5.Suretu El-Maide  

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. O ju qė besuat! Zbatoni premtimet (obligimet). U janė (lejuar t’i hani) kafshėt shtėpiake, me pėrjashtim tė atyre qė po ju lexohen (nė kėtė kaptinė si tė ndaluara) dhe pėrveē gjetisė, qė nuk ėshtė e lejuar derisa jeni nė ihram. Vėrtetė, All-llahu vendos atė qė dėshiron.  

2. O ju qė besuat! Mos i shkelni simbolet e All-llahut, as muajin e shejtė (mos lejoni luftėn), as kurbanin (mos e pengoni), as atė me qafore (tė caktuar pėr kurban), as (mos pengoni) ata qė duke kėrkuar begati nga Zoti i tyre dhe kėnaqėsinė e Tij, kanė mėsyrė (pėr vizitė) shtėpinė e shejtė (Qaben). E kur tė hiqni ihramin, atėherė ghahtoni. Urrejtja ndaj njė populli, qė iu pat penguar nga xhamia e shenjtė, tė mos iu shtyej tė silleni nė mėnyrė tė padrejtė kundėr tyre. Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosni nė mėkate e armiqėsi. Kini dro dėnimit tė All-llahut, se me tė vėrtetė All-llahu ėshtė ndėshkues i fortė.  

3. Juve u janė ndaluar (t’i hani): ngordhėsira, gjaku, mishi i derrit,ajo qė therret jo nė emrin e All-llahut, e furmja, e mbytura, e rrėzuarja, e shparja (nga i tjetrės), ajo qė e ka ngrėnė egėrsira, pėrveē asaj qė arrini ta therrni (para se tė ngordhė), ajo qė ėshtė therrur pėr idhuj, dhe (u ėshtė e ndaluar) tė kėrkoni me short fatin. Kjo ėshtė mėkat ndaj All-llahut. Tashmė, ata qė mohuan, humbėn shpresėn pėr fenė tuaj (se do tė ndėrroni), andaj mos u frikėsonju atyre, por mua tė mė frikėsoheni. Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. E kush detyrohet nga uria (tė hajė nga tė ndaluarat), duke mos anuar dhe duke mos patur qėllim mėkatin, All-llahu falė shhumė dhe ėshtė mėshirues.  

4. Tė pyesin ty (Muhammed), ēka u ėshtė lejuar atyre? Thuaju: “U janė lejuar tė gjitha ushqimet e mira dhe ai (gjahu) i gjahtarėve (shtazėve) tė dresuara qė i mėsoni ashtu si ju ka mėsuar juve All-llahu. Hani, pra, atė qė gjahtuan pėr juve dhe mė parė pėrmendie emrin e All-llahut. Kini dro nga All-llahu pse All-llahu shpejt merr masa.  

5. Sot u lejuan pėr ju ushqimet e mira, edhe ushqimet (tė therrurat) e ithtarėve tė librit janė tė lejuara (hallall) pėr ju, edhe ushqimet (tė therrurat) tuaja janė tė lejuara pėr ta (u janė lejuar). Gratė e ndershme besimtare, dhe (gra) tė ndershme nga ata tė cilėve u ėshtė dhėnė libri para jush, kur atyre u jepni pjesėn e caktuar tė kurorės, por duke pasur pėr qėllim martesėn, jo imoralitetin dhe jo si dashnore ilegale. E kush mohon (tradhton) besimin, ai ka asgjėsuar veprėn e vet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė prej tė shkatėrruarve.  

6. O ju qė besuat! Kur doni tė ngriteni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjt. Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė udhėtim,ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne (merrni tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja. All-llahu nuk dėshiron (me obligim pėr abdest e larje) t’iu sjellė ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron t’ju pastroj tė mirėn e Tij ndaj jush e qė t’i falėnderoheni.  

7. Pėrkujtoni dhuntinė e All-llahut, qė ju dha (fenė Islame) dhe zotimin e Tij, tė cilin e pat marr prej jush kur thatė: “Dėgjuam e respektuam”. Kinie frikė All-llahun, pse All-llahu i di shumė mirė tė fshehtat nė gjoksa (nė zemra).  

8. O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hir tė All-llahut, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos u shtyjė urrejtja ndaj njė populli e t’i shmangeni drejtėsisė; bėhni tė drejtė se ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kinie dro Alahun se All-llahu di holėsiht pėr atė qė veproni.  

9. Atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, All-llahu u premtoi falje pėr mėkate dhe shpėrblim tė madh.  

10. E ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet Tona, ata janė banues tė Xhehennemit.  

11. O ju qė besuat! Pėrkujtone tė mirėn e All-llahut ndaj jush kur, njė populltentoitė zgjasė duart e veta (pėr mbytje)kundėr jush, krse Ai zmbrapsi duart e tyre prej jush. Respektonie All-llahun (duke zbatuar urdhėrat e Tij) dhe vetėm All-llahut le t’i mbėshteten besimtarėt.  

12. nė tė vėrtet All-llahu pat marrė zotimin e beni israilve. Dhe prej tyre dėrguam (caktuam) dymbėdhjetė prijės. All-llahu tha: “Unė jamė (mbrojtės) me ju!” Nė qoftė se falni namazin, e jepni zeqatin, u besoni tė dėrguarve tė Mi dhe u ndihmoni atyre, huazoni pėr hirė tė All-llahut hua rė mirė, Ai patjetėr do t’ju shlyejmėkatet tuaja dhe do t’ju shtie nė zhenete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj. E kush kundėrshton pas kėtij (zotimi) prej jush, ai e ka humbur rrugėn e drejtė.  

