9.Suretu
Et-Tewbe
1. Denoncim nga All-llahu dhe i
dėrguari i Tij ndaj idhujtarėve me tė cilėt ju patėt lidhur kontratė (kumtesė
pėr shkeputjen e marrėveshjes).
2. Pra, ju (idhujtarė) qarkulloni
nėpėr tokė (lirisht) katėr muaj, e dine se fuqinė e All-llahut nuk mund ta bėni
tė paaftė dhe se All-llahu mposhtė mohuesit.
3. Dhe (ky ėshtė) njė kumtim nga
All-llahu dhe i dėrguari i Tij, drejtuar gjithė njerėzve nė ditėn e haxhit tė
madh, se All-llahu ėshtė tėrhequr prej (marrėveshjes sė) idhujtarėve, e
njėkohėsisht edhe i dėrguari i Tij. Po, nėe pendoheni, do tė jetė mė mirė pėr
ju, e nėse ia ktheni shpinėn (rrugės sė drejtė), ta dini se nuk mund ti
shpėtoni (ndjekjes sė) All-llahut. E, ti pėrgėzoji ata qė mohuan me njė dėnim
tė padurueshėm.
4. Pos atyre idhujarėve me tė cilėt
keni lidhur marrėveshje, e tė cilėt nuk ju kanė shmengur asgjė dhe nuk e kanė
ndihmuar askėnd kundėr jush, pra, edhe ju pėrmbushni marrėveshjen e tyre deri
nė afatin e caktuar. Ska dyshim se All-llahu i do tė devotshmit.
5. E kur tė kalojnė muajtė e shenjtė,
luftoni idhujtarėt kudo qė ti gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, e vinju pritė
nė ēdo shteg. Nė qoftė se pendohen, e falin namazin dhe e japin zeqatin,
atėherė ua lėshoni rrugėn, se vėrtet All-llahu falė ėshtė mėshrues.
6. E nėse ndokush prejidhujtarėve tė
kėrkon strehim, ti strehoje nė mėnyrė qė ti dėgjojė fjalėt e All-llahut
(Kuranin(, e mandej nė vendin e tij tė sigurt. Kėtė ngase ata janė popull qė
nuk e dinė (tė vėrtetėn e fesė islame).
7. Si mund tė kenė udhujtarėt besė
(marrėveshje) te All-llahu dhe te i dėrguari i Tij, pėrveē atyre me tė cilėt
keni lidhur marrėveshje pranė xhamisė sė shenjtė (Qabes), e derisa ata i
pėrmbahe (marrėveshjes) pėrmbahuni edhe ju. All-llahu i do ata qė ruajnė
besėn.
8. Si (mund tė kenė besė) ata tė
cilėt nėse ju mundin, nuk pėrfillin ndaj jush as farefisni dhe as marrėveshje.
Ata ju bėjnė lajka me fjalėt e tyre kundėrshtojnė ngase shumica e tyre janė
besėthyes.
9. Ata i shkėmbyen ajetet e
All-llahut pėr njė vlerė tė paktė dhe penguan nga rruga e Tij. Ata keq
vepruan.
10. Ata nuk respektojnė te asnjė
besimtarė as farefisninė as marrėveshjen; si tė tillė janė
pėrdhunues.
11. Po, nėse ata pendohen,e falin namazin
dhe e japin zeqatin, atėherė i keni vėllezė nė fe. Ne sqarojmė agumentet pėr
ata njerėz qė kuptojnė.
12. E nėse ata thyejnė zotimet e tyre
pas marrėveshjes, ofendojnė fenė tuaj, atėherė luftoni krerėt e mohuesve. Ata vėrtet
nuk kanė besė, luftoni qė tė frenohen (nga krimi e fyerja).
13. Pėrse tė mos e luftoni njė popull
qė thyen zotimete veta dhe tentuan tė dėbojnė tė dėrguarin? Nė tė vėrtetė ata
ua filluan tė parėt luftėn. A u frikėsoheni atyre? Mė e drejtė ėshtė ti
frikėsoheni All-llahut, nėse jeni besimtarė.
14. Luftoni ata, All-llahu i dėnon dhe
i mposht ata nėpėrmjet jush, e juve ju ndihmon kundėr tyre dhe shėron zemrat e
njerėzve besimtarė.
15. dhe Ai mėnjanon brengat nga zemrat
e tyre. All-llahu ia pranon pendimin atij qė do. All-llahu i di tė fshehtat, me
urtėsi zgjidh ēėshtjet.
16. A mos menduat se do tė mbeteni
anash (pa u pravuar), e pa u sqaruar te All-llahu ata qė luftuanprej jush dhe,
pėrpos All-llahut, pos tė dėrguarit tė Tij dhe pos besimtarėve, nukmorėn ndonjė
tė jashtėm mik intim. All-llahu e di hollėsisht atė qė bėni ju.
