7.Suretu
El-A'raf
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lam, Mim, Sadė.
2. (Ky ėshtė) Libri, qė tė ėshtė ty,
qė me tė tu tėrheqėsh vėrejtjen dhe ti kėshillosh besmtarėt, pra tė mos ketė
shtrėngim nė gjoksin tėnd (pėr kumtimin e tij).
3. Pėrvetėsoni atė qė ju ėshtė
zbritur nga zoti juaj, e mos zini miq (pėrkrahės) pos Tij. Pak ėshtė ajo qė po
merrni pėrvojė.
4. Sa fshatra (banorė) kemi
shkatėrruar (me fajin e tyre) e dėnimi Jonė u erdhi natėn, a (ditėn) kur ishin
duke pushuar (duke fjetur).
5. Kur u erdhi atyre dėnimi Jonė,
skishin ētė kėrkonin tjetėr, vetėm tė thonė: Vėrtet,ne ishim zullumqarė (tė
pranojmė gabimin).
6. Ne patjetėrdo tė marrim nė
pėrgjegjėsi ata, tė cilėve u ėshtė dėguar (pejgamber), e do ti marrim nė
pyetje edhe tė dėrguarit.
7. Dhe duke e ditur mirė Ne do tu
rrėfejmė atyre (pėr atė qė punuan), se Ne nuk ishim qė mungonim (ishim tė
pranishėm).
8. Atė ditė eshimi (masa) ėshtė i drejtė.
Atij qė i rėndohen peshojat ,ata janė tė shpėtuar.
9. Kujt i vijnė lehtė peshojat, ata e
humben vetveten, ngase i refuzan argumentet Tona me tė padrejtė.
10. Ne ju vendosėm nė tokė dhe ju
mundėsuam jeesėn (mjetet pėr tė jetuar), e pak prej jush po
falėnderoni.
11. Ne ju krijuam pastaj ju dhamė
formėn, e mandej ngjėjve u thamė: bėni sexhde pėr Ademin. Ata i bėnė sexhde
pos Iblisit. Ai nuk qe prej atyre qė bėnė sexhde.
12. (All-llahu) tha: ēka tė pengoi ty
tė bėsh sexhde, kur Unė tė urdhėrova? Ai (Iblisi) tha: Unė jam mė i vlershėm
se ai, mė krijove mua nga zjarri, e atė e krijove nga balta!
13. (All-llahu) Tha: Zbrit nga ai
(Xhenneti), nuk tė takon tė bėsh kryelartėsi nė tė, dil jashtė, ska dyshim ti je
i poshtėruar.
14. (Iblisi) Tha: Mė afatizogjer
ditėn kur ringjallen (njerėzit)!
15. (All-llahu) Tha: Ti je i
Afatizuar!
16. (Iblisi) Tha: Pėr shkak se mė
humbe mua, unė do tu ulem atyre (do tu zė pusi)nė rrugėn Tėnde tė
drejtė,
17. Mandej, do tju sillem atyre para,
prapa,ga edjathta dhe nga e majta e tyre, e shumicėn e tyre nuk do ta gjejsh qė
tė falėnderohen (tė besojnė)!
18. (All-llahu) Tha: Dil nga ai
(Xhenneti), i urrjetur, i dėbuar. Kush prej tyre vjen pas teje, Unė kam pėr ta
mbushur Xhehennemin me tė gjithė ju.
19. (Ne i thamė) o Adem, ti dhe
bashkėshortja jote zini vend nė Xhennet, hani nga tė doni, e mos iu afroni
kėsaj peme, pse do tė bėheni prej zulumqarėve (tė vetvetes suaj).
20. Shejtani i nxiti ata tė dy (i
mashtroi), qė tua zbulojė atyre pjesėt e turpshme qė u ishin tė muluara dhe
tha: Zoti juaj nuk ua ndaloi ju dyve atė pemė vetėm qė tė mos bėhi meleqė
(engjėj), ose tė mos bėheni prej tė pėrjetshmėve .
21. Dhe ju bėri be atyre (duke u
thėnė) se: unė jam kėshillues pėr ju.
22. Atėherė me mashtrim i zbriti (nė
nivel tė palakmueshėm). E kur e shijuan pemėn u zbulua vendturpi i tyre dhe
filluan tė mbulojnė atė (duke vėnė gjeth mbi gjeth) nga gjethet e (pemėve tė)
Xhennetit. Zoti i tyre i thirri (duke u thėnė): A nuk ua ndalova ju dyve atė
pemė dhe a nuk ju thashė ju dyve se shejtani ėshtė armik i haptė pėr
ju?!
23. Ata tė dy thanė: Zoti ynė, ne i
bėmė tė padrejtė vetvetes, nė qoftė se nuk na falė dhe nuk na mėshiron, ne me
siguri do tė jemi prej tė shkatėrruarve!
24. (All-llahu) tha: Zbritni, jeni
arimk i njėri-tjetrit. Nė tokė ju e keni vehdqėndrimin (vendbanimin) dhe
pėrjetim deri nė njė kohė.
25. Tha: Nė tė (nė tokė) do tė jetoni
(do tė gjallėroni), nė tė do tė vdesni (do tė varroseni) dhe prej saj do tė nxirreni
(do tė ringjalleni).
26. O bijtė e Ademit, Ne krijuam pėr
ju petk qė ju mbulon vendturpėsinė dhe petk zbukues. Po petku i devotshmėrisė,
ai ėshtė mė i miri. Kėto janė argumentet e All-llahut, ashtu qė ata tė
pėrkujtojnė.
27. O biktė e Ademit, tė mos ju
mashtrojė kurrsesi sejtani sikurse i nxori prindėrit tuaj nga Xhenneti, zhveshi
prej tyre petkun e tyre qė tju dalė nė shesh lakuriqėsia e tyre. Vėrtetė ai
dhe shoqėria e tij ju sheh, ndėrsa ju nuk e shihni. Ne i kemi bėrė shejtanėt
miq tė atyre qė nuk besojnė.
28. Kur (punojnė ata (idhujtarėt)
diēka tė shėmtuar, thonė: Ne i gjetėm qė kėshtu prindėrit tanė, edhe All-llahu
na urdhėroi kėtė (vizitėn rreth Qabes lakuriq). Thuaju: All-llahu nuk urdhėron
tė shėmtuarėn, a thoni pėr All-llahun ēka nuk dini?
29. Thuaj: All-llahu mė urdhėroi mua
drejtėsinė dhe nė tėrėsi kthejuni Atij nė ēdo namaz (lutje) dhe adhuronie Atė
duke qenė tė sinqertė nė lutje vetėm pėr tė. Ashtu sikur ju filloi (krijoi)
sėpari do tė ktheheni te Ai.
30. Njė grup (nga ju) Ai e vuri nė
rrugė tė drejtė, e nga njė grup meritoi tė jetė i hmbur, pse ata (tė hmburit)
shejtanėt i morėn pėr miq, e megjithatė mrndonin se ishin nė rrugė tė
drejtė.