13. Pėr shkak se ata e thyen zotimin e tyre, Ne i mallkuam ata, dhe zemrat e tyre i bėmė tė forta (tė shtangura). Ata i ndryshojnė fjalėt (nė Tevrat) nga domethėnia e tyre dhe braktisėn njė pjesė me tė cilėn ishin urdhėruar. Ti vazhdimisht do tė vėrejsh tradhtinė e njė pjese tė tyre, pėrpos njė pakice nga ata. Pra falju dhe hiqu tyre. All-llahu ido ata qė bėjnė mirė.  

14. Ne e morėm zotimin dhe tė atyre qė thanė: “Ne jemi nesara” e edhe ata e harruan njė pjesė tė saj me tė cilėn ishin udhėzuar, andaj Ne kemi ndėrsyer armiqėsinė e urrejtjen ndėrmjet tyre deri nė dtėn e kijametit. E mė vonė All-llahu do t’injohtojė ata me atė qė bėnė.  

15. O ithtarė tė librit, juve ju erdhi i dėrguari Jonė qė ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė nuk jep sqarime. Juve ju erdhi erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė.  

16. All-llahu e vė me atė (me Kur’anin) nė rrugėt e shpėtimit atė qė ndjek kėnaqėsinė e tij dhe me ndihmėn e Tij i nxjerr ata prej errėsirave nė dhe i udhėzon nė njė rrugė qė ėshtė e drejtė.  

17. E mohuan (e bėnė kufr) tė vėrtetėn ata qė thanė se: “Zot ėshtė ai, Mesihu bir i Merjemes” Thuaju: “ Nėse dėshiron All-llahu ta shkatėrrojė Mesihun, birin e Merjemes, nėnėn e tij dhe gjithė ē’ka nė tokė, kush mund ta pengojė atė?” Vetėm Atij i takon pushteti i qiejve, i tokės dhe ē’ka mes tyre. Ai krijon ēdo gjė qė dėshiron. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo gjė.  

18. Jehuditė dhe tė krishterėt thanė: “Ne jemi bijtė e All-llahut dhe tė dashurit e Tij”. Thuaju: “E pse pra, Ai ju dėnon me mėkatet tuaja?” Jo, ju jeni njerėz qė Ai ju krijoi. Ai i falė atij qė do dhe dėnon atė qė do. Sundimi i qiejive, itokės dhe i githė ē’ka ka nė mes tyre ėshtė vetėm e All-llahut dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja.  

19. O ihtarė tė librit, ju erdhi i dėrguari i Jonė, ju sqaron (ēėshtjet e fesė) pas ndėrprerjes sė tė dėrguarve, nė mėnyrė qė tė mos thoni: “Neve nuk na erdhi as i dėrguar qė tė na pėrgėzojė, e as tė na tėrheqė vrejtjen “. Pra ja, ju erdhi pėrgėzuesi dhe kėrcenuesi. All-llahu ėshtė fuqiplotė pėr ēdo send.  

20. Pėrkujto (O i dėrguar) kur Musai i tha popullit tė vet: “O popull imi, pėrkujtonie dhuratėn e All-llahut ndaj jush, kur nė mesin tuaj fėrgoi pejgamberė, ju mundėsoi tė jeni sundues dhe ju dha ēka nuk idha askujt nga popujt.  

21. O popull imi, hyni nė tokėn e shejtė, tė cilėn All-llahu ua premtoi, dhe mos u ktheni mbrapa, pse atėherė khteheni tė dėshpruar.  

22. Ata (populli i Musait) thanė: O Musa, aty ėshtė njė popull i fuqishem (dhunues), prandaj ne nuk do tė hyjmė aty kurrė derisa ata tė mos dalin nga ajo (tė na e lirojnė pa luftė), nėse dalin ata nga ajo, ne nuk hyjmė.  

23. Dy burra, prej tyre (prijėsve) qė All-llahu i kishte pajisur me bindje dhe kishin frikėn e Tij, thanė: “Hynjy atyre nga dera, e kur t’u hyni nga ajo, atėherė ju jeni ngadhėnjyes. Dhe vetėm All-llahut mbėshtetjuni, nėse jeni besimtarė tė sinqertė.  

24. Ata thanė: “O Musa, ne kurrė nuk hyjmė nė tė derisa ata janė aty, shko pra ti dhe Zoti yt e luftoni, ne po rrimė kėtu!” 

25. (Musai) Tha: “Zoti im! Unė nuk kam nė dorė pos vetes sime dhe as vėllai im (Haruni nuk ka nė dorė pos vetvetes, ose: pos vetes sime dhe vėllai tim), ndana, pra, neve prej popullit tė fėlliqtė.  

26. (All-llahu) Tha: “Ajo (tokė) ėshtė e ndaluar (haram) pėr ta katėrdhjetė vjet. Do tė sillen nėpėr tokė (tė hutuar). Ti mos u keqėso pėr popullin e shfrenuar.  

27. Lexoju (Muhammed) atyre (jehudive e tė tjerėve) ngjarjen e vėrtetė tė dy djemve tė Ademit, kur tė dy flijuan kurbanė, nga tė cilėt njėrit iy pranua. Ai (qė nuk iu pranua) tha: “Unė do tė tė mbys ty” (Kabili i tha Habilit). E ai (qė iu pranua) tha: “All-llahu pranon vetėmprej tėsinqertėve”, 

28. Dhe, nėse ti e zgjatė te unė dorėn tėnde pėr tė mė mbytur, unė nuk e zgjas te ti dorėn pėr tė mbytur; unė i frikėsohem All-llahut, Zotit tė botėrave!” 

