5.Suretu
El-Maide
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. O ju qė besuat! Zbatoni
premtimet (obligimet). U janė (lejuar ti hani)
kafshėt shtėpiake, me pėrjashtim tė atyre qė po ju lexohen (nė kėtė kaptinė si
tė ndaluara) dhe pėrveē gjetisė, qė nuk ėshtė e lejuar derisa jeni nė ihram.
Vėrtetė, All-llahu vendos atė qė dėshiron.
2. O ju qė besuat! Mos i shkelni
simbolet e All-llahut, as muajin e shejtė (mos lejoni luftėn), as kurbanin (mos
e pengoni), as atė me qafore (tė caktuar pėr kurban), as (mos pengoni) ata qė
duke kėrkuar begati nga Zoti i tyre dhe kėnaqėsinė e Tij, kanė mėsyrė (pėr
vizitė) shtėpinė e shejtė (Qaben). E kur tė hiqni ihramin, atėherė ghahtoni.
Urrejtja ndaj njė populli, qė iu pat penguar nga
xhamia e shenjtė, tė mos iu shtyej tė silleni nė mėnyrė tė padrejtė kundėr
tyre. Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosni nė mėkate e
armiqėsi. Kini dro dėnimit tė All-llahut, se me tė vėrtetė
All-llahu ėshtė ndėshkues i fortė.
3. Juve u janė ndaluar (ti hani):
ngordhėsira, gjaku, mishi i derrit,ajo qė therret jo
nė emrin e All-llahut, e furmja, e mbytura, e rrėzuarja, e shparja (nga i
tjetrės), ajo qė e ka ngrėnė egėrsira, pėrveē asaj qė arrini ta therrni (para
se tė ngordhė), ajo qė ėshtė therrur pėr idhuj, dhe (u ėshtė e ndaluar) tė
kėrkoni me short fatin. Kjo ėshtė mėkat ndaj All-llahut.
Tashmė, ata qė mohuan, humbėn shpresėn pėr fenė tuaj (se do tė ndėrroni), andaj
mos u frikėsonju atyre, por mua tė mė frikėsoheni. Sot pėrsosa pėr ju fenė
tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe.
4. Tė pyesin ty (Muhammed), ēka u
ėshtė lejuar atyre? Thuaju: U janė lejuar tė gjitha ushqimet e mira dhe ai
(gjahu) i gjahtarėve (shtazėve) tė dresuara qė i mėsoni ashtu si ju ka mėsuar
juve All-llahu. Hani, pra, atė qė gjahtuan pėr juve dhe mė parė pėrmendie emrin
e All-llahut. Kini dro nga All-llahu pse All-llahu shpejt merr
masa.
5. Sot u lejuan pėr ju ushqimet e
mira, edhe ushqimet (tė therrurat) e ithtarėve tė librit janė tė lejuara
(hallall) pėr ju, edhe ushqimet (tė therrurat) tuaja janė tė lejuara pėr ta (u
janė lejuar). Gratė e ndershme besimtare, dhe (gra) tė ndershme nga ata tė
cilėve u ėshtė dhėnė libri para jush, kur atyre u jepni pjesėn e caktuar tė
kurorės, por duke pasur pėr qėllim martesėn, jo imoralitetin dhe jo si dashnore
ilegale.
6. O ju qė besuat! Kur doni tė
ngriteni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė
bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjt. Nėse jeni
xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė
udhėtim,ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar
me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne (merrni tejemum) dheun e pastėr dhe
me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja. All-llahu nuk dėshiron (me obligim pėr
abdest e larje) tiu sjellė ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron tju pastroj tė
mirėn e Tij ndaj jush e qė ti falėnderoheni.
7. Pėrkujtoni dhuntinė e All-llahut,
qė ju dha (fenė Islame) dhe zotimin e Tij, tė cilin e pat marr prej jush kur
thatė: Dėgjuam e respektuam. Kinie frikė All-llahun, pse All-llahu i di shumė
mirė tė fshehtat nė gjoksa (nė zemra).
8. O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht
tė vendosur pėr hir tė All-llahut, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos u
shtyjė urrejtja ndaj njė populli e ti shmangeni drejtėsisė; bėhni tė drejtė se
ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kinie dro Alahun se All-llahu di holėsiht pėr
atė qė veproni.
9. Atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, All-llahu u premtoi falje pėr mėkate dhe shpėrblim tė madh.
10. E ata qė mohuan dhe
pėrgėnjeshtruan argumentet Tona, ata janė banues tė Xhehennemit.
11. O ju qė besuat! Pėrkujtone tė
mirėn e All-llahut ndaj jush kur, njė populltentoitė zgjasė duart e veta (pėr
mbytje)kundėr jush, krse Ai zmbrapsi duart e tyre prej jush. Respektonie
All-llahun (duke zbatuar urdhėrat e Tij) dhe vetėm All-llahut le ti mbėshteten
besimtarėt.
12. nė tė vėrtet All-llahu pat marrė
zotimin e beni israilve. Dhe prej tyre dėrguam (caktuam) dymbėdhjetė prijės.
All-llahu tha: Unė jamė (mbrojtės) me ju! Nė qoftė se falni namazin, e jepni
zeqatin, u besoni tė dėrguarve tė Mi dhe u ndihmoni atyre, huazoni pėr hirė tė
All-llahut hua rė mirė, Ai patjetėr do tju shlyejmėkatet tuaja dhe do tju
shtie nė zhenete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj.