17. Nuk ėshtė e drejtė e idhujtarėve
tė kujdesen pėr xhaminė e All-llahut, duke qenė se vetė dėshmojnė pėr veten e
tyre se janė mohues. Tė tillėve u shkuan kot veprat e tyre dhe ata janė
pėrgjithmonė nė zjarr.
18. E drjtė e pėrkujdesjes sė xhamive
tė All-llahut ėshtė vetėm e atij qė i ka besuar All-llahut dhe ditės sė mbramė
e qė e falė namazin, jep zeqatin e nuk i frikėsohet askujt pos All-llahut. Tė
tillėt do tė jenė tė udhėzuarit (nė rrugėn e drejtė).
19. A mos e konsideruat dhėnien e ujit
haxhinjve dhe kujdestarinė ndaj xhamisė sė shenjtė, si besimin e atij qė i
besoi All-llahut dhe ditės sė fundit dhe qė luftoi nė rrugėn e All-llahut? Jo,
ato nuk janė tė barabarta te All-llahu. Popullin mizor All-llahu nuk e vė nė
rrugė tė drejtė.
20. Ata tė cilėt besuan, migruan dhe
luftuan me pasurinė dhe veten e tyre nė rrugėn e All-llahut, ata kanė pozitė mė
tė larėt te All-llahu dhe vetėm ata janė fatlumė.
21. Zoti i tyre i pėrgėzon ata me
mėshirė nga Ai, me disponim ndaj tyre, me Xhennete ku ata do tė kenė nimet
(hirėsi-mirėsi) tė pandėrprerė.
22. Ata aty do tė jenė tė pasosur e te
All-llahu ėshtė shpėrblim i madh.
23. O ju qė besuat, mos u froni miqėsi
(dashuri) prindėrve tuaj, as vėllezėrve tuaj, nėse ata vlerėsojnė mosbesim
kundėr besimit. E kush prej jush miqėsohet me ta, ata janė mizor.
24. Thuaj (o i dėrguar): Nė qoftė se
etėrit tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja, farefisi juaj, pasuria qė e
fituat, tregėtia qė frikoheni se do tė dėshtojė, vendbanimet me tė cilat jeni
tė kėnaqur, (tė gjitha kėto) janė mė tė dashura pėr ju se All-llahu, se i
dėrguari i Tij dhe se lufta pėr nė rrugėn e Tij, atėherė, pritni derisa
All-llahu tė sjellė vendimin e Tij. All-llahu nuk vė nė rrugėn e drejtė
njerėzit e prishur.
25. Nuk ka dyshim se All-llahu ju ka
ndihmuar nė shumė beteja, e edhe nė ditėn e Hunejnit, kur juve ju mahnit numri
i madh, i cili nuk ju vlejti asgjė, dhe me gjerėsinė e saj qė e kishte toka u
ngushtua pėr ju, pastaj ju u zbrapsėt (ikėt).
26. Pastaj All-llahun zbriti qetėsinė
e vet nė tė dėrguarin e Tij dhe nė besimtarė, zbriti njė ushtri qė ju nuk e
patė, i dėnoi ata qė mohuan, e ai ishte ndėshkim ndaj
mosbesimtarėve.
27. All-llahu pastaj i falė atij qė do.
All-llahu falė shumė dhe mėshiron shumė.
28. O ju qė besuat, vėrtetė idhujtarėt
janė tė ndyrė, andaj pas kėtij viti tė mos i afrohen mė xhamisė sė shenjtė.
Nėse i frikėsoheni skamjes All-llahu me dėshirėn e vet do tju pastroj me
mirėsitė e Tij. All-llahu ėshtė i gjithdijshėm, ėshtė i urtė.
29. Luftoni ata qė nuk besojnė
All-llahun e as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė tė ndaluar (haram) atė qė e
ndaloi All-llahu dhe i dėrguari i Tij, nuk besojnė fenė e vėrtetė, prej atyre
tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa ta japin xhizjen nė dorė e duke qenė tė
mposhtur.
30. E jehuditė thanė: Uzejri ėshtė
djali i All-llahut , e tė kristerėt thanė: Mesihu ėshtė djalė i All-llahut. Ato
ishim thėnie tė tyre me gojėt e tyre (fraza tė thata), qė imitojnė thėniet e jobesimtarėve
tė mėhershėm. All-llahu i vraftė, si largohen (nga e vėrteta)!
31. Ata i konsideruan ahbarėt
(priftėr jehudi) tė tyre, ruhbanėt (murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun
(Isain) birin e Merjemes, pėr zota pos All-llahut, ndėrsa ata nuk janė
urdhėruar pėr tjetėr (nga pejgamberėt) pos pėr adhurimin ndaj All-llahut njė, e
qė nuk ka tė adhuruar tjetėr pos tij. I lartė ėshtė Ai nga ēka i
shoqėrojnė.
32. Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta
shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e
Tij ndonėse jobesimtarėt e urrejnė.
33. Ai (All-llahu) ėshtė qė e dėrgoi
tė dėrgarin e Tij me udhėzim tė drejtė e fe tė vėrtetė, e pėr ta bėrė qė tė
dominojė mbi tė gjitha fetė, edhe pse e urrejtėn idhujtarėt.
34. O ju qė besuat, vėrtet njė shumicė
e parisė fetare e jehudive dhe e tė krishterėve, nė mėnyrė tė paligjshme e hanė
pasurinė e njerėzve dhe pengijnė tė tjerėt nga rruga e All-llahut. Ata tė cilėt
e ruajnė arin e argjendin e nuk e japin pėr rrugėn e All-llahut, lajmėroji pėr
njė dėnim tė dhėmbshėm.
35. Atė ditė kur ajo (pasuri e
deponuar) fėrgohet nė prushin e Xhehennemit, e me tė (ashtu zharavė) lyhen
ballėt, anėt dhe shpinat e tyre (do tu thuhet): Kjo ėshtė ajo qė e
dispozituat pėr veten tuaj, pra shijoni atė qė e depozitonit!
36. Te All-llahu numri i muajve ėshtė
dymbėdhjetė (sipas hėnės), ashtu si ėshtė nė librin e All-llahut prej ditės kur
krijoi qiejt dhe tokėn. Prej tyre katėr janė tė shenjtė. Kjo ėshtė fe e drejtė.
Pra, mos e ngarkoni (me mėkat) veten tuaj ata (katėr muaj). Luftoni tė gjithė
idhujtarėt pa dallim, siē ju luftojnė ata juve pa dallm, e dinė se All-llahu
ėshtė me ata qė ruhen (tė kėqiave).
37. E shtyrja (e njė muaj nė vend tė
njė tjetri) nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė rritje e mosbesimit, qė me tė edhe mė
shumė humbin ata qė mohuan, pse nė njė vit e bėjnė tė lejuar atė (muajin e
shenjtė), e nė njė vit tė ndaluar (tė shenjtė), e pėr tė pėrputhur numrin qė
All-llahu i bėri tė shenjtė dhe me atė, e bėjnė tė lejuar atė qė All-llahu e
ndaloi. Atyre u janė hijeshuar veprat e tyre tė kėqia. Po, All-llahu nuk vė nė
rrugė tė drejtė popullin mohues.
38. O ju qė besuat, ēėshtė me ju, qė
kur ju thuhet: Dilni nė rrugėn e All-llahut!, ju rėndoheni pėrtokė? A jeni mė
tė kėnaqur me jetėn e dunjasė, se sa me ahiretin? Kėnaqėsia e jetės sė dunjasė,
nė krahasim me ahiretin ėshtė e vogėl!
39. Nėse nuk dilni, Ai do tju dėnojė
me njė dėnim tė dhembshėm, do tju zėvendėsojė me njė popull tjetėr dhe Atė nuk
e dėmtoni aspak. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo gjė.
40. Nėse nuk e ndihmoni atė
(Muhammedin s. a. w. s. ), atė pra e ka ndihmuar All-llahu, kur e pėrzunė ata
qė nuk besuan tė dytin prej dyve. Kur ishin nė shpellė, ai (Muhammedi s. a. w.
s. ) i tha shokut tė vet (Ebu Bekrit r. a. ): Mos u brengos, vėrtet All-llahu ėshtė
me ne! E All-llahu zbriti qetėsinė (sekinen) e Vet mbi tė, dhe e fuqizoi me
fuqi qė ju nuk e patė dhe e bėri fjalėn e atyre qė nuk besuan mė tė ultėn,
kurse fjala e All-llahut ėshtė mė e larta. All-llahu ėshtė i Fuqishmi, i
Urti.
41. Dilni me lehtėsi ose vėshtirėsi,
dhe luftoni me pasurinė tuaj dhe me veten tuaj nė rrugėn e All-llahut; kjo
ėshtė pėr ju mė e dobishmja, nėse e dini.
42. Sikur tė ishte fitim i afėrt dhe
udhėtim mesatar, ata (hipokritėt) do tė vinin pas teje, por pėr ta ishte
largėsi e vėshtirė. Ata do tė betohen nė All-llahun: Sikur tė kishim mundėsi,
do tė dilnim me ju. E shkatėrrojnė veten e tyre; All-llahu e di se ata janė
rrenacakė.
43. All-llahu ta fali ty (Muhammed)
gabimin pse atyre ju dhe leje (tė ngelin pa dalė) para se tė bėhej pėr ty e
qartė se cilėt ishin tė drejtė dhe ti dije me kohė rrenacakėt.