29. Unė (nuk dua tė tė mbys, por) dua qė ta barėsh mėkatin tim dhe mėkatin tėnd, e tė bėhesh nga banorėt e zjarrit, e ai ėshtė dėnim i zullumqarėve.  

30. Atėherė epshi i tij e bindi atė pėr mbytjen e tė vėllait dhe e mbyti atė. Ai mbeti prej mė tė dėshpruarve (hidhėroi prindėtit, mbeti pa vėlla, u pėrbuz prej Zotit dhe u fut nė Xhehennem).  

31. All-llahu dėrgoi njė sorrė, e cila groponte nė dhe, pėr r’i reguar atij se si ta mbulojė trupin e tė vėllait. E ai i tha: “I mjei unė, a nuk qesh i afrė tė bėhem si kjo sorrė, e a mbuloja trupin e vėllait tim?” Ashtu mbeti i penduar.  

32. Pėr kėtė (shkak tė atij krimi) Neu shpallėm (ligji) beni israilve se kush mbyt njė njeri (pa tė drejtė), pa pasė mbytur ai ndonjė tjatėr dhe p pasė bėrė ai ndonjė shkatėrrim nė tokė, atėherė (krimi i tij) ėshtė si t’i kishte mbytur gjithė njerėzit. E kush e ngjall (bėhet shkak qė tė jetė ai gjallė) ėshtė si t’i kishte ngjallur (shpėtuar) tė gjithė njerėzit. Atyre (beni israilve) u erdhėn tė dėrguarit Tanė me argumente, mandej edhe pas kėtij (vendimi) shumė prej tyre e teprojnė (kalojnė kufinjt nė mbytje) nė kėtėtokė.  

33. Dėnimi i atyre qė luftojnė (kunddėrshtojnė) All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe bėjnė shkatėrrime nė tokė, nuk ėshtė vetėm se tė mbyten ose tė gozhdohen, ose (tė gjymtohen), t’u priten duart dhe kėmbėt e tyre tė anėve tė kundėrta, ose tė dėbohen nga vendi. Kjo (masė ndėshkuese) ėshtė poshtėrim pėr ta nė dynja, dhe nė botėn tjetėr ata do tė kenė dėnim tė madh.  

34. Pėrveē atyre qė janė penduar para se tēi kapni. E, dine pra se All-llahu bėn falje tė madhe, ėshtė mėshirues.  

35. O ju qė besuat! Kinie frikė All-llahun dhe kėrkoni afrim te Ai, luftoni nė rrugėn e Tij qė tė gjeni shpėtim.  

36. Atyre qė mohuan, edhe sikur tė ishte e tyre e gjithė ajo qė ėshtė nė tokė,e edhe njėherė aq pėr ta dhėnė shpagim (zhdėmtim) nga dėnimi i ditės sė kijametit, nuk u pranohet. Ata kanė dėnim tė dhembshėm.  

37. Ata pėrpiqen tė dalin nga zjarri, por s’kanė tė dalė nga ai, ata kanė dėnim tė pėrhershėm.  

38. Vjedhėsit dhe vjedhėsit preniu duart, si shpagim i veprės qė bėn, (kjo masė ėshtė) dėnim nga All-llahu. All-llahu ėshtė i fuqishėm, ligjdhėnės i urtė.  

39. E kush pendohet pas punės sė keqe (vjedhjes) dhe pėrmirėsohet, s’ka dyshim, All-llah ia pranon pendimin, All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.  

40. A nuk di se All-llahu ėshtė Ai qė sundimi i qiejve dhe i tokės ėshtė vetėm iTij, andaj Ai dėnon atė qė do dhe e falė atė qė do. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pr ēdo gjė.  

41. O ti i dėrguar! Tė mos brengos vrapimi nė mosbesim i tyre qė me gojėt e tyre thanė: “Ne kemi besuar”, e zemrat e tyre nuk kanė besuar (munafikėt), e as i tyre qė janė jehudi, tė cilėt shumė i pėrgjigjen gėnjeshrės dhe shumė e dėgjojnė (fjalėn) njė populli qė nuk vjen te ti, ata janė qė i menjanjojnė fjalėt pas vėnies sė tyre nė vendin e vet ( nga ana e All-llahut) e thonė: “Nėse u jepet kjo, pranoni, e nėse nuk u jepet,atėherė refuzoni. Po atė qė All-llahu do, tė humbė, ti nuk mund tė bėsh asgjė pėr te (nuk mund ta shpėtosh). Janė ata tė cilėve All-llahu nuk deshi t’iu pstrojė zemrat (prej kufrit). janė ata qė nė kėtė jetė kanė poshtėrim, kurse nė botėn tjetėr  

42. Janė ata qė i pėrgjigjen tė pavėrteės dhe hanėshumė haramin (ryshfetin). Nėqoftė se vijnė te ti (pėr ndonjė gjykim), gjyko mes tyre ose hiqu tyre. nėse prapsesh prej tyre (nuk gjykon), ata nuk mund tė sjellin ty kurrfarė dėmi. Po nėse gjykon ms tyre, gjyko drejtė; All-llahu i do tė drejtit.  

43. E si kėrkojnė ata gjykimin tėnd, kur ata kanė Tevratin, e nė tė cilin ėshtė vendimi i Allauhut, e pastaj ata refuzojnė mė vonė atė (vendimin tėnd)? Ata nuk janė besimtarė.  