13. Pėr shkak se ata e thyen zotimin e
tyre, Ne i mallkuam ata, dhe zemrat e tyre i bėmė tė forta (tė shtangura). Ata
i ndryshojnė fjalėt (nė Tevrat) nga domethėnia e tyre dhe braktisėn njė pjesė
me tė cilėn ishin urdhėruar. Ti vazhdimisht do tė vėrejsh tradhtinė e njė pjese
tė tyre, pėrpos njė pakice nga ata. Pra falju dhe hiqu tyre. All-llahu ido ata
qė bėjnė mirė.
14. Ne e morėm zotimin dhe tė atyre qė
thanė: Ne jemi nesara e edhe ata e harruan njė pjesė tė saj me tė cilėn ishin
udhėzuar, andaj Ne kemi ndėrsyer armiqėsinė e urrejtjen ndėrmjet tyre deri nė
dtėn e kijametit. E mė vonė All-llahu do tinjohtojė ata me atė qė
bėnė.
15. O ithtarė tė librit, juve ju erdhi
i dėrguari Jonė qė ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė
nuk jep sqarime. Juve ju erdhi erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i
qartė.
16. All-llahu e vė me atė (me
Kuranin) nė rrugėt e shpėtimit atė qė ndjek kėnaqėsinė e tij dhe me ndihmėn e
Tij i nxjerr ata prej errėsirave nė dhe i udhėzon nė njė rrugė qė ėshtė e
drejtė.
17. E mohuan (e bėnė kufr) tė vėrtetėn
ata qė thanė se: Zot ėshtė ai, Mesihu bir i Merjemes Thuaju: Nėse dėshiron
All-llahu ta shkatėrrojė Mesihun, birin e Merjemes, nėnėn e tij dhe gjithė ēka
nė tokė, kush mund ta pengojė atė? Vetėm Atij i takon pushteti i qiejve, i
tokės dhe ēka mes tyre. Ai krijon ēdo gjė qė dėshiron. All-llahu ėshtė i
gjithfuqishėm pėr ēdo gjė.
18. Jehuditė dhe tė krishterėt thanė:
Ne jemi bijtė e All-llahut dhe tė dashurit e Tij. Thuaju: E pse pra, Ai ju
dėnon me mėkatet tuaja? Jo, ju jeni njerėz qė Ai ju krijoi. Ai i falė atij qė
do dhe dėnon atė qė do. Sundimi i qiejive, itokės dhe i githė ēka ka nė mes
tyre ėshtė vetėm e All-llahut dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja.
19. O ihtarė tė librit, ju erdhi i
dėrguari i Jonė, ju sqaron (ēėshtjet e fesė) pas ndėrprerjes sė tė dėrguarve,
nė mėnyrė qė tė mos thoni: Neve nuk na erdhi as i dėrguar qė tė na pėrgėzojė,
e as tė na tėrheqė vrejtjen . Pra ja, ju erdhi pėrgėzuesi dhe kėrcenuesi.
All-llahu ėshtė fuqiplotė pėr ēdo send.
20. Pėrkujto (O i dėrguar) kur Musai i
tha popullit tė vet: O popull imi, pėrkujtonie dhuratėn e All-llahut ndaj
jush, kur nė mesin tuaj fėrgoi pejgamberė, ju mundėsoi tė jeni sundues dhe ju
dha ēka nuk idha askujt nga popujt.
21. O popull imi, hyni nė tokėn e
shejtė, tė cilėn All-llahu ua premtoi, dhe mos u ktheni mbrapa, pse atėherė
khteheni tė dėshpruar.
22. Ata (populli i Musait) thanė: O
Musa, aty ėshtė njė popull i fuqishem (dhunues), prandaj ne nuk do tė hyjmė aty
kurrė derisa ata tė mos dalin nga ajo (tė na e lirojnė pa luftė), nėse dalin
ata nga ajo, ne nuk hyjmė.
23. Dy burra, prej tyre (prijėsve) qė
All-llahu i kishte pajisur me bindje dhe kishin frikėn e Tij, thanė: Hynjy
atyre nga dera, e kur tu hyni nga ajo, atėherė ju jeni ngadhėnjyes. Dhe vetėm
All-llahut mbėshtetjuni, nėse jeni besimtarė tė sinqertė.
24. Ata thanė: O Musa, ne kurrė nuk
hyjmė nė tė derisa ata janė aty, shko pra ti dhe Zoti yt e luftoni, ne po rrimė
kėtu!
25. (Musai) Tha: Zoti im! Unė nuk kam
nė dorė pos vetes sime dhe as vėllai im (Haruni nuk ka nė dorė pos vetvetes,
ose: pos vetes sime dhe vėllai tim), ndana, pra, neve prej popullit tė
fėlliqtė.
26. (All-llahu) Tha: Ajo (tokė) ėshtė
e ndaluar (haram) pėr ta katėrdhjetė vjet. Do tė sillen nėpėr tokė (tė hutuar).
Ti mos u keqėso pėr popullin e shfrenuar.