44. Ata qė besojnė All-llahun dhe
botėn tjetėr, nuk tė kėrkojnė leje pėr tė mos luftuar me pasurinė dhe veten e
tyre. All-llahu i di tė sinqertit.
45. Vetėm ata qė nuk besojnė
All-llahun dhe botėn tjetėr dhe qė zemrat e tyre janė tė dyshimta, tė kėrkojnė
leje(pėr tė mos vajtur nė luftė), pra ata, sillen vėrdallė nė dyshimin e
tyre.
46. E sikur tė kishin dėshiruar ata tė
dalin, do tė bėnin pėr tė (pėr luftė) ndonjė pėrgatitje, por All-llahu nuk e
pėlqeu ngritjen e tyre, ndaj i zmbrapsi, dhe u ėshtė thėnė: Rrini me tė
paaftit ( fėmijėt, gratė e pleqtė).
47. Edhe sikur tė dilnin me ju, ata
nuk do tju shtonin tjetėr pos ngatėrresės dhe shumė shpejt do tė pėrēanin
mesin tuaj, duke kėrkuar tju turbullojnė. E ndėr ju ka tė tillė qė i dėgjojnė
ata. All-llahu i di shumė mirė hipokritėt.
48. Ata edhe mė parė tentuan pėrēarjen
tuaj, ti ngatėrruan ty ēėshtjet derisa tė erdhi e vėrteta dhe ngadhėnjeu
vendimi i All-llahut, pėrkundėr asaj qė ata e urrenin.
49. Dhe prej tyre ka tė tillė qė
thonė: Mė lejo mua (tė mos shko nė luftė) e mos mė vė nė sprovė! Ja, ata mu
nė sprovė kanė rėnė (mė parė). Xhehennemi gjithsesi i pėrfshin nga tė gjitha
anėt jobesimtarėt.
50. Nėse ty tė takon ndonjė e mirė (nė
luftė), ajo u vjen keq atyre, e nėse tė godet ndonjė e pakėndshme, ata thonė:
Ne edhe mė parė kemi ndėrmarrė pėr ēėshtjen tonė dhe kthehen tė
gėzuar.
51. Thuaj: Neve nuk na godet asgjė
tjetėr, pėrveē ēka na ka caktuar All-llahu; Ai ėshtė ndihmėtar yni. Prandaj,
vetėm All-llahut le ti mbėshteten besimtarėt.
52. Thuaj: ēpritni pėr ne tjetėr,
pos njerės nga dy tė mirat (o fitues, o dėshmorė)? Ndėrsa ne presim pėr ju qė
nga ana e All-llahut, ose nėpėrmjet duarve tona, tju godas me dėnim. Pra, ju
pritni, e bashkė me ju presim edhe ne.
53. Thuaj: Shpenzuat ju me dėshirė a
me dhunė, nuk u pranohet kurrsesi, vėrtet ju ishit popull i
padėgjueshėm.
54. Mospranimin e dhėnieve tė tyre nuk
e pengoi tjetėr gjė vetėm pse ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, dhe
namazin e falin vetėm me pėrtaci, e lėmoshėn nuk e japin ndryshe pos duke
urrejtur.
55. Prandaj, mos tė mahnitė (mos e
shih tė mirė) pasuria e tyre e as fėmijėt e tyre, All-llahu do vetėm ti dėnojė
me to nė jetėn e kėsaj bote e tju nxjerrė shpirtėrat duke qenė ashtu
qafira.
56. Ata betohen nė All-llahun se
vėrtet janė si ju, po ata nuk janė me ju, ata janė popull qė
frikohet.
57. Sikur tė gjenin ndonjė
vendstrehim, ndonjė shpellė a ndonjė vrimė, ata do tė shkonin aty me
vrapim.
58. Ka prej tyre qė do tė bėjnė
vėrejtjen nė ndarjen e lėmoshės, nėse u jepet nga ajo, ata mbesin tė kėnaqur, e
nėse nuk u jepet, ata hidhėrohen.
59. E sikur tė kėnaqeshin me atė qė ua
dha All-llahu dhe idėrguari i Tij, e tė thonin: Ne na mjafton All-llahu,
All-llahu do tė na furnizojė nga tė mirat e Tij, e edhe i dėrguari i Tij, dhe
se vetėm te All-llahu e mbėshtesim dėshirėn (do tė ishte shumė mė mirė pėr
ta).