44. Ne e zbritėm Tevratin, nė tė cilin ėshtė udhėzimi i drejtė dhe drita. Sipas tij gjykuan ndaj atyre qė ishin jehudi, pejgamerėt qė ishin tė bindur, gjykuan edhe dijetarėt e devotshėm e paria fetare, ngase ishin tė obliguar ta ruanin librin e Allauhut dhe ishin mmbrojtės tė tij. Prandaj, mos u frikėsoni nga njerėzit, vetėm Mua tė mė frikėsoheni dhe mos i ndėrroni argumentet e Mia pėr pak send. E kush nuk gjykon me atė qė zbriti All-llahu, ata janė mohues.  

45. Ne u caktuam atyre nė tė (nė Tevrat) kundėrmasat ndėshkuese: njeriu (mbytet) pėr njeriun, syri pėr syrin, hunda pėr hundėn, veshi pėr veshin,dhėmbi pėr dhėmbin, por edhe plagėt kanė kundėr masė. E kush e falė atė (hakmarrjrrjen), ajo ėshtė shpagim (nga mėkatet) pėr tė. E kush vendos sipas asaj qė zbriti All-llahu, ata janė mizorė (tė pa drejt).  

46. Ne vazhduam gjurmėt e tyre (tė pejgamberėve) me Isain, birin e Merjemes, vėrtetues i Tevratit qė kishin mė parė. Atij i dhamė Inxhilin, qė ėshtė udhėzim i drejtė dhe dritė, qė ėshtė vėrtetues i Tevratit qė kishin pranė, qė ishte udhėzues e kėshillues pėr tė devotshmit.  

47. (E zbritėm) Qė ithtarėt e Inxhilit tė gjykojnė sipas asaj qė All-llahu e zbriti nė tė. E kush nuk gjykon sipas asaj qė All-llahu e zbriti, tė tillėt janė mėkatarė tė dalė jashtė rrugės sė Zotit.  

48. Ne edhe ty (Muhammed) ta zbritėm librin (Kur’anin) e vėrtetė qė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme dhe garantues i tyre. Gjyko, pra, mes tyre me atė qė All-llahu e zbriti, e mos pėlqe epshet e tyre e tė largohesh nga e vėrteta qė i erdhi. Pėr secilin prej jush, Ne caktuam ligje program (tė posaēėm nė ēėshtje tė veprimit). Sikur tė donte Alahu, do t’ju bėnte njė popull (nė fe e sheriat), por deshi t’ju sprovojė nė atė qė iu dha juve, andaj ju (besimtarė) pėrpiquni pėr punė tė mira. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te All-llahu, e Ai do t’ju njoftojė me atė qė kundėrshtoheshi.  

49. (Ta zbritėm) Qė edhe ti tė gjykosh me atė qė tė zbriti All-llahu, e mos ndiq dėshirat e tyre dhe ruaju rrezikut tė tyre qė tė mos tė shmangin nga njė pjesė e asaj qė ta zbriti All-llahu. Nėse ata refuzojnė (gjykimin tėnd), ti dije se All-llahu ka pėr qėllim t’i ndėshkojė pėr disa mėkate tė tyre. Nė tė vėrtetė, njė shumicė e njerėzve janė jashtė rrugės.  

50. A thua mos po kėrkojnė gjykimin e kohės sė injorancės, po pėr njė popull qė bindshėm beson, a ka gjykim mė i mirė se ai i All-llahut? 

51. O ju qė besuat! Mos zini miq as jehuditė, e as tė krishterėt. Ata janė miq tė njėri-tjetrit. E kush prej jush i miqėson ata, ai ėshtė prej tyre. Vėrtetė All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin zullumqarė.  

52. E ata qė nė zemrat e tyre kanė sėmundje, i sheh se ngarendin te ta (pėr miqėsi) duke thėnė: “Po frikėsohemi se mos po na sillet ndonjė e keqe”. Po All-llahu do tė sjellė fitoren, ose diē tjetėr nga ana e Tij, e atėherė do tė pendohen pėr atė qė e mbanin fsheht nė shpirtin e tyre.  

53. Ata qė besuan ju thonė: “A kėta ishin qė u betuan nė Zotin me betimin mė tė fortė tė tyre se ishin me ju? I shkatėrruan veprat e veta dhe aguan tė dėshpėruar.  

54. O ju qė besuat! Kush largohet prej nga feja e vet (i bėn dėm vetes) s’ka dyshim se All-llahu do tė sjellė njė popull qė Ai e do atė (popull) dhe ata e duan Atė (Zotin),(njė popull) qė ėshtė modest e i butė ndaj besimtarėve, por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesve, qė lufton nė rrugėn e All-llahut dhe qė nuk i frikėsohet kėrcėnimit tė asnjė kėrcėnuesi. Kjo (cilės e atij populli) ėshtė dhuratė e All-llahut qė i jep atij qė do. All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.  

55. Mik (i afėrt) juaji ėshtė vetėm All-llahu, ėshtė i dėrguari i Tij dhe ata qė besuan e qė falin namazin dhe jalin zeqatin duke bėrė rukuė (duke qenė respektues).  

56. E kush ka pėr mik All-llahun, tė dėrgurin e Tij dhe ata qė besuan, s’ka dyshim se ana (pala-krahu) e All-llahut ėshtė ngadhėnjyese.  