27. Lexoju (Muhammed) atyre (jehudive
e tė tjerėve) ngjarjen e vėrtetė tė dy djemve tė Ademit, kur tė dy flijuan
kurbanė, nga tė cilėt njėrit iy pranua. Ai (qė nuk iu pranua) tha: Unė do tė
tė mbys ty (Kabili i tha Habilit). E ai (qė iu pranua) tha: All-llahu pranon
vetėmprej tėsinqertėve,
28. Dhe, nėse ti e zgjatė te unė dorėn
tėnde pėr tė mė mbytur, unė nuk e zgjas te ti dorėn pėr tė mbytur; unė i
frikėsohem All-llahut, Zotit tė botėrave!
29. Unė (nuk dua tė tė mbys, por) dua
qė ta barėsh mėkatin tim dhe mėkatin tėnd, e tė bėhesh nga banorėt e zjarrit, e
ai ėshtė dėnim i zullumqarėve.
30. Atėherė epshi i tij e bindi atė
pėr mbytjen e tė vėllait dhe e mbyti atė. Ai mbeti prej mė tė dėshpruarve
(hidhėroi prindėtit, mbeti pa vėlla, u pėrbuz prej Zotit dhe u fut nė
Xhehennem).
31. All-llahu dėrgoi njė sorrė, e cila
groponte nė dhe, pėr ri reguar atij se si ta mbulojė trupin e tė vėllait. E ai
i tha: I mjei unė, a nuk qesh i afrė tė bėhem si kjo sorrė, e a mbuloja trupin
e vėllait tim? Ashtu mbeti i penduar.
32. Pėr kėtė (shkak tė atij krimi) Neu
shpallėm (ligji) beni israilve se kush mbyt njė njeri (pa tė drejtė), pa pasė
mbytur ai ndonjė tjatėr dhe p pasė bėrė ai ndonjė shkatėrrim nė tokė, atėherė
(krimi i tij) ėshtė si ti kishte mbytur gjithė njerėzit.
33. Dėnimi i atyre qė luftojnė
(kunddėrshtojnė) All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe bėjnė shkatėrrime nė
tokė, nuk ėshtė vetėm se tė mbyten ose tė gozhdohen, ose (tė gjymtohen), tu
priten duart dhe kėmbėt e tyre tė anėve tė kundėrta, ose tė dėbohen nga vendi.
Kjo (masė ndėshkuese) ėshtė poshtėrim pėr ta nė dynja, dhe nė botėn tjetėr ata
do tė kenė dėnim tė madh.
34. Pėrveē atyre qė janė penduar para
se tēi kapni. E, dine pra se All-llahu bėn falje tė madhe, ėshtė
mėshirues.
35. O ju qė besuat! Kinie frikė
All-llahun dhe kėrkoni afrim te Ai, luftoni nė rrugėn e Tij qė tė gjeni
shpėtim.
36. Atyre qė mohuan, edhe sikur tė
ishte e tyre e gjithė ajo qė ėshtė nė tokė,e edhe njėherė aq pėr ta dhėnė
shpagim (zhdėmtim) nga dėnimi i ditės sė kijametit, nuk u pranohet. Ata kanė
dėnim tė dhembshėm.
37. Ata pėrpiqen tė dalin nga zjarri,
por skanė tė dalė nga ai, ata kanė dėnim tė pėrhershėm.
38. Vjedhėsit dhe vjedhėsit preniu
duart, si shpagim i veprės qė bėn, (kjo masė ėshtė) dėnim nga All-llahu.
All-llahu ėshtė i fuqishėm, ligjdhėnės i urtė.
39. E kush pendohet pas punės sė keqe
(vjedhjes) dhe pėrmirėsohet, ska dyshim, All-llah ia pranon pendimin,
All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.
40. A nuk di se All-llahu ėshtė Ai qė
sundimi i qiejve dhe i tokės ėshtė vetėm iTij, andaj Ai dėnon atė qė do dhe e
falė atė qė do. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pr ēdo gjė.
41. O ti i dėrguar! Tė mos brengos
vrapimi nė mosbesim i tyre qė me gojėt e tyre thanė: Ne kemi besuar, e zemrat
e tyre nuk kanė besuar (munafikėt), e as i tyre qė janė jehudi, tė cilėt shumė
i pėrgjigjen gėnjeshrės dhe shumė e dėgjojnė (fjalėn) njė populli qė nuk vjen
te ti, ata janė qė i menjanjojnė fjalėt pas vėnies sė tyre nė vendin e vet (
nga ana e All-llahut) e thonė: Nėse u jepet kjo, pranoni, e nėse nuk u
jepet,atėherė refuzoni.
42. Janė ata qė i pėrgjigjen tė
pavėrteės dhe hanėshumė haramin (ryshfetin). Nėqoftė se vijnė te ti (pėr ndonjė
gjykim), gjyko mes tyre ose hiqu tyre. nėse prapsesh prej tyre (nuk gjykon),
ata nuk mund tė sjellin ty kurrfarė dėmi. Po nėse gjykon ms tyre, gjyko drejtė;
All-llahu i do tė drejtit.
43. E si kėrkojnė ata gjykimin tėnd,
kur ata kanė Tevratin, e nė tė cilin ėshtė vendimi i Allauhut, e pastaj ata
refuzojnė mė vonė atė (vendimin tėnd)? Ata nuk janė besimtarė.