60. All-llahu caktoi obligim qė
lėmosha (zeqati etj. ) tju takojnė vetėm: tė varfėre (nevojtarėve), tė
ngratėve (qė skanė fare(, punonjėsve 9qė e
tubojnė), atyre qė duhet pėrfituar zemrat (tė dobėtve nė besim), e duhet dhėnė
edhe pėr lirim nga robėria, tė mbyturve nė borgje, (luftėtarėve) nė rrugėn e
All-llahut dhe atij qė ka ka mbetur nė rrugė. All-llahu e di gjendjen e
robėrve, punon sipas urtėsisė sė vet.
61. Ka prej tyre qė e ofendojnė
Pejgamberin e thonė: Ai ėshtė bėrė vesh (beson ēka dėgjon). Thuaj: Ai ėshtė
vesh itė mirės suaj (dėgjon tė mirėn dhe vepron e jo tė keqen), ai beson
All-llahun (ēka i thotė), u zė besė beismtarėve dhe ėshtė mėshirues pėr ata qė
besuan nga mesi juaj, e ata qė nuk e lėnė tė qetė tė dėrguarin e All-llahut,
ata kanė dėnim tė dhėmbshėm.
62. Ata ju betohen (muslimanėve) nė
All-llahun pėr tju bėrė juve tė kėnaqur (se skanė qėllime tė kėqia), e me e
drejtė ėshtė qė ata tė bėjnė tė kėnaqur All-llahun dhe tė dėrguarin r Tij (me
adhurim dhe vepra tė sinqerta) nėse vėrtet janė besimtarė.
63. A nuk e ditėn ata se kush kundėrshton
All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, atij i ėshtė caktuar zjarri i Xhehennemit,
ku do tė jenė pėrjetė, e ky ėshtė ai poshtėrimi madh.
64. Hipokritėt kanė dro se do tė
zbritet ndonjė kaptinė qė do tė nxjerr nė shesh atė qė kanė nė zemrat e tyre.
Thuaj: Ani, talluni! All-llahu do ta zbulojė atė qė i
frikėsoheni.
65. E nėse i pye ti ata (pėrse
tallen), do tė thonė: Ne vetėm jemi mahnitur e dėfruar. Thuaj : A me
All-llahun, librin dhe tė dėrguarin e Tij talleni?
66. Mos kėrkoni fare ndjesė, ju pasiqė
(shpallėt se) besuat, keni mohuar. Nėse njė grupi nga ju i falim, grupin tjetėr
e dėnojmė, ngase ishin kriminelė.
67. Hipokritėt dhe hipokritet janė si
njėri tjetri; urdhėrojnė pėr tė keqen e ndalojnė nga e mira dhe shrėngojnė
duart e tyre. Harruan All-llahun (nuk i binden), prandaj Ai i harroi (nga
mėshira). Nuk ka dyshim, hipokritėt janė ata tė prishurit.
68. Hipokritėve dhe hipokriteve dhe
jobesimtarėve All-llahu u ka pėrcaktuar zjarrin e Xhehennemit, ku do tė jenė
pėrgjithmonė, ai mjafton pėr ta, dhe ata i ka mallkuar All-llahu. Ata kanė
dėnim tė pandėrprerė.
69. Ju hipokritė jeni si ata para
jush, qė ishin mė tė fuqishėm se ju, kishin mė shumė pasuri e fėmijė, qė
pėrjetuan ata qė u takoi, sikurse qė pėrjetuat edhe ju pjesėn tuaj, madje edhe
ju u zhytėt (nė tė kėqija) siē u zhytėn ata. Tė tillėt asgjėsuan veprat e veta
nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr, dhe tė tillėt janė plotėsisht tė
dėshpruar.
70. A nuk u arrijti atyre lajmi i atyre
qė ishin mė heret si: i popullit tė Nuhut, i Adit, i Themudit, i popullit tė
Ibrahimit, i atyre tė Medjemit dhe i tė rrotulluarve (populli i Lutit). Atyre u
patėn ardhur tė dėrguarit e tyre me argumente. All-llahu (qė i shkatėrroi) nuk
ua bėri atyre padrejtė, por ata ia bėnė padrejtė vetes.
71. Besimtarėt dhe besimtaret janė tė
dashur pėr njėri-tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė, e ndalojnė nga e keqa, e
falin namazin dhe japin zeqatin, respektojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij.
Tė tillėt do ti mėshirojė All-llahu. All-llahu ėshtė ngadhnjyes, i
urtė.
72. Besimtarėve dhe besimtareve
All-llahu u premtoi Xhennete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj, nė to do tė jenė
pėrgjithmonė, dhe (u premtoi) vendbanime tė bukura nė Xhennetin e Adnit, edhe
njė disponim nga All-llahu qė ėshtė mbi tė gjitha. Ky, pra ėshtė ai shpėtimi i
madh.
73. O Pejgamber, lufto jobesimtarėt
dhe hipokritėt dhe sillu rreptė ndaj tyre - vendi i tyre ėshtė Xhehennemi qė
ėshtė pėrfundimi mė i keq.