57. O ju qė besuat! Mos i merrnipėr miq aaata tė cilėve u ėshtė dhėnė libri para jush edhe as jobesimtarėt qė me fenė tuaj tallen dhe luajnė. Kinie dro All-llahun po qe se jeni besimtarė.  

58. Edhe thirrjen (ezanin) tuaj pėr namaz ata e marrin pėr tallje e lojė. Me kėtė vėrtetojnė se janė popull qė nuk kupton.  

59. Thuaj: “O ithtarė tė librit, a na shihni pėr tė me tė vetėm pse besuam All-llahun; besuam atė qė na zbriti neve dhe atė qė zbriti mė parė! S’ka dyshim, shumica jush janė tė shfrenuar.  

60. Thuaj: “ A t’ju lajmėroj pėr njė tė keqe (tė zezė) mė tė dėmshme (nga ajo e metė qė na e shihni) si dėnim nga All-llahu? (Ajo ėshtė) Mallkimi i atij qė e mallkoi All-llahu dhe hidhėrimi ndaj tij, qė disa rej tyre i shdėrroi nė majmunė e nė derra, e i bėri tė djallit. Tė tillėt janė nė pozitė mė tė keqe dhe mė tė humburit prej rrugės sė drejtė.  

61. E kur vijnė te ju, thonė: “Kemi besuar”, ndėrsa ata me (kufr) mosbesim kanė hyrė dhe me tė kanė dalė. Po All-llahu di mė sė miri se ēka fshihnin ata.  

62. Dhe, shumė prej tyre isheh se nguten nė mėkat, nė mizori e nė ngrėnie tė haramit. Sa e shėmtuar ėshtė ajo qė bėnė ata.  

63. E, pse paria fetare (e krishterė dhe jehude) tė mos i ndalin nga ato thėnie tė tyre tė rreme dhe nga ngrėnia e haramit (e ryshfetit)! Sa punė e keqe ėshtė ajo e tyre (e parisė fetare).  

64. Jehuditė thanė: “Dora e All-llahut ėshtė e shtrėnguar!” Qofshin tė shtangur duart e tyre dhe qofshin tė mallkuar, pse thanė atė. Jo, duart e Tij janė tė shlira. Ai furnizon ashtu si tė dojė. Kjo qė t’u zbrit ty do t’u shtojė disave nga ata (nga paria fetare) shumė largimin dhe mohimin. Ne ndėrmjet tyre hodhėm armiqėsi dhe urrejtje qė do t’u vazhdojė deri nė ditėn e kijametit. Sa herė qė ndezėn zjarr pėr luftė, All-llahu e shuajti atė, e ata pėrpiqen pėr shkatėrrime nė tokė. All-llahu nuk i do ngatėrrestarėt. .  

65. Sikur ithtarėt e librit tė besonin dhe tė ruheshin (naramit), Ne do t’ua shlyenim mėkatet e tyre dhe do t’i fusnim nė Xhennete me pėrjetime tė begatshme.  

66. Dhe, sikur ta zbatonin Tevratin, Inxhilin dhe Kur’anin, qė u zbritėn nga Zoti i tyre, ata do tė kishin furnizim me bollėk nga qielli dhe toka. Ështėnjė grup i drejtė (i matur) prej tyre, por ėshtė e keqe ajo qė punojnė shumica prej tyre.  

67. O ti i dėrguar! Komunikoje atė qė t’u zbrit prej Zotit tėnd, e nėse nuk bėn (kumtimin nė tėrėsi), atėherė nuk e ke kryer detyrėn (revelatėn-risalen). All-llahu tė garanton mbrojtjen prej njerėzve (prej armiqve). All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin qė mohon.  

68. Thuaj: “O ithtarė tė librit, junuk jeni asgjė (nė fe) derisa tė mos zbatoni Tevratin, Inxhilin dhe atė qė ju zbriti nga Zoti i juaj. E kjo qė t’uzbrit ty nga Zoti yt do tė shtojė te shumica prej tyre rezistencė e mohim. Po ti, mos u keqėso pėr popullin qė nuk beson.  

69. S’ka dyshim se kush e beson All-llahun (sinqerisht) e beson ditėn e gjykimit dhe bėn vepra tė mira, qoftė prej atyre qėbesuan, prej jehudivė, prej sabiinėve (tė krishterė qė adhurojnė yjtė), prej tė krishterėve, pėr ta nuk do tė ketė frikė as pikėllim (me kusht qė tė kenė pranuar tė dėrguarin e fundit- Muhammedin).  

70. Ne patėm marrė besėn prej beni israilve, atyre u dėrguam pejgamberė, por sa herė qė u erdhi atyre ndonjė pejgamber qė (me mėsime) nuk u pėlqeu epsheve tė tyre, ata disa prej tyre i pėrgėnjeshtruan, kurse disa tė tjerė i mbytėn.  

71. Ata menduan se nuk do tė kenė telashe (qė i mbytėn pejgamberėt), mirėpo ashtu u verbuan (nga rruga e drejtė) dhe u shurdhuan (nga e vėrteta). Pastaj (pasi i zuri belaja) All-llahu u pranoi pendimin. Mirėpo, mė vonė shumė prej tyre mbetėn tė verbėr e tė shurdhėr. All-llahu di pėr atė qė punuan.  

72. Bėnė kufr (mohuan tė vėrtetėn) ata qė thanė: “All-llah ėshtė ai, Mesihu, bir i Merjemes”. E vetė Mesihu, (Isai) tha: “O beni israil, adhuronie All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj, sepse ai qė i pėrshkruan Zotit shok, All-llahu ia ka ndaluar (ia ka bėrė haram) atij Xhennetin dhe vendi i tij ėshtė zjarri. Pėr mizorėt nuk ka ndihmės.  