31. O bijtė e Ademit, vishuni bukur
pėr ēdo namaz (lutje), han dhe pini e mos teproni, pse Ai (All-llahu) nuk i do
ata qė e teprojnė (shkapėrderdhin).
32. Thuaj: Kush i ndaloi bukuritė dhe
ushqimet e mira qė All-llahu i krijoi pėr robtė e vet? Thuaj: Ato janė nė
kėtė botėpėr ata qė besuan, e nė ditėn e kijametitjanė tė posaqme pėr ta. Kėshtu
i sqaron argumentet njė populli qė kupton.
33. Thuaj: Zoti im i ndaloi vetėm tė
kėqijat e turpshme, le tė jenė tė hapta ose tė fshehta, ndaloi mėkatin, mdaloi
shtypjen e tjetrit pa tė drejtė, ndaloi ti mvishni All-llahut shok pa patur
pėr tė kurrfarė argumenti, dhe ndaloi tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini
se ėshtė e vėrtetė.
34. ēdo popull (qė pėrgėnjeshtroi
pejgamberėt) ka afatin e vet, e kur tu vijė afati tyre, ai nuk mund tė shtyhet
pėr njė ashnjė moment, e as tė pėrngutet mė parė.
35. O bijtė e Ademit, juve ju vijnė tė
dėrguar nga mesi juaj, ju pėrkujtonė faktet e Mia (shkoni pas tyre). E kush
ruhet dhe pėrmirėsohet, pėr ta ska as frikė as skanė pėrse tė
pikėllohen.
36. E ata qė i konsideruan tė rreme faktet
tona dhe kryelartėsi u larguan prej tyre, ata janė banues tė zjarrit dhe nė tė
janė pėrjetė.
37. Kush ėshtė mė mizor se ai qė
trilin shpifje ndaj All-llahut, apo i pėrgėnjeshtron argumentet e Tij? Ata e
arrijnė pjesėn e tyre qė u ėshtė caktuar (nė shėnime) deri kur tu vijnė atyre
tė dėrguarit tanė (mekaiket) tju marrin shpirtine u thonė: Ku janė ata qė pos
Zotit i lutshit? Ata thonė: Kanė humbur prej nesh dhe ashtu dėshmojnė pėr
vete se ishin mohues (kafira).
38. (All-llahu) Ju thotė: Hyni nė
Xhehennem me atė popull qė ishte para jush nga xhinėt dhe nga njerėzit (e qė
ishin si ju). Sa herė qė njė gruphyn nė tė , e mallkon atė tė mėparshmin derisa
kur tė arrijnė nė tė tė ggjithė, grupi i fundit i tyre thotė pėr grupin e parė:
Zoti ynė, kėta (pari) na kanė humbur neve (nga rruga e drejtė), pra shtoju
dėnimin me zjarr atyre! (All-llahu) Thotė: Pėr secilin (grup) ėshtė (dėnimi)
i shtuar, por ju nuk po dini.
39. Tė parėt e tyre (paria) tė
mbramėve tė tyre ju thotė: Ju nuk keni pėrparėsi ndaj nesh (pse vetė keni
bėrė kufur), shijone pra dėnimin pėr atė qė e fituat!
40. Nuk ka dyshim se ata qė
pėrgėnjeshtruan argumente Tona dhe nga mendjemadhėsia u larguan prej tyre,
atyre nuk u hapen dyert e qiellit dhe nuk do tė hyjnė nė Xhennet deri tė pėrbirojė
devja vrimėn e gjilpėrės. Ja, kėshtu i shpėrblejmė kriminelėt.
41. Pėr ata ėshtė pėrgattitur shtrat
nga zjarri dhe mbulojė (mga zjarri). E kėshtu pra i shpėrblejmė
zullumqarėt.
42. Ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, e Ne as qė obligojmė ndoken ēka nuk ka mundėsi (tė veprojė), tė tillėt
janė banues tė Xhennetit dhe nė tė janė pėrgjithmonė.
43. Nga zemrat e tyre kemi hequr (kemi
zhdukur) ēdo gjė qė ishte krijuar nga zilia (nga urrejtja), janė nė Xhennet, ku
rrjedhin lumenj, e ata thonė: falėnderojmė All-llahun qė na udhėzoi pėr kėtė
(pėr iman, pėr punė tė mira,na hoq zilinė, na futi nė Xhennet), pse sikur tė
mos na drejtonte All-llahu, ne nuk do tė dinim tė udhėzoemi. Vėrtet, tė
dėrguarit e Zotit na e thanė tė vėrtetėn dhe ne i besuam! E atyre u drejtohet
thirrje: KY ėshtė Xhenneti, iu dha juve pėr atė qė vepruat.
44. Ata tė Xhennetit i thėrrasin (i
pyesin) banuesit e zjarrit e u thonė: Ne e gjetėm tė vėrtetė atė qė na e pat
premtuar Zoti nė, e ju (banues tė zjarrit) a e gjetėt tė vėrtetėn atė qė pat
premtuar Zoti juaj? Ata (banuesit e zjarrit) thonė: Po. Atėherė nė mes tė
tyre (mes dy grupeve) thėrret njė zė: Mallkimi i All-llahut qoftė mbi
zullumqarėt!
45. Ata qė penguan nga rruga (imani) e
All-llahut dhe qė kėrkuan strembėrimin e saj dhe ata qė ishin mohues tė botės
tjetėr.
46. E mes atyre dyve (dy grupeve)
ėshtė njė perde (mur), e mbi Araf (lart mbi mur) janė burra qė i njohin secilin
(tė Xhennetit dhe tė Xhehennemit) me shenjat e tyre. Ata i thėrrasin banuesit e
Xhennetit: Paqja (shpėtimi) qoftė mbi ju! Ata (tė Arafit) nuk kanė hyrė nė
tė, po shpresojnė.
47. E kur u shkon shikimi i tyre nga
ata tė Xhehennemit, Thonė: Zoti ynė mos na bė neve me mizorėt!
48. Ata tė Arafit i thėrrasin do burra
qė i njohin me shenjat e tyre dhe u thonė: ēka ju vlejti ai grumbullimi juaj
(nė pasuri e numėr) dhe ajo qė bėnit kryelartėsi? (e tash jeni nė
Xhennenem).
49. A kėta janė ata (besimtarėt), pėr
tė cilėt betoheshi se nuk ka pėr ti pėrfshirė mėshira e All-llahut? (nė
mėnyrė ironike i pėrqeshin kufarėt, mandej u thonė besimtarėve): Vazhdoni nė
Xhennet, as nuk ka frikė pėr ju, as nuk keni pėr tu brengosur!
50. Banuesit e zjarrit i thėrrasin
(dhe i lusin) ata nė Xhennet (duke ju thėnė): Na qitni diē nga uji apo nga ajo
qė u ka dhėnė All-llahu (se mbaruam nga etja)! Ata (nė Xhennet) thonė:
All-llahu i ka ndaluar qė tė gjitha kėto pėr jobesimtarėt!