44. Ne e zbritėm Tevratin, nė tė cilin
ėshtė udhėzimi i drejtė dhe drita. Sipas tij gjykuan ndaj atyre qė ishin
jehudi, pejgamerėt qė ishin tė bindur, gjykuan edhe dijetarėt e devotshėm e
paria fetare, ngase ishin tė obliguar ta ruanin librin e Allauhut dhe ishin
mmbrojtės tė tij. Prandaj, mos u frikėsoni nga njerėzit, vetėm Mua tė mė
frikėsoheni dhe mos i ndėrroni argumentet e Mia pėr pak send.
45. Ne u caktuam atyre nė tė (nė
Tevrat) kundėrmasat ndėshkuese: njeriu (mbytet) pėr njeriun, syri pėr syrin,
hunda pėr hundėn, veshi pėr veshin,dhėmbi pėr dhėmbin, por edhe plagėt kanė
kundėr masė.
46. Ne vazhduam gjurmėt e tyre (tė
pejgamberėve) me Isain, birin e Merjemes, vėrtetues i Tevratit qė kishin mė
parė. Atij i dhamė Inxhilin, qė ėshtė udhėzim i drejtė dhe dritė, qė ėshtė
vėrtetues i Tevratit qė kishin pranė, qė ishte udhėzues e kėshillues pėr tė
devotshmit.
47. (E zbritėm) Qė ithtarėt e Inxhilit
tė gjykojnė sipas asaj qė All-llahu e zbriti nė tė.
48. Ne edhe ty (Muhammed) ta zbritėm
librin (Kuranin) e vėrtetė qė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme dhe
garantues i tyre. Gjyko, pra, mes tyre me atė qė All-llahu e zbriti, e mos
pėlqe epshet e tyre e tė largohesh nga e vėrteta qė i erdhi. Pėr secilin prej
jush, Ne caktuam ligje program (tė posaēėm nė ēėshtje tė veprimit). Sikur tė
donte Alahu, do tju bėnte njė popull (nė fe e sheriat), por deshi tju
sprovojė nė atė qė iu dha juve, andaj ju (besimtarė) pėrpiquni pėr punė tė
mira. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te All-llahu, e Ai do tju njoftojė me atė
qė kundėrshtoheshi.
49. (Ta zbritėm) Qė edhe ti tė gjykosh
me atė qė tė zbriti All-llahu, e mos ndiq dėshirat e tyre dhe ruaju rrezikut tė
tyre qė tė mos tė shmangin nga njė pjesė e asaj qė ta zbriti All-llahu. Nėse
ata refuzojnė (gjykimin tėnd), ti dije se All-llahu ka pėr qėllim ti ndėshkojė
pėr disa mėkate tė tyre. Nė tė vėrtetė, njė shumicė e njerėzve janė jashtė
rrugės.
50. A thua mos po kėrkojnė gjykimin e
kohės sė injorancės, po pėr njė popull qė bindshėm beson, a ka gjykim mė i mirė
se ai i All-llahut?
51. O ju qė besuat! Mos zini miq as
jehuditė, e as tė krishterėt. Ata janė miq tė njėri-tjetrit. E kush prej jush i
miqėson ata, ai ėshtė prej tyre. Vėrtetė All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė
popullin zullumqarė.
52. E ata qė nė zemrat e tyre kanė
sėmundje, i sheh se ngarendin te ta (pėr miqėsi) duke thėnė:
53. Ata qė besuan ju thonė: A kėta
ishin qė u betuan nė Zotin me betimin mė tė fortė tė tyre se ishin me ju? I
shkatėrruan veprat e veta dhe aguan tė dėshpėruar.
54. O ju qė besuat! Kush largohet prej
nga feja e vet (i bėn dėm vetes) ska dyshim se All-llahu do tė sjellė njė
popull qė Ai e do atė (popull) dhe ata e duan Atė (Zotin),(njė popull) qė ėshtė
modest e i butė ndaj besimtarėve, por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesve, qė
lufton nė rrugėn e All-llahut dhe qė nuk i frikėsohet kėrcėnimit tė asnjė
kėrcėnuesi. Kjo (cilės e atij populli) ėshtė dhuratė e All-llahut qė i jep atij
qė do. All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.
55. Mik (i afėrt) juaji ėshtė vetėm
All-llahu, ėshtė i dėrguari i Tij dhe ata qė besuan e qė falin namazin dhe
jalin zeqatin duke bėrė rukuė (duke qenė respektues).
56. E kush ka pėr mik All-llahun, tė dėrgurin
e Tij dhe ata qė besuan, ska dyshim se ana (pala-krahu) e All-llahut ėshtė
ngadhėnjyese.
57. O ju qė besuat! Mos i merrnipėr
miq aaata tė cilėve u ėshtė dhėnė libri para jush edhe as jobesimtarėt qė me fenė
tuaj tallen dhe luajnė. Kinie dro All-llahun po qe se jeni
besimtarė.
58. Edhe thirrjen (ezanin) tuaj pėr
namaz ata e marrin pėr tallje e lojė. Me kėtė vėrtetojnė se janė popull qė nuk
kupton.
59. Thuaj: O ithtarė tė librit, a na
shihni pėr tė me tė vetėm pse besuam All-llahun; besuam atė qė na zbriti neve
dhe atė qė zbriti mė parė! Ska dyshim, shumica jush janė tė
shfrenuar.