73. Gjithashtu bėnė kufr (mosbesim) ata qė thanė: “ All-llahu ėshtė i treti i treve”. S’ka nė gjithėsi tjetėr pos njė All-llahu, e nėse pushojnė nga ajo qė thanė (tre zotėra), do t’i kapė dėnim i dhėmbshėm, ata qė nuk besuan prej tyre.  

74. E pse tė mos pendohen dhe tė kėrkojnė te All-llahu falje, kur All-llahu dihet se falė shumė, ėshtė mėshires.  

75. Mesihu, bir i Merjemes, nuk ėshtė tjetėr, vetėm se i dėrguar; para tij pati shumė tė dėrguar. Nėna e tij ishte e drejtė (e ndershme). Qė tė dy ata ishin qė ushqeheshin (si njerėzit tjerė). Ja, si u sqarohen atyre argumentet dhe shih pastaj sesi ikthejnė shpinėn tė vėrtetės! 

76. Thuaju: A adhuroni pos All-llahut atė qė nuk mund t’ju sjellė as dėm as dobi? All-llahu ėshtė qė dėgjon (ē’thoni) qė di (ē’veproni).  

77. Thuaju: “O ithtarė tė librit, mos e teproni nė fenė tuaj jashtė tė vėrtetės dhe mos shkoni pas epsheve tė njė populli mėparshėm qė ka humbur, qė ka shkakttjerėve dhe qė u largua nė tėrsi prej rrugės sė drejtė.  

78. Ata qė mohuan tė vėrtetėn nga beni israilėt, u mallkuan prej gjuhės sė Davudit dhe tė Isait, tė birit tė Mejremės. Kshtu uveprua sepse kundėrshtuan dhe e tepruan.  

79. Ata ishin qė nuk ndalonin njėri-tjetrin nga e keja qė punonin. E ajo qė bėnin ishte e shėmtuar.  

80. I sheh shumė prej tyre qė i miqėsojnė ata qė mohuan. E keqe ėshtė ajo qė i pėrgaditėn vetės sė tyre ngase All-llahu ėshtė i hidhėruar kundėr tyre dhe ata pėrjanė nė azab (nė vuajtje tė dėnimit).  

81. Sikur tė ishin ata qė vėrteėtė e besojnė All-llahun, pejgamberin dhe atė qė i zbriti atij, nuk do t’i zinin pėr miq ata (idhujtarėt), por shumica prej janė fasika (mėkatarė).  

82. Gjithqysh ti do tė vėresh se jehuditė dhe ata qė i pėrshkruan Zotit shok (idhujtarėt) janė njerėzit me armiqėsi tė fortė kundėr kundėr besimtarėve (kundėr muslimanėve). Ndėrsa do tė vėresh se mė tė afėrmit si miq pėr besimtarėt thanė: “Ne jemi nesara-krishterė”. Kėtė ngase prej tyre (tė krishtrėve) ka dijetarė (ulema) dhe tė devotshėm, dhe se ata nuk janė kryeneēė.  

83. kur edėgjojnė atė qė i ėshtė zbritur tė dėrguarit (Kur’anin), prej syve tė tyre rrjedhin lotė, ngase e kanė kuptuar tė vėrtetėn dhe thonė: “Zoti ynė , ne kemi besuar, pra regjistro ndėr ata qė qė dėshmojnė (ndėr ymetin e Muhammedit).  

84. (the thonė) Pėrse tė mos besojmė All-llahun dhe atė tė vėrtetė qė na erdhi, duke qenė se ne shpresojmė qė Zoti ynė do tė na qojė (nė Xhennet) sė bashku me njerėzit emirė.  

85. Pėr ata qė thanė, All-llahu i shpėrbleu me Xhennete, nė tė cilėt rjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrgjithmonė. Ky ėshtė shpėrblimi pėr njerėzit bamirės.  

86. Ndėrkaq, ata qė mohuan dhe pėrgenjeshtruan arumentet Tona, janė banues tė zjarrit.  

87. O ju qė besuat! Mos i ndaloni (mos i bėni haram) tė mirat qė pėr ju i lejoi (i bėri hallall) dhe mos teproni, se All-llahu nuk i do ata qė teprojnė (i kalojnė kufijtė e dispozitave tė Zotit).  

88. Hani nga ajo qė All-llahu ju furnizou si hallall tė mirė dhe, duke qenė se ju All-llahut i besoni, ruanu dėnimit tė Tij! 

89. All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimiet e juaja tė paqėllimta (pėr betim), por ju merr pėr ato qė jeni zotuar qėllimisht. E shpagimi i tij (i betimit tė bėrė) ėshtė duke i ushqyer dhjetė tė varfėr me ushqim mesatar qė ushqeni familjen tuaj, ose duke i veshur ata (tė dhjetė), ose duke liruar njė rob. E kush nuk ka mundėsi t’i bėjė kėto, le tė agjėrojė tri ditė. Ky ėshtė shpagim pėr betimet tuaja kur itheni ato. Ruani betimet tuaja. Kėshtu All-llahu ju shqaron dispozitat e veta, ashtu qė jeni mirėnjohės.  

90. O ju qė besuat, s’ka dyshim se vera, bixozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė ndyta nga shejtani. Pra, largohuni prej tyre qė tė jeni tė shpėtuar.  