51. Ata qė fenė e tyre e morrėn tallje
e lojė dhe tė cilėt i mashtroi jeta e dynjas. Sot, pra, Ne i harrojmė ata
sikurse na e patėn harruar takimin e kėsaj dite tė tyre dhe, sikurse i refonin
argumentet Tona!
52. Ne u sollėm atyre (mekasve) njė
libėr (Kuranin) qė ua shkoqitėm nė baza tė diturisė, e qė ėshtė udhėrrėfyes e
mėshirė pėr ata qė besojnė.
53. Ata nuk presin tjetėr, por vetėm
atė qė do tu vijė. E atė ditė kur tu vijė (dėnimi i premtuar) ajo qė e
pritnin, ata tė cilėt mė parė e kishin harruar thonė+. Vėrtet tė dėrguarit e
Zotit tanė erdhėn me fakte tė vėrteta, a kemi ndonjė ndėrmjetsues qė tė na
shpėtojė, ose tė kthehemi (nė dynja) e tė veprojmė tjetėr nga ajo qė vepruam
Ata shkatėrruan vetveten dhe ushkoi huq trillimi ė bėnin.
54. Vėrtet, Zoti juaj, All-llahu ėshtė
Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn brenda gjashtė ditėsh, pastaj qėndroi mbi Arshin,
Ai e mbulon ditėn me natė, qė me tė shpejtė e kėrkon atė (mbulimin e dritės sė
ditės), edhe dielli, edhe hėna e edhe yjet i janė nėnshtruar sundimit tė Tij.
Ja, vetėm Atij itakon krijimi dhe sundimi. I madhėruar ėshtė All-llahu, Zoti i
botėve.
55. Lutnie Zotin tuaj tė pėrulun e nė
heshtje, pse Ai nuk ido ata qė e teprojnė.
56. Mos bėni ērregullime nė tokė pas
rregullimit tė saj (me tė ardhur tė pejgamberėve) dhe lutnie Atė duke pasur
frikė (dėnimin) dhe duke shpresuar (mėshirėn. Ska dyshim se mėshira e All-llahut
ėshtė pranė atyre tė mirėve.
57. Ai ėshtė qė i lėshon erėrat si
myzhde pranė mėshirės (shiut) sė Tij. E kur ato (erėra) barin re tė mėdha mbi,
ne i sjellim mbi njė tokė tė vdekur dhe lėshojmė nė tė ujin (shiun), dhe me tė
(me ujin ) nxjerrim tė gjithė fruta. Kėshtu i nxjerrim (i ngjalllim) tė
vdekurit, ashtu qė tė pėrkujtoni (fuqinė e Zotit).
58. Me lejen e All-llahut toka e mirė
mbinė bimėt, e ajo qė nuk ėshtė kualitative, ajo nuk mbinė vetėm (pak) me
vėshtirėsi. Kėshtu Ne i rradhisim argumentet Tona pėr ata qė
falenderojnė.
59. Ne patėm dėrguar Nuhun te populli
i vet, e ai i tha: O populli im, adhuronie vetėm All-llahun, nuk keni zot
tjetėr pos Tij. Unė kam frikė pėr dėnimin Tuaj nė njė ditė tė madhe!
60. Paria e tij tha: Ne po tė shohim
(nė kėtė qė na thėrret) plotėsisht tė humbur!
61. (Nuhu) Tha: O populli im, unė nuk
kam kurrfarė humbje, por unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve!
62. Unė ju kumtoj juve shpalljet e
Zotit tim, ju kėshilloj dhe unė di nga Zoti im ēka ju nuk dini!
63. A mos u ēuditėt qė shpallja ju
erdhi nga Zoti juaj pėrmes (gjuhės sė) njė njeriu nga mesi juaj, pėr tju
tėrhequr vėrejtjen qė tė ruheni dhe ashtu tė shpėtonni!
64. Po ata e pėrgenjeshtruan atė
(Nuhun), e Ne e shpėtuam atė dhe ata qė ishin me tė nė anije, ndėrsa ata qė
pėrgenjeshtruan faktet tona i fundosėm. Vėrtet, ata ishin popul i
verbėr.
65. Edhe te (populli) Ad-i (dėrguam)
vėllain e tyre Hudin, e ai tha: O populli im, adhuronie (njė Zot) All-llahun, ju
nuk keni zot pos Tij, a nuk po frikėsoheni?!
66. Paria qė nuk besoi nga populli i
tij tha: Ne po tė shohim mendjelehtė dhe tė konsiderojmė vėrtet
rrenacak!
67. Tha (Hudi): O populli im, nuk jam
mendjelehtė (nuk kam tė metė mendore), por unė jam i dėrguar prej Zotit tė
botėve.
68. (Jam idėrguar( Qė tu komunikoj
shpalljet e Zotit tim dhe unė jam kėshillues besnik pėr ju.
69. Amos ju erdhi ēudi qė ju erdhi
pėrmes njė njeriu nga mesi juaj, e pėr tju tėrhequr vėrejtjen. Perkujtoni kur
Ai ju bėri sundues pas popullit tė Nuhut dhe ju shtoi fuqinė fizike. Pėrkujtoni
tė mirat e All-llahut qė tė gjeni shpėtim.
70. Ata thanė: A na erdhe (tė na
frikėsosh) qė ta adhurojmė vetėm All-llahun e tė braktisim atė ēka adhuronin
prindėrit tanė? Nėse je i vėrtet (ēka thua) sillna atė qė na premton
(kėrcenohesh).
71. (Hudi) Tha: Juve ju gjeti dėnimi
dhe pėrbuzja nga Zoti juaj. A mė polemizoni mua pėr emra (tė idhujve) qė i
emėruat ju dhe prindėrit tuaj, e qė pėr ta All-llahu nuk shpalli kurfarė
argumenti? Pritni pra, (dėnimin) edhe unė ė bashku me ju jam duke e
pritur.
72. Ne mė mėshirėn tonė e shpėtuam atė
dhe ata qė ishin me tė, dhe ishkulėm nga rrėnja, ata qė pėrgenjeshtruan
argumentet Tona dhe nuk ishin besimtarė.
73. Edhe te (populli) i Themudit u dėrguam
vėllain e tyre, Salihun, e ai ju tha: O populli im, besonie All-llahun (njė)
nuk keni zot tjetė pos Tij. Qė, ju erdhi argumenti nga Zoti juaj. Ja, kjo devja
ėshtė mrekulli pėr ju. Linie kėtė tė lirė tė hajė nė tokėn e All-llahut dhe
kurrsesi mos e merrni me tė keq, e tju kapė dėnim i dhembshėm.
74. Pėrkujtoni All-llahun kur Ai ju
bėri sundues pas Adit, ju vendosi nė tokė e ju nė rrafshin e saj ndėrtoni
pallate, kurse nė kodrina ngritni shtėpia, pėrkujtoni tė mirat e All-llahut e
mos u bėni shkatėrrues nė tokė.
75. Krerėt kryelartė nga populli i tij
thanė atyre qė ishin mė tė dobėt e qė kishin besuar: A e dini se me tė vėrtetė
Salihu ėshtė i dėrguar nga Zoti i tij? Ata thanė: Vėrtet, ne jemi besimtarė
tė asaj me ēka ėshtė dėrguar.