60. Thuaj: A tju lajmėroj pėr njė
tė keqe (tė zezė) mė tė dėmshme (nga ajo e metė qė na e shihni) si dėnim nga
All-llahu? (Ajo ėshtė) Mallkimi i atij qė e mallkoi All-llahu dhe hidhėrimi
ndaj tij, qė disa rej tyre i shdėrroi nė majmunė e nė derra, e i bėri tė
djallit. Tė tillėt janė nė pozitė mė tė keqe dhe mė tė humburit prej rrugės sė
drejtė.
61. E kur vijnė te ju, thonė: Kemi
besuar, ndėrsa ata me (kufr) mosbesim kanė hyrė dhe me tė kanė dalė.
62. Dhe, shumė prej tyre isheh se
nguten nė mėkat, nė mizori e nė ngrėnie tė haramit. Sa e shėmtuar ėshtė ajo qė
bėnė ata.
63. E, pse paria fetare (e krishterė
dhe jehude) tė mos i ndalin nga ato thėnie tė tyre tė rreme dhe nga ngrėnia e
haramit (e ryshfetit)! Sa punė e keqe ėshtė ajo e tyre (e parisė
fetare).
64. Jehuditė thanė: Dora e All-llahut
ėshtė e shtrėnguar! Qofshin tė shtangur duart e tyre dhe qofshin tė mallkuar,
pse thanė atė. Jo, duart e Tij janė tė shlira. Ai furnizon ashtu si tė dojė.
Kjo qė tu zbrit ty do tu shtojė disave nga ata (nga paria fetare) shumė
largimin dhe mohimin. Ne ndėrmjet tyre hodhėm armiqėsi dhe urrejtje qė do tu
vazhdojė deri nė ditėn e kijametit. Sa herė qė ndezėn zjarr pėr luftė,
All-llahu e shuajti atė, e ata pėrpiqen pėr shkatėrrime nė tokė. All-llahu nuk
i do ngatėrrestarėt. .
65. Sikur ithtarėt e librit tė besonin
dhe tė ruheshin (naramit), Ne do tua shlyenim mėkatet e tyre dhe do ti fusnim
nė Xhennete me pėrjetime tė begatshme.
66. Dhe, sikur ta zbatonin Tevratin,
Inxhilin dhe Kuranin, qė u zbritėn nga Zoti i tyre, ata do tė kishin furnizim
me bollėk nga qielli dhe toka. Ështėnjė grup i drejtė (i matur) prej tyre,
por ėshtė e keqe ajo qė punojnė shumica prej tyre.
67. O ti i dėrguar! Komunikoje atė qė
tu zbrit prej Zotit tėnd, e nėse nuk bėn (kumtimin nė tėrėsi), atėherė nuk e
ke kryer detyrėn (revelatėn-risalen). All-llahu tė garanton mbrojtjen prej
njerėzve (prej armiqve). All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin qė
mohon.
68. Thuaj: O ithtarė tė librit, junuk
jeni asgjė (nė fe) derisa tė mos zbatoni Tevratin, Inxhilin dhe atė qė ju
zbriti nga Zoti i juaj. E kjo qė tuzbrit ty nga Zoti yt do tė shtojė te
shumica prej tyre rezistencė e mohim. Po ti, mos u keqėso pėr popullin qė nuk
beson.
69. Ska dyshim se kush e beson
All-llahun (sinqerisht) e beson ditėn e gjykimit dhe bėn vepra tė mira, qoftė
prej atyre qėbesuan, prej jehudivė, prej sabiinėve (tė krishterė qė adhurojnė
yjtė), prej tė krishterėve, pėr ta nuk do tė ketė frikė as pikėllim (me kusht
qė tė kenė pranuar tė dėrguarin e fundit- Muhammedin).
70. Ne patėm marrė besėn prej beni
israilve, atyre u dėrguam pejgamberė, por sa herė qė u erdhi atyre ndonjė
pejgamber qė (me mėsime) nuk u pėlqeu epsheve tė tyre, ata disa prej tyre i
pėrgėnjeshtruan, kurse disa tė tjerė i mbytėn.
71. Ata menduan se nuk do tė kenė telashe
(qė i mbytėn pejgamberėt), mirėpo ashtu u verbuan (nga rruga e drejtė) dhe u
shurdhuan (nga e vėrteta). Pastaj (pasi i zuri belaja) All-llahu u pranoi
pendimin. Mirėpo, mė vonė shumė prej tyre mbetėn tė verbėr e tė shurdhėr.
All-llahu di pėr atė qė punuan.
72. Bėnė kufr (mohuan tė vėrtetėn) ata
qė thanė: All-llah ėshtė ai, Mesihu, bir i Merjemes. E vetė Mesihu, (Isai)
tha: O beni israil, adhuronie All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj, sepse ai
qė i pėrshkruan Zotit shok, All-llahu ia ka ndaluar (ia ka bėrė haram) atij
Xhennetin dhe vendi i tij ėshtė zjarri. Pėr mizorėt nuk ka ndihmės.
73. Gjithashtu bėnė kufr (mosbesim)
ata qė thanė: All-llahu ėshtė i treti i treve. Ska nė gjithėsi tjetėr pos
njė All-llahu, e nėse pushojnė nga ajo qė thanė (tre zotėra), do ti kapė dėnim
i dhėmbshėm, ata qė nuk besuan prej tyre.
74. E pse tė mos pendohen dhe tė
kėrkojnė te All-llahu falje, kur All-llahu dihet se falė shumė, ėshtė
mėshires.