74. Ata betohen nė All-llahun se kanė
thėnė (asgjė tė keqe), e nė tė vėrtetė, kanė thėnė fjalė qė nuk pėrkojnė me
besimin, dhe pasi patėn shprehur besimin ata e mohuan, dhe u pėrpoqėn pėr atė
(mbytjen e Pejgamberit) qė nuk e arritėn. Ata nuk urrejnė pėr tjetėr pos pse
All-llahu nga mirėsitė e Tij dhe i dėrguari i begatoi ata. Nėse ata pendohen do
tė jetė mė mirė pėr ta, e nėse refuzojnė, All-llahui dėnon me njė dėnim tė
dhembshėm si nė kėtė botė ashtu edhe nė botėn tjetėr. E nė kėtė rruzull tė
tokės nuk ka pėr ta as mbrojtės, e as ndihmės.
75. E prej tyre (hipokritėve) pati
sish qė i patėn dhėnė besėn All-llahut qė: Nėse na jep (All-llahu) nga mirėsia
e Tij, ne do tė ndajmė lėmoshė dhe do tė bėhemi prej punėmirėve.
76. Kur ju dha (All-llahu) nga tė
mirat e Veta, ata bėnė koprraci me atė (qė u dha), ethyen besėn dhe u zbrapsen
nga respekti ndaj All-llahut.
77. Dhe pėr shkak se u thyen besėn qė
i patėn dhėnė All-llahut, dhe pėr shkak tė asaj se gėnjenin, All-llahu u
ngjeshi hipokrizinė nė zemrat e tyre deri nė ditėn qė e takojnė
Atė.
78. A nuk e ditėn ata se All-llahu e
di fshehtėsinė e tyre (nė zemra), bisedėn e tyre, dhe se Ai (All-llahu) i di tė
gjiha tė fshehtat.
79. Ata (hipokritė) qė i pėrqeshnin
besimtarėt, qė me vullnetin e vet japin lėmoshė, i pėrqeshin edhe ata tė cilėt
nuk kanė mė shumė se ēka ėshtė e domosdoshme pėr jetesėn e tyre, e njėkohėsisht
tallen me ta, All-llahu u dha shpėrblimin e taljeve tė tyre - dėnimin mė tė
rėndė.
80. Kėrko falje pėr ta ose mos kėrko
(ėshtė njejtė), e edhe nėse kėrkon falje shtatėdhjetė herė, All-llahu nuk do
tua falė, sepse ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e All-llahu nuk
vė nė rrugė tė drejtė (tė shpėtimit) ata qė nuk respektojnė.
81. Ata (hipokritė) qė mbetėn (pa
shkuar nė luftė), u gėzuan pėr ndejen e tyre pas tė dėrguarit tė All-llahut dhe
nuk dėshiruan qė tė luftonin me pasurinė dhe veten e tyre nė rrugėn e
All-llahut dhe thanė: Mos dilni (nė luftė) nė vapė! Thuaju: Zjarri i
Xhehennemit ka vapėn edhe mė tė fortė, nėse janė qė kuptojnė!
82. Le tė qeshin pak (nė dynja) e le tė
qajnė shumė (nė botėn tjetėr). Ai ėshtė shpėrblim i asaj qė fituan.
83. Nėse All-llahu tė kthen ty (prej
Tebukut) te ndonjė grup i tyre (hipokritėve), e ata tė kėrkojnė leje pėr tė
dalė (me ty nė ndonjė luftė), thuaju: Ju nuk do tė dilni kurrė me mua dhe
kurrė nuk do tė luftoni ndonjė armik sė bashku me mua! Ju ishit tė kėnaqur
herėn e parė qė nuk luftuat, pra rrini me ata qė mbetėn!
84. Dhe asnjėrit prej tyre kur tė
vdesin, mos ia fal namazin (e xhenazės) kurrė, e as mos qėndro pranė varrit tė
tij (pėr lutje e vizitė), pse ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe
vdiqėn kryeneēė.
85. Po ty tė mos duket e mirė pasuria
e tyre dhe fėmijėt e tyre. All-llahu deshi ti mundojė me tė nė kėtė botė dhe
tu dalė shpirti duke qenė mohues.
86. E kur zbritėt njė kaptinė (qė
thotė): tė besoni All-llahun dhe luftoni sė bashku me tė dėrguarin e Tij, ata
tė pasurit kėrkuan leje prej teje dhe thanė: Na le tė mbesim me ata qė
rrinė!
87. U pajtuan tė mbesin me ata qė nuk
vajtėn (nė luftė). Po zemrat e tyre janė mbyllur, andaj ata nuk
kuptojnė.
88. Por, i dėrguari, e sė bashku me tė
edhe ata qė besuan, luftuan me pasurinė dhe veten e tyre dhe atyre u takuan tė
gjitha tė mirat, ata janė tė shpėtuarit.
