj, i pėrfshiu ajo me tė cilėn talleshin. 

27. Ne i zhdukėm disa vendbanime pėrreth jush, u pėrsėritėm argumentet ashtu qė tė kthehen (nė rrugė tė drejtė). 

28. Pėrse atyre nuk u ndihmuan zotat, tė cilėt i adhuruan pos All-llahut, nė shenjė tė afrimit me ta (te All-llahu)? Por, ata humbėn prej syve tė tyre. Ajo ishte gėnjeshtėr e tyre dhe ajo qė trillonin ata vetė. 

29. (Pėrkujto) Kur disa prej exhinėve i drejtuam te ti qė tė dėgjojnė Kur’anin dhe kur u afruan dhe e dėgjuan atė, thanė: “Heshtni!” dhe kur u krye, u kthyen te populli i vet dhe e kėshilluan. 

30. Thanė: “O populli ynė, nė dėgjuam njė libėr tė shpallur pas Musait, qė vėrteton atė para tij, qė udhėzon nė tė vėrtetėn dhe nė rrugėn drejtė!” 

31. O populli ynė, pėrjigjuni thirrėsut tė All-llahut dhe besoni atij! Ai ju falė mėkatet tuaja dhe ju shpėton prej njė dėnimi plot vuajtje. 

32. E kush nuk i pėrgjigjet atij qė thėrret nė rrugėn e All-llahut, ai nuk ėshtė i pamposhtur nė tokė dhe pos Atij, ai nuk ka mbrojtės, tė tillėt janė nė njė humbje tė hapėt!” 

33. a nuk e dinė ata se All-llahu qė krijoi qiejt dhe tokėn dhe nuk u lodh nė krijimin e tyre, Ai ka fuqi t’i ngjallė tė vdekurit. Po, Ai ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo send. 

34. E ditėn kur ata qė nuk besuan paraqiten pranė zjarrit (e u thuhet): “A nuk ėshtė ky (dėnimi) i vėrtetė?” Ata thonė : “Po pasha Zotin tonė!” Ai thotė: “Pėr shkak se nuk besuat, pra vuanie dėnimin!” 

35. Ti (Muahamed) duro, ashu sikurse duruan tė dėrguarit e vendosur dhe mos ėrko ngutjen e dėnimit pėr ta, sepse ditėn kur do ta pėrjetojnė atė (dėnimin) qė u ėshtė premtuar, atyre u duket sikur nuk kanė jetuar vetėm se nė njė moment tė shkurtėr tė ditės. Kumtesė e mjaftueshme! A mos shkatėrrohet kush, pos popullit tė shfrenuar.