75. Mesihu, bir i Merjemes, nuk ėshtė
tjetėr, vetėm se i dėrguar; para tij pati shumė tė dėrguar. Nėna e tij ishte e
drejtė (e ndershme). Qė tė dy ata ishin qė ushqeheshin (si njerėzit tjerė). Ja,
si u sqarohen atyre argumentet dhe shih pastaj sesi ikthejnė shpinėn tė
vėrtetės!
76. Thuaju: A adhuroni pos All-llahut
atė qė nuk mund tju sjellė as dėm as dobi? All-llahu ėshtė qė dėgjon (ēthoni)
qė di (ēveproni).
77. Thuaju: O ithtarė tė librit, mos
e teproni nė fenė tuaj jashtė tė vėrtetės dhe mos shkoni pas epsheve tė njė
populli mėparshėm qė ka humbur, qė ka shkakttjerėve dhe qė u largua nė tėrsi
prej rrugės sė drejtė.
78. Ata qė mohuan tė vėrtetėn nga beni
israilėt, u mallkuan prej gjuhės sė Davudit dhe tė Isait, tė birit tė Mejremės.
Kshtu uveprua sepse kundėrshtuan dhe e tepruan.
79. Ata ishin qė nuk ndalonin
njėri-tjetrin nga e keja qė punonin. E ajo qė bėnin ishte e
shėmtuar.
80. I sheh shumė prej tyre qė i
miqėsojnė ata qė mohuan. E keqe ėshtė ajo qė i pėrgaditėn vetės sė tyre ngase
All-llahu ėshtė i hidhėruar kundėr tyre dhe ata pėrjanė nė azab (nė vuajtje tė
dėnimit).
81. Sikur tė ishin ata qė vėrteėtė e
besojnė All-llahun, pejgamberin dhe atė qė i zbriti atij, nuk do ti zinin pėr
miq ata (idhujtarėt), por shumica prej janė fasika (mėkatarė).
82. Gjithqysh ti do tė vėresh se
jehuditė dhe ata qė i pėrshkruan Zotit shok (idhujtarėt) janė njerėzit me
armiqėsi tė fortė kundėr kundėr besimtarėve (kundėr muslimanėve). Ndėrsa do tė
vėresh se mė tė afėrmit si miq pėr besimtarėt thanė: Ne jemi
nesara-krishterė. Kėtė ngase prej tyre (tė krishtrėve) ka dijetarė (ulema) dhe
tė devotshėm, dhe se ata nuk janė kryeneēė.
83. kur edėgjojnė atė qė i ėshtė
zbritur tė dėrguarit (Kuranin), prej syve tė tyre rrjedhin lotė, ngase e kanė
kuptuar tė vėrtetėn dhe thonė: Zoti ynė , ne kemi besuar, pra regjistro ndėr
ata qė qė dėshmojnė (ndėr ymetin e Muhammedit).
84. (the thonė) Pėrse tė mos besojmė
All-llahun dhe atė tė vėrtetė qė na erdhi, duke qenė se ne shpresojmė qė Zoti
ynė do tė na qojė (nė Xhennet) sė bashku me njerėzit emirė.
85. Pėr ata qė thanė, All-llahu i
shpėrbleu me Xhennete, nė tė cilėt rjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrgjithmonė.
Ky ėshtė shpėrblimi pėr njerėzit bamirės.
86. Ndėrkaq, ata qė mohuan dhe
pėrgenjeshtruan arumentet Tona, janė banues tė zjarrit.
87. O ju qė besuat! Mos i ndaloni (mos
i bėni haram) tė mirat qė pėr ju i lejoi (i bėri hallall) dhe mos teproni, se
All-llahu nuk i do ata qė teprojnė (i kalojnė kufijtė e dispozitave tė
Zotit).
88. Hani nga ajo qė All-llahu ju
furnizou si hallall tė mirė dhe, duke qenė se ju All-llahut i besoni, ruanu
dėnimit tė Tij!
89. All-llahu nuk ju merr nė
pėrgjegjėsi pėr betimiet e juaja tė paqėllimta (pėr betim), por ju merr pėr ato
qė jeni zotuar qėllimisht. E shpagimi i tij (i betimit tė bėrė) ėshtė duke i
ushqyer dhjetė tė varfėr me ushqim mesatar qė ushqeni familjen tuaj, ose duke i
veshur ata (tė dhjetė), ose duke liruar njė rob. E kush nuk ka mundėsi ti bėjė
kėto, le tė agjėrojė tri ditė. Ky ėshtė shpagim pėr betimet tuaja kur itheni
ato. Ruani betimet tuaja. Kėshtu All-llahu ju shqaron dispozitat e veta, ashtu
qė jeni mirėnjohės.
90. O ju qė besuat, ska dyshim se
vera, bixozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė ndyta nga
shejtani. Pra, largohuni prej tyre qė tė jeni tė shpėtuar.
91. Shejtani nuk dėshiron tjetėr,
pėrveē se nėpėrmjet verės dhe bixhozit tė hedh armiqėsi mes jush, tju pengojė
nga tė pėrmendurit Zotit dhe tju largojė nga namazi. Pra, a po i jepni fund
(alkoolit e bixhozit)?
92. Bindjuni All-llahut dhe tė
dėrguarit e kini kujdes (mos kundėrshtoni). E nėse refuzoni, atėherė pra, dine
se obligim i tė dėrguarit Tonė ėshtė vetėm komunikimit i qartė.