76. Ata kryelartit thanė: Ne jemi
mojues (jobesimtarė) tė asaj qė ju i besuat.
77. Ata e therrėn devėn dhe me
kryelartėsi shkelėn dispozitėne Zotit tė tyre dhe thanė: O Salih atė me ēka na
u kėrcenove, nėse je prej tė dėrguarve.
78. Atėherė ata pėrjetuan tėrmetin dhe
u gdhinė nė shtėpitė e tyre kufoma tė ngrira.
79. Ai uzmbraps prej tyre e tha: O
populli im, unė ju komunikova dėrgesėn e Zotit tim, ju kėshillova sa munda, por
ju nuk i pėrfillni kėshilluesit.
80. Pėrkujto kur popullit tė vet Luti
i tha: A punoni tė shėmtuaren, qė asnjė nga popujt e botės nuk e bėri para
jush.
81. Vėrtet, ju tė shtyrė nga epshet u
afroheni burrave duke i lėnė gratė. Po ju jeni popull i shfrenuar.
82. Pėrgjigjja e popullit tė tij nuk
ishte tjetėr vetėm se tė thoonė: Dėboni ata (Lutin me besimtarė) nga
vendbanimi juaj, ata janė njerėz qė ruhen shumė (e i largohen tė
shėmtuarės).
83. Ne shpėtuakm atė dhe familjen e
tij, pos gruas sė tij qė mbeti aty (ndėr tė shkatėrruarit).
84. Ne lėshuam mbi ata njė lloj shiu
(me gurė). E shiko se si ishte fundi i kriminelėve!
85. E nė Medjen (dėrguam) vėllain e
tyre Shuajbin. Ai tha: O popuuli im, adhuronie All-llahun (njė), ju nuk keni
zot tjetėr pos Tij. Juve ju erdhi mrekullia nga Zoti juaj. Zbatoni drejtė
matjen dhe peshojėn, e mos u bėni padrejtėsi njerėzve nė sendet e tyre, dhe mos
bėni ērregullime nė tokė pas pėrmirėsimit tė saj. Kėto janė mė tė dobishme pėr
ju, nėse jeni besimtarė.
86. Mos zini pusi nė ēdo rrugė e tė
kėrcėnoheni dhe ta pengoni nga rruga e All-llahut atė qė i ka besuar atij
(Shuajbit), e tė kėrkoni shtrembėrimin e asaj (e rrugės). Pėrkujtoni kur ishit
pakicė e Ai ju shumoi dhe shikoni se sifndi i ērregullusve.
87. E nė qoftė se njė grup prej jush
ėshtė qė besoi asaj me tė cilėn unė u dėrgova, enjė grup nuk, duroni deri tė
gjykojė All-llahu, e Ai ėshtė gjykatėsi mė i mirė.
88. Paria, qė ishte krjelartė nga
populli i tij, tha: O Shuajb, ne do tė dėbojmė ty dhe sė bashku me ty edhe me
ata qė besuan nga fshati ynė, ose pa tjetėr tė ktheheni nė fenė tonė. Ai
(Shuajbi)tha: A edhe nėse ne nuk e dėshirojmė atė (kthimin)?.
89. Ne do tė kemi shpifur gėnjeshtėr
ndaj All-llahut, nėse ktheheni nė fenė tuaj (idhujtare), pasi qė All-llahu na
shpėtoi nga ajo. Nuk ėshtė pėr ne tė kthehemi nė tė vetėmnėse ėshtė dėshira e
All-llahut, Zotit tonė. Zoti ynė ka pėrfshirė me diturinė e vet ēdo send, ne ju
kemi mbėshtetur All-llahut. Zoti ynė, vendos mes nesh dhe mes popullit tonė
gjykimin tėnd tė drejtė, se Ti je mė i miri gjykatės.
90. Krerėt prej popullit tė tij, qė nuk
besuan, i thanė: (Popullit i thanė) Nėse shkoni (pranoni)pas Shuajbit, (pas
fesė sė tij) atėherė ju jeni me siguri tė dėshpėruar.
91. Ata (popullin e padėgjueshėm) i
kapi tėrmet i fortė dhe aguan nė shtėpitė e tyre kufoma tė
gjunjėzuara.
92. Ata qė pėrgėnjestruan Shuajbin,
sikur nuk ekzistuan fare aty, ata qė konsideruan Shuajbin rrenacak, vėrtet
ishin tė dėshtuarit.
93. E ai (Shuajbi) u kthye e tha: O
populli im, vėrtet unė ju kumtova porositė e Zotit tim, ju dhashė kėshilla, e
si tė brengosem pėr njė popull qė nuk besoi.
94. Ne nuk e dėrguam asnjė pejgamber
nė ndonjė vendbanim e qė nuk e ndėshkuam atė (popullin) me skamje e vėshtirėsi
tė tjera, nė mėnyrė qė ata tė pėrulen (tė binden).
95. Mandej e zqvendėsuam tė keqen me tė
mirėn derisa u shumuan ato (tė mirat) e thanė: Pridėrit tanė i pat goditur
skamja e mjerimi (ky ėshtė rregull natyror, po ata nuk falėnderuan).
Atėherėbefas i dėnuam pa e vėrejtur ata.
96. E sikur banorėt e kėtyre
vendbanimeve tė kishin besuar dhe tė ishin ruajtur, Nedo tju hapnim begati nga
qielli e toka, por ata pėrgėnjeshtruan, andaj i dėnuam me shkatėrrim pėr atė qė
merituan.
97. A mos u siguruan banorėt e
fshatrave nga dėnimi jonė kur ata ishin fjetur (natėn)?
98. A mos u siguruan banorėt e fshatrave
nga dėnimi jonė para dite kur ata ishin duke luajtur?
99. A mos u siguruan ata prej
ndėshkimit tė All-llahut? Nuk sigurohet kush prej frikės sė ndėshkimit tė
All-llahut pos njerėzve tė humbur.
100. A nuk e kanė tė qartė ata qė trashėguan
tokėn pas banorėve tė saj (qė u shkaktėrruan) se, nėse dėshirojmė Ne i godasim
(i dėnojmė)pėr mėkatet e tyre, ua mbyllim zemrat e tyre, dhe ata nuk dėgjojnė
(kėshillat).
101. Kėto janė fshatra pėr tė cilat po
tė tregojmė disa nga lajmet e tyre. Atyre iu patėn ardhur tė dėrguarit e tyre
me argumente (me mrekulli), por ata nuk i besuan asaj tė cilėn mė parė e kishin
gėnjyer. Ja, kėshtu vulos All-llahu zemrat e atyre qė nuk besojnė.
102. Ne te shumica e tyre nuk gjetėm
zbatimin e premtimit, e gjetėm shumicėn e tyre jashtė bindjes
(respektit).
103. Mandej pas tyre dėrgam Musain me
mrekulli tė argumentuara te faraoni dhe rrethi i tij, e ata i refuzuan ato, e
shih se si ishte pėrfudimi i shkatruesve?