89. All-llahu u ka pėrgatitur atyre
Xhennete qė nė tė rrjedhin lumenj, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė. Ai ėshtė
suksesi i madh.
90. Disa nga arabėt beduinė qė kėrkuan
falje, erdhėn pėr tiu dhėnė leje (tė mos shkonin nė luftė), e ata tė tjerėt qė
kishin gėnjyer (me besim) All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij ishin ndalė
(paleje). Ata qė prej tyre nuk besuan, do ti godasė dėnim i
ashpėr.
91. Nuk ėshtė ndonjė mėkat pėr tė
dobėtit, as pėr tė sėmurėt, e as pėr ata qė nuk kanė me ēka tė pėrgatiten, kur
janė tė sinqertė ndaj All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, pra pėr tė mirėt nuk
ka rrugė qortimi. All-llahu falė shumė, ėshtė mėshirues.
92. (nuk ka qortim) Dhe as pėr atė qė
kur erdhėn te ti pėr ti bartur me kafshė, u the: Nuk kam me ēka tju bartė.
Ata u kthyen, e prej pikėllimit se nuk kishin me ēka tė pėrgatiteshin nga sytė
e tyre ridhnin lotė.
93. E keqja ėshtė pėr ata qė duke qenė
pasanikė kėrkuan leje dhe u pajtuan tė mbeteshin me ata qė nuk vajtėn. Po,
All-llahu ka vulosur zemrat e tyre, ata nuk do tė gjejnė rrugė.
94. Kur tė ktheheni te ata, ata do tju
kėrkojnė falje, thuanju: Mos u arsyetoni, ne nuk ju besojmė, pėr gjendjen e
juaj na ka njoftuar All-llahu. Veprėn tuaj do t shohė All-llahu dhe i dėrguari
i Tij, e pastaj ju do tė ktheheni te Ai qė i di tė fshehtat dhe tė dukshmet, e
Ai do tju lajmėrojė pėr atė qė keni vepruar.
95. Ata do tju betohen nė All-llahun,
kur tė ktheheni te ata, pėr tė mos i qortuar, ju pra hiqnu tyre ata janė tė
ndyrė, e vendi i tyre do tė jetė Xhehennemi, shpėrblim pėr atė qė
fituan.
96. Ata ju betohen juve qė tė jeni tė
kėnaqur ndaj tyre, e nėse ju shprehni kėnaqėsi, All-llahu nuk ėshtė i kėnaqur
me popullin e paturpshėm.
97. Arabėt beduinė janė tė pajisur me
mohim e hipokrizi mė tė fortė, dhe janė mė tė pėrshtatshėm pėr tė mos i njohur
dispozitat qė ia zbriti tė dėrguarit tė Tij All-llahu. All-llahu i di ēėshtjet,
Ai ėshtė i urtė.
98. Ka disa beduinė qė pėr atė qė e
jep, e konsideron si tė dėshtuar dhe presin kthesa kundėr jush. Kundėr tyre e
ardhmja qoftė e keqe! All-llahu dėgjon, di.
99. Po, ka edhe disa nga beduinėt qė
besojnė All-llahun dhe botėn tjetėr dhe atė qė e japin e konsiderojnė afrim te
All-llahu dhe bekim te i dėrguari. Veni re, ato janė afrime te All-llahu pėr
ta, e All-llahu do ti pėrfshijė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė dhe ėshtė
mėshirues.
100. All-llahu ėshtė i kėnaqur me tė
hershmit e parė prej muhaxhirėve (migruesve) dhe prej ensarėve
(vendasve-ndihmėtarė) dhe prej atyre qė i pasuan ata me punė tė mira,e edhe ata
janė tė kėnaqur ndaj Tij. Atyre u ka pėrgatitur Xhennete, nė tė cilėtrrjedhin
lumenj, ku do tė jenė pėrjetė tė pasosur. E ky ėshtė fitim i madh.
101. Edhe rreth jush ka beduinė qė janė
hipokritė, e edhe nga banorėt e Medinės qė janė pėrcaktuar pėr hipokrizi. ti
nuk i di ata, Ne i dimė, ata do ti dėnojmė dy herė, pastaj shtyhen nė dėnimin
e madh.
102. Ka edhe tė tjerė qė i kanė pranuar
mėkatet e veta: ata pėrzien vepra tė mira, e edhe tė tjeatė kėqija. Atyre do
tua falė All-llahu, se Ai i falė atij qė pendohet, e mėshiron atė qė
pėrmirėsohet.
103. Merr prej pasurisė sė tyre (tė
atyre qė pranuan gabimin) lėmoshė qė ti pastrosh me tė dhe tu shtosh (tė
mirat) dhe njėkohėsisht lutu pėr ta, se lutja jote ėshtė qetėsim pėr ta.