93. Ata qė besuan dhe bėnė punė tė
mira, nuk kanė mėkat pėr atė qė u ushqyen (mė herėt) derisa ruhen (prej
haramit), besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, mandej ruhen (nga ajo qė ka qenė e
lejuar e ėshtė e ndaluar) dhe besojnė dhe pastaj ruhen (nga ēdo mėkat) dhe
bėjnė mirė. All-llahu i do ata qė bėjnė mirė.
94. O ju qė besuat, All-llahu do tju
sprovojė me diēka nga gjahu qė e arrijnė duart ose shigjetat tuaja, pėr tu te
All-llahu ai qė i frikėsohet Atij nė heshtje (nė bazė besimi).
95. O ju qė besuat, mos e mbytni
gjahun, duke qenė ju nė ihram. E kush e mbyt atė me qėlim, aterė dėnimi ėshtė
therrorizimi injė kafshe shtėpiake tė ngjashme me atė (tė egrėn) qė ka mbytur.
Pėr kėtė ēėshtje vendosin dy njerėz tė drejtė nga mesi juaj, duke bėrė at
kurban pėr Qabe, ose (dėnimi ėshtė ) duke ushqyer tė varfėr, ose sa ai
(ushqimi), agjėrimi, kėtė pėr shijuar tė keqen e punės sė tij. All-llahu ka
falur tė kaluarėn. E kush bėn pėrsėri, (gabimin) All-llahu dėnon ashpėr.
All-llahu ēshtjet), hakmerret (me dėnim).
96. Gjahu dhe ushqimi nė det u ėshtė
lejuar, si pėrjetim pėr ju dhe pėr udhėtarėt, kurse gjahu tokėsor u ėshtė
ndaluar sa tė jeni nė ihram. Kinie dro All-llahun, te i cili do tė
tuboheni!
97. All-llahu e bėri Qaben, shtėpinė e
shenjtė, vend jetėsimi (ēėshtjet tė fesė tė jetės) pėr njerėz, dhe muajin e
shenjtė, edhe kurbanin edhe (ato kafshė tė shėnuara pėr kurban) atė me qafore.
Kėtė (pėrcaktim nga Zoti) qė ta dini se All-llahu e di ēka nė qiej dhe ēka ka
nė tokė dhe se All-llahu ka pėrfshirė me urtėsinė e dijen e vet ēdo send
(pėrcaktimi i Zotit pėr kėto ėshtė me qėllim tė caktuar, e pėr tė mirėn e njerėzve).
98. Dijeni se All-llahu ėshtė
ndėshkues i rreptė, dhe se All-llahu ėshtė dhurues, ėshtė
mėshirues.
99. I dėrguari nuk ka tjetėr obligim
vetėm tė kumtojė (shpalljen); All-llahu di ēpublikoni dhe ēbani
fshehtė.
100. Thuaj: Nuk ėshtė e njejtė e keqja
dhe e mira, po edhe nėse tė mahnit ty shumimi i sė keqes, pra kini frikė
All-llahun (e mos pranoni tė keqen) o ju tė zotėt e mendjes, ashtu qė tė
shpėtoni.
101. O ju qė besuat, mos pyetni pėr sende
qė, nėse u thuhet ajo (pyetja) haptazi, ju vjen keq juve, e nėse pyetni pėr to
gjatė kohės kur zbritej Kurani, do tju dalė nė shesh (dhe do ta ngarkoni
veten pa nevojė). All-llahu u fali (pyetjet qė i bėtė mė herėt); All-llahu falė
shumė, ėshtė i bute.
102. Njė popull qė ishte para jushpat
bėrė aso pyetjesh, e pastaj (nuk i zbatoi) u bė mohues i tyre.
103. All-llahu nuk emėroi (pėr tė
shenjtė) Behirėn, as Saibėn, as Vesilėn, dhe as Hamėn, porata qė nuk besuan
trillojnė rrenė pėr All-llahun, (duke thėnė se All-llahu i pėrcaktoi) dhe
shumica e tyre nuk kuptojnė (se janė duke shpifur).
104. E kur ju thuhet atyre: Ejani te
ajo qė zbriti All-llahu dhe te (ēka thotė) i dėrguari, ata thonė: Na mjafton
ajo qė igjetėm prindėrit tanė, (a mjafton) edhe nėse prindėrit e tyre ishiin
qė nuk dinin asgjė dhe nuk ishin nė rrugė tė drejtė.
105. O ju qė besuat, ruane veten tuaj!
Ai qė ka humbur, nuk ju dėmton juve kur jeni nė rrugė tė drejtė. Kthimi i tė
gjithė juve ėshtė te All-llahu dhe Ai ju njohton pėr atė qė
vepruat.
106. O ju qė besuat, dėshmimi me rastin
e atij qė lė testament (vasijjet) kur i ėshtė afruar ndonjėrit prej jush
vdekja, bėhet me dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj, ose nga dy tė tjerė pos
jush, nėse jeni nė udhėtim (nė rrugė e skeni tė afėrm) dhe ju gjen telashja e
vdekjes. E nėse dyshoni (nė dėshminė e tyre) i ndalni ata tė dy pas namazit (tė
iqindisė) dhe ata betohen nė All-llahun: Ne nuk e japim betimin nė All-llahun
pėr asgjė edhe sikur tė jetė (ai pėr tė cilin betohemi) i afėrm dhe nuk e
fshehim dėshminė e (porositur prej) All-llahut, pse atėherė ne do tė jemi
mėkatarė!