104. Musai tha: O faraon, ska dyshim,
unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve.
105. Ështė dinjitet pėr mua ta
them pėr All-llahun vetėm tė vėrtetėn. Unė u kam ardhur me argumente nga Zoti
jaj, lejoi pra beni israilėt tė vijnė me mua!
106. Ai (faraoni) tha: Nėse ke ardhur
me ndonjė argument, dhe nėse je ai qė thua, na trego pra at
argument.
107. Ai (Musai) e hodhi shkopin e vet,
kur ja, u shfaq gjarpėr i vėrtetė.
108. Dhe e nxori dorėn e vet, kur qe,
pėr shikuesit dritė e bardhė.
109. Rrethi i parisė nga populli i
faraonit tha: Ky nuk ėshtė tjetėr pos magjistar i pėrsosur.
110. Ai dėshiron tju nxjerrė prej
tokės suaj: E ēka mė urdhėroni (propozoni ju)?
111. Ata (krerėt) thanė: Ndale atė dhe
vėllaun e tij, e na dėrgo nėpėr qytete tubues (tė magjistarėve).
112. Tė sjellin ēdo magjistarė tė
dijshėm (tė aftė).
113. Magjistarėt erdhėn te faraoni, e
thanė: ne do tė kemi shpėrblim, nė qoftė se dalim fitues!
114. Ai (faraoni) tha: Po, dhe ju do
tė jeni prej tė afėrmėve tė mi.
115. Ata (magjistarėt) thanė: O Musa,
(zgjidh)-ose do tė hedhish ti ose ne po hedhim?
116. Ai (Musai)tha: Hidhniju! Ekur
hodhėn ata (shkopinjė e litarė), magjepsėn sytė e njerėzve, i frikėsuan ata dhe
sollėn njė maji tė madhe.
117. E Ne e frymėzuam Musain (duke i
thėnė): Hidhe shkopin tėnd! Kur qe , ai gėlltiste atė qė kishin
magjepsuar.
118. Atėherė u dėshmua e vėrteta dhe u
zhduk ajo qė kishin pėrgatitur.
119. Aty u mundėn ata (magjistarėt dhe
faraoni) dhe u kthyen tė poshtėruar.
120. E magjistarėt u hodhėn (u pėrulėn)
nė sexhde),
121. Dhe thanė: Ne i besuam Zotit tė
gjithėsisė,
122. Zotit tė Musait dhe tė
Harunit!
123. E faraoni tha: I besuat atij
(Musait) para se tju lejoja unė? Kjo ėshtė njė dredhi qė ju e pėrgatitėt nė qytet
(Misir) pėr ti ėbuar prej tij banorėt e tij (kibtėt), po mė vonė do ta kuptoni
(ēka do tju gjejė).
124. Kam pėr tua prerė duartė dhe
kėmbėt tėrthorazi, pastaj tė gjithė juve do tju gozhdoj.
125. Ata (qė besuan) hanė: Ska
dyshim, ne jemi tė kthyer te Zoti ynė.
126. Ti nuk hakmerresh ndaj nsh vetėm
pse besuam nė argumentet e Zotit tonė, pasi qė na erdhėn ata. Zoti ynė, na
dhuro durim (pėr dėnimin qė do tė na bėn faraoni) dhe na bėn tė vdesim
muslimanė!
127. Tė parėt nga populli i faraonit
thanė: A do tė lejosh Musain dhe popullin e tij tė bėj pėrēarje nė tokė dhe tė
braktisin ty dhe zotat e tu? Ai (faraoni) tha: Do tua mbysim djemtė e do ti
lėmė tė gjalla gratė e tyre pėr shėrbim, ne jemi dominues mbi ta.
128. Popullit tė vet Musai i tha:
Kėrkon ndihmė prej All-llahut dhe kini durim. Ska dyshim se toka ėshtė e
All-llahut, ia lė nė trashėgim atij qė nga robėt e tij, e ardhmja e lumtur
ėshtė pėr tė devotshmit.
129. ata (populli i musait) thanė: Ne
ishim tė shtypur para se tė na vije ti, e edhe pasi na erdhe. Ai (Musai) tha:
Ështė shpresė se All-llahu do ta shkatėrrojė armikun tuaj (faraonin), e
ju do tju bėjė ta zėvendėsoni nė kėtė vend, e do tju shikojė se si
veproni.
130. (Pėr madhėrinė e Zotit) Ne e
provuam popullin e faraonit me skamje dhe me pakėsim tė frutave, nė mėnyrė qė
tė marrin mėsim.
131. Kur u vinte atyre e mira (viti i
begatshėm), ata thonin: Kjo ėshtė e (mira) jona thjesht. E kur i godiste
ndonjė e keqe, fatin e zi ia pėrshkruanin Musait dhe atyre (besimtarėve) qė
ishin me tė. Veni re, fati i tyre ėshtė te All-llahu (e jo te Musai), por
shumica e tyre kėtė nuk e dinin.
132. Ata thanė: Me ēfarėdo argumenti
tė na vijshė qė me te tė na magjepsesh (largosh nga feja qė kemi), ne nuk do tė
besojmė ty.
133. Atėherė (pėr shkak tė mohimit) Ne
lėshuam kundėr tyre: vėrshimin, karkalecat, rriqėrat (insekte dėmtuese),
bretkocat dhe gjakun, fakte tė gjalla njėra pas tetrės, po ata mbanin
kokėfortėsi sepse ishin mėkatar.
134. Pasi qė i gjeti belaja (me ato
masa dėnimi) ata thanė: O Musa, lute ėr ne Zotin tėnd me atė meritė qė ke (si
pejgamber), nėse na e largon dėnimin ne do tė pranojmė ty (si tė dėrguar) dhe
do ti lejojmė beni israilėt bashkė me ty (tė shkoni ku tė doni).
135. E kur e larguam nga ata dėnimin (me
lutjen e Musait) pėr deri nė njė afat qė do tė arrinin, ata e thyen
besėn.
136. Atėherė ndėrmorėn kundėr tyre dhe
i fundosėm nė det, ngase pėrgėnjeshtruan argumentet Tonadhe nuk qanė kokėn pėr
to.
137. E atij populli qė ishte i
nėnshtruar i trashėgam lindje e perėndim tė tokės, qė Ne e bekuam (me tė mira),
ndėrsa pėr durimin qė patėn, u plotėsua fjala mė e mirė (premtimi i vėrtetė) e
Zotit ndaj beni israilve; rrėnuan atė qė bėnte faraoni i tij, si dhe atė qė
kishin ndėrtuar ata.
138. Bni israilėt i kaluam pėrtej
detit, e ata me njė popull qė adhuronte do statuja tė tyre, dhe thanė: O Musa,
na e bėn edhe ne njė zot (statujė) si zotėt qė i kanė ata (ai popull). Ai
(Musai) tha: Ju jeni popull qė nuk dini.
139. Vėrtet, ai popull (qė po adhuron
idhuj) ėshtė i shkatėrruar nė atė (adhurim) dhe ajo qė vepruan ėshtė e
agsjėsuar (ska dobi).