91. Shejtani nuk dėshiron tjetėr, pėrveē se nėpėrmjet verės dhe bixhozit tė hedh armiqėsi mes jush, t’ju pengojė nga tė pėrmendurit Zotit dhe t’ju largojė nga namazi. Pra, a po i jepni fund (alkoolit e bixhozit)? 

92. Bindjuni All-llahut dhe tė dėrguarit e kini kujdes (mos kundėrshtoni). E nėse refuzoni, atėherė pra, dine se obligim i tė dėrguarit Tonė ėshtė vetėm komunikimit i qartė.  

93. Ata qė besuan dhe bėnė punė tė mira, nuk kanė mėkat pėr atė qė u ushqyen (mė herėt) derisa ruhen (prej haramit), besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, mandej ruhen (nga ajo qė ka qenė e lejuar e ėshtė e ndaluar) dhe besojnė dhe pastaj ruhen (nga ēdo mėkat) dhe bėjnė mirė. All-llahu i do ata qė bėjnė mirė.  

94. O ju qė besuat, All-llahu do t’ju sprovojė me diēka nga gjahu qė e arrijnė duart ose shigjetat tuaja, pėr t’u te All-llahu ai qė i frikėsohet Atij nė heshtje (nė bazė besimi). E kush i shkel (dispozitat) pas kėtij (sqarimi) ai ka dėnim tė dhėmbshėm.  

95. O ju qė besuat, mos e mbytni gjahun, duke qenė ju nė ihram. E kush e mbyt atė me qėlim, aterė dėnimi ėshtė therrorizimi injė kafshe shtėpiake tė ngjashme me atė (tė egrėn) qė ka mbytur. Pėr kėtė ēėshtje vendosin dy njerėz tė drejtė nga mesi juaj, duke bėrė at kurban pėr Qabe, ose (dėnimi ėshtė ) duke ushqyer tė varfėr, ose sa ai (ushqimi), agjėrimi, kėtė pėr shijuar tė keqen e punės sė tij. All-llahu ka falur tė kaluarėn. E kush bėn pėrsėri, (gabimin) All-llahu dėnon ashpėr. All-llahu ēshtjet), hakmerret (me dėnim).  

96. Gjahu dhe ushqimi nė det u ėshtė lejuar, si pėrjetim pėr ju dhe pėr udhėtarėt, kurse gjahu tokėsor u ėshtė ndaluar sa tė jeni nė ihram. Kinie dro All-llahun, te i cili do tė tuboheni! 

97. All-llahu e bėri Qaben, shtėpinė e shenjtė, vend jetėsimi (ēėshtjet tė fesė tė jetės) pėr njerėz, dhe muajin e shenjtė, edhe kurbanin edhe (ato kafshė tė shėnuara pėr kurban) atė me qafore. Kėtė (pėrcaktim nga Zoti) qė ta dini se All-llahu e di ē’ka nė qiej dhe ē’ka ka nė tokė dhe se All-llahu ka pėrfshirė me urtėsinė e dijen e vet ēdo send (pėrcaktimi i Zotit pėr kėto ėshtė me qėllim tė caktuar, e pėr tė mirėn e njerėzve).  

98. Dijeni se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė, dhe se All-llahu ėshtė dhurues, ėshtė mėshirues.  

99. I dėrguari nuk ka tjetėr obligim vetėm tė kumtojė (shpalljen); All-llahu di ē’publikoni dhe ē’bani fshehtė.  

100. Thuaj: “Nuk ėshtė e njejtė e keqja dhe e mira, po edhe nėse tė mahnit ty shumimi i sė keqes, pra kini frikė All-llahun (e mos pranoni tė keqen) o ju tė zotėt e mendjes, ashtu qė tė shpėtoni.  

101. O ju qė besuat, mos pyetni pėr sende qė, nėse u thuhet ajo (pyetja) haptazi, ju vjen keq juve, e nėse pyetni pėr to gjatė kohės kur zbritej Kur’ani, do t’ju dalė nė shesh (dhe do ta ngarkoni veten pa nevojė). All-llahu u fali (pyetjet qė i bėtė mė herėt); All-llahu falė shumė, ėshtė i bute.  

102. Njė popull qė ishte para jushpat bėrė aso pyetjesh, e pastaj (nuk i zbatoi) u bė mohues i tyre.  

103. All-llahu nuk emėroi (pėr tė shenjtė) Behirėn, as Saibėn, as Vesilėn, dhe as Hamėn, porata qė nuk besuan trillojnė rrenė pėr All-llahun, (duke thėnė se All-llahu i pėrcaktoi) dhe shumica e tyre nuk kuptojnė (se janė duke shpifur).  

104. E kur ju thuhet atyre: “Ejani te ajo qė zbriti All-llahu dhe te (ēka thotė) i dėrguari, ata thonė: “Na mjafton ajo qė igjetėm prindėrit tanė”, (a mjafton) edhe nėse prindėrit e tyre ishiin qė nuk dinin asgjė dhe nuk ishin nė rrugė tė drejtė.  

105. O ju qė besuat, ruane veten tuaj! Ai qė ka humbur, nuk ju dėmton juve kur jeni nė rrugė tė drejtė. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te All-llahu dhe Ai ju njohton pėr atė qė vepruat.  