107. E nėse dihet se ata tė dy kanė
merituar mėkat (kanė gėnjyer) atėherė nė vend tė tyre merren dy tė tjerė prej
atyre qė kanė meritė (meritė trashėgimi) dhe ata tė dy betohen nė All-llahun:
Dėshmimi ynė ėshtė mė i drejtė nga dėshmimi i atyre (dy tė parėve), dhe ne nuk
e tejkaluam (drejtėsinė), pse atėherė do tė ishim nga mizorėt!
108. Ky (rregull) ėshtė mė afėr qė tė
bėjnė dėshmimin (dėshmitarėt e testamentit) ashtu si ėshtė drejt, dhe qė tė
frikėsohen (dėshmitarėt trashėgimtarė) se po thyhet betimi i tyre me njė betim
tjetėr. Kini frikė All-llahun dhe bindjuni, se All-llahu nuk vė nė rrugė tė
drejtė popullin shkatėrrues.
109. (Pėrkujtonie o njerėz) Ditėn kur
All-llahu i tubon tė dėrguarit e u thotė: ēfarė pėrgjigje (popujt) u dhanė
juve? Ata (pejgamberėt) thonė: Ne nuk dimė, vėrtet Ti je qė i di tė gjitha tė
fshehtat!
110. All-llahu (atė ditė) i thotė: O
Isa, bir i merjemes, pėrkujtoj tė mirat e Mia ndaj teje dhe ndaj nėnės sate,
kur tė fuqizova me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin), e ti u fole njerėzve (kur
ishe) nė djep dhe (kush ishe) i pjekur (si burrė), kur ta mėsova ty librih e
urtėsinė Tevratin e Inxhilin, kur melejen Time formove nga balta si formė
shpeze e i fryve asaj dhe me urdhėrin Tim u bė shpezė, kur e shėrove tė
verbėrin dhe tė sėmurin nga sėmundja e lėkurės me dėshirėn Time, kur me
urdhėrin Tim i nxore (tė gjallė) tė vdekurit, kur i zbrapa beni israilėt prej
teje (qė deshėn tė tė mbysin) atėherė kur erdhe me argumente, e disa prej tyre
qė nuk besuan than: Kjo (mrekullia e Isait) nuk ėshtė tjetėr vetėm se magji e
qartė!
111. Dhe kur i frymėzova Havarijjunėt
(i urdhėrova): Tė mė besoni Mua dhe tė dėrguarin Tim! E ata thanė: Ne
besuam, e ti dėshmo se ne jemi muslimanė.
112. Dhe (pėrkujto) kur Havarijjunėt
thanė: O Isa, bir i Merjemes, Zoti ta mund tė na zbresė njė tryezė nga
qielli? (Isai) tha: Keni frikė All-llahun nėse jeni besimtarė!
113. (Ata) Thanė: Ne dėshirojmė tė
hamė nga ajo dhe tė na binden (edhe mė shumė ) zemrat tona dhe tė vėrtetojmė
bindshėm se na e the tė vėrtetėn e tė bėhemi dėshmues tė saj!
114. Isai, bir i Merjemes, tha: O
All-llah, Zoti ynė, zbritna nga qielli njė tryezė, tė na jetė festė (gėzim)pėr
ne dhe pėr ata (qė vijnė) pas nesh, tė jetė argument prej Teje, dhe dhurona se
Ti je furnizuesi mė i mirė!
115. All-llahu tha: Unė atė ua zbres,
e kush prej jush mohon pastaj, Unė atė e dėnoj me njė dėnim qė nuk e dėnoj
asnjė nga njerėzit.
116. Dhe kur All-llahu tha: O Isa, bir
i Merjemes, a ti njerėzve u the: Mė besoni mua dhe nėnės time dy zota pos
All-llahut!? (Isai) Tha: Larg asaj tė mete je Ti (o Zoti im). Nuk mė takon
mua ta them atė qė sėshtė e vėrtetė. Ta kisha thėnė unė atė, ti do ta dije. Ti
e di ēka nė mua, e unė e di ēka nė Ty. Ti je mė i dijshmi i tė
fshehtave!
117. Unė nuk u kam thėnė tjetėr atyre,
pos asaj qė Ti mė urdhėrove;ta adhuroni All-llahun, Zotin tim dhe Zotin
tuaj,dhe sa isha ndėr ta, kam qenė pėrcjellės i tyre, e pasi qė mė more mua, Ti
ishe roje (dhe dėshmues) i tyre. Ti je dėshmitar pėr ēdo send!
118. Nėse i dėnon ata, nė tė vėrtetė
ata janė robėr Tu, e nėse u falė atyre, Ti je i gjithėfuqishmi, i
urti.
119. All-llahu tha: kjo ėshtė dita qė
tė drejtėve u bėn dobi drejtėsia e tyre. Ata kanė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin
lumenj, janė pėr jetė tė pasosur nė ta. All-llahu ėshtė i kėnaqur me ta dhe ata
janė tė kėnaqur ndaj Tij. Ky ėshtė shpėtim i madh.
120. Vetėm i All-llahut ėshtė sundimi
ndaj qiejve e tokės dhe ēka ka nė to. Ai ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo
send.