140. Musai tha: Mos deshėt, pos
All-llahut, tė kėrkoj pėr ju zot tjetėr, kurse Ai ju vlerėsoi mbi njerėzit e
tjerė?
141. Pėrkujtoni (o beni israil) kur Ai
ju shpėtoi prej popuulit tė faraonit, qė u shtroi mė tė keqen mundm, ua mbyti
djemt tuaj, ua la tė gjalla gratė tuaja. E ju me kėto ishit nė sprovė tė madhe
nga Zoti juaj.
142. Dhe Ne i caktuam Musait tridhjetė
net (afatin pėr shpallje), e ato i plotėsuam edhe me dhjetė dhe kėshtu u mbush
afati pėr takim Zotin e tij nė katėrdhjetė net. Ndėrsa Musai vėllait tė vet
Harunit,i tha: Mė zėvendėso mua te populli im dhe rregulloo, e mos shko rrugės
sė tė kėqinjve.
143. E kur Msai erdhi nė kohėn qė i
caktuam dhe i foli Zoti i vet, ai tha: Zoti im! Mė mundėso pamjen tėnde e tė
shikoj! Ai (Zoti) i tha: Ti nuk ke mundėsi tė mė shohėsh, por shiko kodrėn, e
nėse ajo qėndron nė vendin e vet, ti do tė shohėsh Mua. Kur u drejtua kah
kodra, njė pjesė e dritės nga Zoti i tij e bėri atė (kodrėn) thėrmi, e Musait i
ra tė fikėt. Kur erdhi nė vete, tha: E lartė ėshtė madhėria Jote, pendohem te
Ti (pėr atė qė kėrkova), dhe unė jam i pari i besimtarėve!
144. Ai (All-llahu) tha: O Musa, Unė tė
gradova ty bi njerėzit me shpalljen Time dhe me tė folurit tim. Merr atė qė tė
dhash dhe bėhu mirėnjohės.
145. Dhe i pėrshkruan atij nė pllaka
ēdo gjė (qė i nevojitej), si kėshillim dhe sqarim pėr secilin send. Merri kėto
me seriozitet dhe urdhėroje popullin tėnd qė ti pėrvetėsojė mė tė mirat e tyre
(dispozitat me shpėrblim mė tė madh). Unė do tua tregoj vendbanimin
mėkatarėve.
146. Unė do ti zbraps nga argumentet e
Mia ata tė cilėt pa pasur drejtė bėjnė kryelarėsi nė tokė, tė cilėt edhe nėse
shohin ēdo argument nuk besojnė, dhe nėse shohin udhėn e shpėtimit, nuk e
marrim atė rrugė, nėse e shohin rrugėn e gabuar atė e marrin rrugė. Kėtė
(verbėrim tė tyre), ngase ata i konsideruan tė rreme faktet Tona dhe ngase i
lanė pas dore ato.
147. Ata tė cilėt i mohuan argumentet
Tona dhe takimin nė ditėne botės sė ardhshme, ata asgjėsuan veprat e tyre. A
shpėrblehen ata (mė thevab ose me dėnim) pos sipas asaj si kanė
vepruar.
148. Populli i Musait, pas tij (kur ai
shkoi nė kodrėn Tur pėr pranimin e shhpalljes) e mbaroi nga stolitė e tyre njė
figurė viēi qė kishte britmė (Pallte). A nuk e shihnin ata se ai nuk ju fliste
as nuk i udhėzonte nė ndonjė rrugė tė drejtė. E morėn atė (e adhuruan si idhull
viēin), e ishin tė padrejtėndaj vetes sė tyre.
149. E kur nė duart e tyre u thye (ajo
vepėr e shėmtuar u penduan) dhe e kuptuan se me tė vėrtetė kanė gabuar thanė:
Nėse nuk na mėshiron Zoti ynė dhe nuk na falė gabimin, ne padyshim do tė jemi
nga mė tė dėshpruarit.
150. E kur u kthye Musai shumė i
hidhėruar te populli i vet, tha: Sa keq mė paskeni zėvendėsuar pas shkuarjes
sime! A e ngutėt (pritjen) urdhėrin e Zotit tuaj? I hodhi pllakat dhe e zuri
pėr (flokė) koke vėllain e vet duke e tėrhequr kah vetja. Ai (vėllai Harun)
tha: O bir i nėnės sime, populli mė mundi dhe gati mė mbyti, mos i kėnaq me
mua armiqtė de mos mė konsidero mua me njerėzit mizorė.
151. (Musai) Tha: Zoti im, mė falė mua
dhe vėllain tim dhe na dhuro mėshirėn Tėnde, se Ti je mėshirues i
mėshiruesve.
152. Nuk ka dyshim se ata qė adhuruan
viēin ka pėr ti pėrfshirė pėrbuzja nga Zoti i tyre dhe nėnēmimi nė jetėn e
dynjasė. Kėshtu, i shpėrblrjmė (me dėnim) trilluesit e rrenės.
153. E ata qė ėnė vepra tė kėqia e
pastaj u penduan pas tyre, dhe besuan sinqerisht, Zoti yt ua falė gabimet dhe
ėshtė mėshirues pas tij (pas pendimit tė tyre).
154. E kur iu ndalė hidhėrimi Musait,
ai mori pllakat (qė i pat hedhur), e nė tekstin e tyre ishin (shėnuar) udhėzime
e mėshirė pėr ata qė kanė frikė ndaj Zotit tė tyre.
155. Musai zgjodhi nga populli i vet
shtatėdhjetė veta pėr kohėn qė Ne ia caktuam takimin. E pasi qė kapi ata
dridhja (e tokės), ai tha: Zoti im!, sikur tė kishe dashur Ti, i kishe zhdukur
mė parė ata dhe mua. A po na zhduk pėr atė qė bėnė tė marrėt nga ne? Kjo ėshtė
vetėm sprovė e Jotja, qė me tė e bėn tė humbur atė qė do, dhe e vė nė rrugė tė
drejtė atė qė do. Ti je mbrojtėsi ynė, pra falna e mėshirona, se Ti je mė i
miri qė falė (gabimet).
156. Dhe cakto pėr ne (jetė) tė mirė nė
dynja dhe tė mirė nė botėn tjetėr, pse vėrtet jemi kthyer kah Ti. Ai (Zoti)
tha: Dėnimi im ėshtė ai me tė cilin e godas cilindua, e mėshira Ime ka
pėrfshirė secilin send. Atė (Mėshirėn) do ta caktoj pėr ata tė cilėt i ruhen
(mėkateve), e japon zeqatin dhe pėr ata qė argumentet tona i
besojnė.
157. Qė pranojnė tė dėrguarin
(Muhammedin), Pejgamberin arab, (qė nuk shkruan as nuk lexon), tė cilin e
gjejenė tė cilėsuar (tė pėrshkruar me virtytet e tij), te ata nė Tevrat dhe nė
Inxhil,e qė i urdhėron ata pėr ēdo tė mirė dhe i ndalon nga ēdo e keqe, u lejon
ushqimet e kėndėshme dhe u ndalon ato tė pakėndshmet, dhe heq nga ata barrėn e
rėndė tė tyre dhe prangat qė ishin mbi ta. Pra, ata tė cilėt e besojnė atė, e
ndėrojnė dhe e ndihmonė, veprojnė me dritėn qė iu zbrit me tė, tė tillėt janė
tė shpėtuarit.