106. O ju qė besuat, dėshmimi me rastin e atij qė lė testament (vasijjet) kur i ėshtė afruar ndonjėrit prej jush vdekja, bėhet me dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj, ose nga dy tė tjerė pos jush, nėse jeni nė udhėtim (nė rrugė e s’keni tė afėrm) dhe ju gjen telashja e vdekjes. E nėse dyshoni (nė dėshminė e tyre) i ndalni ata tė dy pas namazit (tė iqindisė) dhe ata betohen nė All-llahun: “Ne nuk e japim betimin nė All-llahun pėr asgjė edhe sikur tė jetė (ai pėr tė cilin betohemi) i afėrm dhe nuk e fshehim dėshminė e (porositur prej) All-llahut, pse atėherė ne do tė jemi mėkatarė!” 

107. E nėse dihet se ata tė dy kanė merituar mėkat (kanė gėnjyer) atėherė nė vend tė tyre merren dy tė tjerė prej atyre qė kanė meritė (meritė trashėgimi) dhe ata tė dy betohen nė All-llahun: “Dėshmimi ynė ėshtė mė i drejtė nga dėshmimi i atyre (dy tė parėve), dhe ne nuk e tejkaluam (drejtėsinė), pse atėherė do tė ishim nga mizorėt!” 

108. Ky (rregull) ėshtė mė afėr qė tė bėjnė dėshmimin (dėshmitarėt e testamentit) ashtu si ėshtė drejt, dhe qė tė frikėsohen (dėshmitarėt trashėgimtarė) se po thyhet betimi i tyre me njė betim tjetėr. Kini frikė All-llahun dhe bindjuni, se All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin shkatėrrues.  

109. (Pėrkujtonie o njerėz) Ditėn kur All-llahu i tubon tė dėrguarit e u thotė: “ēfarė pėrgjigje (popujt) u dhanė juve?” Ata (pejgamberėt) thonė: “Ne nuk dimė, vėrtet Ti je qė i di tė gjitha tė fshehtat!” 

110. All-llahu (atė ditė) i thotė: “O Isa, bir i merjemes, pėrkujtoj tė mirat e Mia ndaj teje dhe ndaj nėnės sate, kur tė fuqizova me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin), e ti u fole njerėzve (kur ishe) nė djep dhe (kush ishe) i pjekur (si burrė), kur ta mėsova ty librih e urtėsinė Tevratin e Inxhilin, kur melejen Time formove nga balta si formė shpeze e i fryve asaj dhe me urdhėrin Tim u bė shpezė, kur e shėrove tė verbėrin dhe tė sėmurin nga sėmundja e lėkurės me dėshirėn Time, kur me urdhėrin Tim i nxore (tė gjallė) tė vdekurit, kur i zbrapa beni israilėt prej teje (qė deshėn tė tė mbysin) atėherė kur erdhe me argumente, e disa prej tyre qė nuk besuan than: “Kjo (mrekullia e Isait) nuk ėshtė tjetėr vetėm se magji e qartė!” 

111. Dhe kur i frymėzova Havarijjunėt (i urdhėrova): “Tė mė besoni Mua dhe tė dėrguarin Tim!” E ata thanė: “ Ne besuam, e ti dėshmo se ne jemi muslimanė”.  

112. Dhe (pėrkujto) kur Havarijjunėt thanė: “ O Isa, bir i Merjemes, Zoti ta mund tė na zbresė njė tryezė nga qielli?” (Isai) tha: “Keni frikė All-llahun nėse jeni besimtarė!” 

113. (Ata) Thanė: “Ne dėshirojmė tė hamė nga ajo dhe tė na binden (edhe mė shumė ) zemrat tona dhe tė vėrtetojmė bindshėm se na e the tė vėrtetėn e tė bėhemi dėshmues tė saj!” 

114. Isai, bir i Merjemes, tha: “O All-llah, Zoti ynė, zbritna nga qielli njė tryezė, tė na jetė festė (gėzim)pėr ne dhe pėr ata (qė vijnė) pas nesh, tė jetė argument prej Teje, dhe dhurona se Ti je furnizuesi mė i mirė!” 

115. All-llahu tha: “Unė atė ua zbres, e kush prej jush mohon pastaj, Unė atė e dėnoj me njė dėnim qė nuk e dėnoj asnjė nga njerėzit”.  

116. Dhe kur All-llahu tha: “O Isa, bir i Merjemes, a ti njerėzve u the: “Mė besoni mua dhe nėnės time dy zota pos All-llahut!?” (Isai) Tha: “Larg asaj tė mete je Ti (o Zoti im). Nuk mė takon mua ta them atė qė s’ėshtė e vėrtetė. Ta kisha thėnė unė atė, ti do ta dije. Ti e di ē’ka nė mua, e unė e di ē’ka nė Ty. Ti je mė i dijshmi i tė fshehtave!” 

117. Unė nuk u kam thėnė tjetėr atyre, pos asaj qė Ti mė urdhėrove;ta adhuroni All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj,dhe sa isha ndėr ta, kam qenė pėrcjellės i tyre, e pasi qė mė more mua, Ti ishe roje (dhe dėshmues) i tyre. Ti je dėshmitar pėr ēdo send!” 

118. Nėse i dėnon ata, nė tė vėrtetė ata janė robėr Tu, e nėse u falė atyre, Ti je i gjithėfuqishmi, i urti.  

119. All-llahu tha: “kjo ėshtė dita qė tė drejtėve u bėn dobi drejtėsia e tyre. Ata kanė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj, janė pėr jetė tė pasosur nė ta. All-llahu ėshtė i kėnaqur me ta dhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Ky ėshtė shpėtim i madh.  

120. Vetėm i All-llahut ėshtė sundimi ndaj qiejve e tokės dhe ēka ka nė to. Ai ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.