158. Thuaj (Muhammed): O ju njerėz!
Unė jam i dėrgari i All-llahut te tė gjithė ju. All-llahut qė vetėm i Tij ėshtė
sundimi i qiejve e i tokės, ska tė adhuruar tjetėr pos Tij; Ai jep jeė dhe Ai
jep vdekje, pra besoni All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, pejgamberin e
pashkolluar, qė beson All-llahun dhe shpalljet e Tij, ndiqnie rrugėn e tij qė
ta gjeni tė vėrtetėn.
159. Edhe prej populloit tė Musait qe
njė grup qė udhėzoi drejtė dhe iu pėrmbajt asaj (drejtėsisė).
160. Ne i ndamė ata (populln e Musait)
nėdymbėdhjetė grupe fises, e kur Musait i kėrkoi ujė populli i vet, Ne e
udhėzuam (duke thėnė): Bjeri me shkopin tėnd gurit (ai ira) dhe prej tij
(gurit) gufuan dymbėdhjetė kroje, ashtu qė secili grup e dinte krojin e vet. Ne
bėmė qė retė tu bėjmė hije atyre dhe u sollėm rrėshirė dhe shkutėza (dhe u
thamė): Hani nga tė mirat me tė cilat ju dhuruam! (e pse ishit pėrbuzės). Ata
nuk na dėmtuan Ne, por e dėmtuan vetveten e tyre (ngase u dėnuan).
161. (pėrkujto edhe kėtė) Kur atyre iu tha:
Banoni nė kėtė fshat (vendbanim) dhe hani nga (frutat e tij) kah tė doni e
thuani: Falje dhe nė derė hyni tė pėrulur, se Ne do tua shtojmė edhe mė
punėmirėve!
162. E ata prej tyre q ishin mizorė
ndrushuan fjalė tjetėr nga ajo qė iu kishte thėnė, atėherė Ne zbritėm kundėr
tyre njė dėnim nga qielli pėr shkak se ishin zullumqarė.
163. Dhe pyeti ti (Muhammed) pėr
fshatin qė ishte nė breg tė detit e ata e shkelėn rendi e tė shtunės (qė e
kishin tė ndaluar gjuajtjen e peshqve), kur nė tė shtunėn e tyre peshqit u
vinin sheshazi mbi ujė, e nė ditėn qė nuk festonin nuk u vinin. Ja, kėshtu i
sprovuam ata ngase ishin mėkatarė.
164. Dhe kur njė grup prej tyre thanė:
Pėrse kėshilloni njė popull qė All-llahu do ta shkatėrrojė ose dėnojė me njė
dėnim tė ashpėr? Thanė (kėshilluesit): Arsyetimi para Zotit tuaj dhe me
shpresė qė tju largohen gabimeve.
165. E kur braktisėn atė pėr tė cilėn
ishin kėshilluar, Ne i shpėtuam ata qė pengonin nga tė kėqiat, ndėrsa ata qė
kundėrshtuan i kapėm me njė dėnim tė fortė, ngase ishin tė
shfrenuar.
166. E kur ata tejkaluan me arogancė tė
hapėt, nga ajo qė ishin tė ndaluar, Ne i shndėrruam nė majmunė tė
pėrbuzur.
167. Pėrkujto (o i dėrguar) kur Zoti Yt
shpalli qartas se mbi ta do tė vė, deri nė ditėn e kijametit, sundimin e ndinjė
qė ka pėr tua shijuar atyre mundimin mė tė shėmtuar. Vėrtet Zoti yt ndėrmerr
shpejt dėnimin, Ai edhe falė e mėshiron shumė.
168. Ne i shpėrndajmė ata nė grupe
nėpėr tokė; prej tyre ka tė mirė, por edhejo tė tillė. Ne i provuam me tė mira
e me tė kėqia, nė mėnyrė qė tė tėrhiqen nga e keqja.
169. e pas tyre erdhi brezi qė
trashėgoi librin. Kėta merrnin mjete tė pavlerė tė kėsaj bote (lakmues qė nuk
dallonin tė mrėn a tė keqen) e thonin: Do tė na falje, e merrnin atė pėrsėri.
A nuk ėshtė marrė prej tyre zotimi nė librin (Tevratin) se nuk do tė thonė ndaj
All-llahut tjetėr pos tė vėrtetės dhe ata e dinim mirė se ēka nė tė (libėr).
Po, a nuk po kuptoni se bota tjetėr ėshtė mė e mirė (se ajo ēka merrnit ju) pėr
ata qė ruhen.
170. Po atyre qė i pėrmbahen librit dhe
falin namazn, Ne nuk u humbin shpėrblimin tė tė mirėve.
171. Pėrkujto kur ngritėn kodrėn mbi ta
si re, e ata menduan se ajo do tė bie mbi ta. (Ne u thamė): Merrni kėtė qė u
dhamė me kujdes dhe pėrkujtoni ēkeni nė tė, e tė ndaleni nga ajo qė ėshtė e
ndaluar.
172. Pėrkujto kur Zoti Yt nxori nga
shhpina e bijve tė Ademit pasardhėsit e tyre dhe i bėri dėshmues tė vetes sė
tyre (duke u thėnė): A nuk jam Zoti juaj? Ata thanė: Po, dėshmuam! Tė mos
thoni nė ditėn e kijametit: Ne nga ky (dėshmim) ishim tė panjohur.
173. Ose tė mos thoni: Prindėrit tanė
mė parė ishin idhujtarė, e ne ishim pasardhės tė tyre. A do tė na shkatėrrosh
ne pėr atė qė bėnė ata asgjėsues tė sė vėrtetės?
174. Po kėshtu u sqarojmė argumentet,
qė ata tė kthehen nga e gabuarja nė tė vėrtetėn.
175. Dhe lexoju atyre tregimin e atij
qė patėm dhėnė dituritė Tona, ndėrsa ai u zhvesh prej tyre dhe atėherė atė e
shoqėroi shejtani dhe kėshtu ai u bė prej tė humburėve.
176. E sikur tė donim Ne, do ta
ngrisnim lartė me (dituri), por ai nuk iu largua tokės (dynjasė) dhe shkoi pas
epshit tė vet. Shembulli i tij ėshtė si ai i qeit, tė cilin nėse e pėrzė ai e
nxjerr gjuhėn, po edhe nėse nuk e pėrzė, ai sėrish e nxjerr gjuhėn. Ky ėshtė
shembuli i atyre qė i konsideruan tė rreme argumentet Tona. Ti rrėfe tregimet
(ymetit tėnd) nė mėnyrė qė ata tė mendojnė.
177. Shembulli i keq ėshtė populli, qė
pėrgenjeshtroi faktet Tona dhe e dėmtoi vetveten.
178. Atė qė All-llahu e udhėzon nė
rrugė tė drejtė, e atė qė e humb, e ata janė tė dėshpruarit.
179. Ne krijuam shumė nga xhinėt e
njerėzit pėr Xhehennem. Ata nuk kanė zemra qė me to nuk kuptojnė, ata kanė sy
qė me ta nuk shohin dhe ata kanė veshė qė me ta nuk dėgjojnė. Ata janė si
kafshėt, bile edhe mė tė humbur, tė tillėt janė ata tė marrėt.
180. All-llahu ka emrat mė tė mirė,
andaj Atė thirrnie me ata e hiquni nga ata qė shtrembėrime me emrat e Tij. Ata
kanė pėr tu shpėrblyer (me dėnim) pėr veprimet e tyre.
181. E ndėr ata qė krijuam Ne, ka njerėz
qė udhėzojnė nė tė drejtėn e edhe veprojnė me tė.
182. Ndėrsa ata qė i konsideruan tė
rreme argumente Tona, Ne do ti shpijmė nė humbje nė mėnyrė graduale kah nuk
ekuptojnė ata.
183. Mirpo, atyre u jap afat, se kapja
(dėnimi) Ime ėshtė e fortė.
184. A nuk menduan ata se ai
bashkėkohaniku i tyre (Muhammedi) nuk ka farė ēmendurie, ai ėshtė vetėm qortues
i hapėt.
185. A nuk vėshtruan ata me vėmendje
pushtetin e madh nė qiej e nė tokė dhe ēka krijoi All-llahu prej sendeve, e
edhe nė atė se ndoshta u ėshtė afruar afati i tyre i vdekjes. Atėherė, cilės
bisedė pos kėsaj (Kuranit) do ti besojnė?
186. Pėr atė qė All-llahu e la nė
humbje, sdo tėketė udhėzues, dhe ata do ti lė tė bredhin nė vrazhdėsinė e
tyre.
187. Tė pyesin ty (Muhammed) pėr ēastin
(katastrofėn e pėrgjithshme) se kur do tė ndodhė ai. Thuaj: Atė e di vetėn
Zoti im, kohėn e tij nuk mund ta zbulojė kush pos Tij (e sjell kijametin pa e
hetuar asnjė nga krijesat). ēėshtja e tij (se kur do tė ndodh) ėshtė preokupim
i rėndė (pėr krijesat) nė qie e nė tokė. Ai (katastrofa) nuk ju vjen ndryshe,
vetėm befas. Tė pyesin ty sikur ti di pėr tė. Thuaj: Pėr tė di vetėm
All-llahu, por shumica e njerėzve nuk e dinė (pse ėshtė e
fshehtė).
188. Thuaj: Unė nuk kam nė dorė pėr veten
time as ndonjė dobi, as ndonjė dėm, pos ēka do All-llahu. Sikur ta dija tė
fshehtėn, do tė shumoja pėr vete tė dobishmet, e nuk do tė mė prekte gjė e
keqe. Unė nuk jam tjetėr vetėm se qortues dhe pėrgėzues pėr njerėzit qė
besojnė.
189. Ai (All-llahu) ėshtė Ai qė ju
krijoi prej njė vete, e prej saj pėr tu qėtėsuar pranė saj. Kur e mbuloi ai
(mashkulli) atė (gruan), ajo u ngarkua me njė barrė tė lehtė dhe ashtu vazhdoi
me tė, e kur u bė e rėndė, ata tė dy lutėn All-llahun, Zotin e tyre: Nėse na
jep njė (fėmijė) tė mirė, ata (pa tė meta), ne do tė jemi falendėrues ndaj
Teje.
190. Pasi qė atyre tė dyve ju dha
(fėmijė) tė mirė, ata (fėmijė e pasardhės) ipėrshkruan shokė nė atė qė iu dha.
I pastėr ėshtė All-llahu nga ajo qė ia pėrshkruajn.
191. I pėrshkruajnė shok atė ēka nuk
mund tė tė krijojė asnjė send, e ata (idhujt( vetė janė tė krijuar.
192. Ata (idhujt) nuk mund tju sjellin
atyre ndinjė ndihmė e as veten e tyre ta ndihmojnė.
193. Dhe, edhe nėse i thirrni pėr ti
udhėzuar, ata nuk ju pėrgjigjen. Pėr ju ėshtė njejtė, i thirrėt ata ose
heshtėt.
194. Ska dyshim se ata qė po i
adhuroni ju pos All-llahut, janė tė krijuar sikur ju (njerėzit janė mė tė
pėrsosur). Thirrni pra ata, e le tju pėrgjigjen juve nėse thuani tė
vėrtetėn.
195. A kanė ata (idhujt) kėmbė tė ecin
me to, akanė duar tė rrėmbejnė me to, a kanė s tė tė shohin me ta? Thuaj:
Thirrni shokėt (zotėt) tuaj r thurrni kurtha pėr mua e mos
pritni.
196. Mbrojtėsi i im ėshtė All-llahu qė
zbriti librin. Ai kujdeset pėr tė mirėt.
198. Dhe nėse i thirrni pėr udhėzim,
nuk dėgjojnė, e tė duken se po tė shikojnė ty, po ata nuk shohin.
199. Ti (Muhammed) merre tė lehtėn,
urdhėro pėr tė mirė dhe hiqu prej tė padijshmėve.
200. E nėse tė godet shejtani me ndonjė
vesvese, ti kėrko strehim te All-llahu, sepse vėrtet Ai dėgjon e
di.
201. Vėrtet, ata qė janė tė ruajtur,
kur i prek ndonjė iluzion nga djalli, ata pėrkujtojnė (All-llahun), nga djalli,
ata pėrkujtojnė (All-llahun), dhe atėherė shohin (tė vėrtetėn).
202. E vėllezėrit e tyre (jo tė
ruajturit) i pėrkrahin (shejtanėt) pėr nė humbje dhe nuk ndahen.
203. Dhe, kur ti nuk u sjell atyre
ndonjė mrekulli (qė e kėrkojnė) thonė: Pėrse ti nuk e trilove vetė? Thuaj
Unė (nuk trilloj) i pėrmbahem vetėm asaj qė mė shpallet nga Zoti im, ky (Kurani)
ėshtė argument (me tė cilin ndriēohe zemrat) nga Zoti juaj, ėshtė udhėrrėfes
dhe mėshirė pėr popullin qė beson.
204. Kur lexohet Kurani, ju dėgjoni
atė (me vėmendje) dhe heshtni, nė mėnyrė qė tė fitoni mėshirė.
205. Ti pėrmende Zotin tėnd nė vete
(heshtas), me respekt e me dro, jo me shprehje tė larta, (pėrmende) nė mėngjes
e nė mbrėmje dhe mos u bėrė prej atyre qė nuk kanė kujdes.
206. Ska dyshim se ata qė janė pranė
(afėr) Zotit tėnd (melekėt) nuk tėrhiqen nga adhurimi ndaj Tij nga mendjemadhėsia,
Atė e madhėrojnė dhe vetėm Atij i bėjnė sexhde.