All-llahu dėgjon dhe sheh.
104. A nuk e ditėn ata se All-llahu
ėshtė ai qė ranon pendimin e robėve tė vet, pranon lėmoshat dhe se, vetėm
All-llahu ėshtė Ai qė shumė pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.
105. Dhe thuaj: Veproni, All-llahu do
ta shohė veprėn tuaj, edhe i dėrguari i Tij e besimtarėt, e vonė do tė ktheheni
te njohėsi i tė fshehės dhe tė dukshmes, e do tju njoftojė pėr atė qė
vepruat.
106. Ka edhe tė tjerėqė janė duke
pritur urdhėrin e All-llahut, a do ti dėnojė apo do ti falė pas pendimit.
All-llahu e di gjendjen e tyre dhe di ēbėn me tė.
107. (Nga hipokritėt mė tė shėmtuarit
janė) Edhe ata qė ndėrtuan xhami sherri, mosbesimi e pėrēarjeje mes besimtarėve
dhe ftuan nė pritje (solemne) atė qė mė parė kishte luftuar kundėr All-llahut
dhe tė dėrguarit tė Tij. Ata do tė betohen: Ne nuk kemi pasur tjetėr qėllim, vetėm
pėr tė mirė! Po All-llahu dėshmoi se ata vėrtet janė rrenacakė.
108. Ti mos u fal aty kurrė! Njė xhami
e cila qė prej ditės sė parė ėshtė themeluar nė respekt ndaj All-llahut (pa
hile), ėshtė mė e drejtė tė falesh nė tė, aty ka burra qė dėshir tė pastrohen
mirė, e All-llahu i do tė pastrit.
109. A ėshtė mė imirė ai qė ndėrtesėn e
vet e themeloi nė devotshmėri dhe nė kėnaqėsi tė All-llahut, apo ai qė nė
ndėrtesėn e vet e themeloi buzė bregut tė shembur e bashkė me tė bie nė zjarrin
e Xhehennemit? All-llahu nuk i udhėzon njerėzit zullumqarė.
110. Ndėrtesa e tyre tė cilėn e
ndėrtuan ata (e qė e shembi Pejgamberi) vazhdimisht do tė jetė mllef nė zemrat
e tyre, pos nėse pėlcasin zemrat e tyre. All-llahu di, ėshtė i
urtė.
111. All-llahu bleu prej besimtarėve
shpirtėrat dhe pasurinė e tyre me Xhennet. Luftojnė nė rrugėn e All-llahut,
mbysin dhe mbyten. (All-llahu dha) Premtim tė cilin e vėrtetoi nė Tevrat,
Inxhill e Kuran. E kush ėshtė mė zbatues i sigurt i premtimit tė vet se
All-llahu? Pra, gėzonju tregtisė qė bėtė me Tė. Ky ėshtė sukses i
madh.
112. (Tė Xhennetit janė) Edhe ata qė
pendohen, ata qė sinqerisht adhurojnė, ata qqė falenderojnė, ata qė agjėrojnė,
ata qė bėjnė ruku, qė bėjnė sexhde, qė urdhėrojnė pėr tė mira e ndalojnė nga tė
kėqijat, edhe pėrmbushin dispozitat e All-llahut. Pra, pėrgėzoj
besimtarėt.
113. Nuk ėshtė e drejtė pėr Pejgamberin
e as pėr besimtarėt tė kėrkojnė falje pėr idhujtarėt, edhe nėse janė tė afėrt
tė tyre, pasi qė ta kenė tė qartė se me tė vėrtet ata (idhujtarėt) janė banues
tė Xhehennemit.
114. Edhe lutja e Ibrahimit pėr babain
e vet nuk ishte tjetėr, pos pėr shkak tė njė premtimi qė ia pat premtuar atij,
e kur iu bė e qartė se ai ishte armik i All-llahut, u largua prej tij. Ska
dyshim, Ibrahimi ishte shumė i ndieshėmė dhe i butė.
115. All-llahu nuk e humb njė popoull
pasi qė ta ketė udhėzuar atė, para se tju sqarojė atyre se prej ēka duhet
ruajtur. All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr secilin send.
116. Ska dyshim se sundimi i qiėjve e
i tokės ėshtė i All-llahut, Ai jep jetė dhe vdekje, e ju, pėrveē All-llahut,
nuk keni pėrkrahės tjetėr.
117. All-llahu ia fali Pejgamberit,
edhe muhaxhirėve edhe ensarėve, tė cilėt nė ēastin e vėshtirė shkan pas tij,
kur (nga vėshtirėsitė) zemrat e njė grupi nga ata, gati u lėkundėn, por Ai ua
fali (i stabilizoi zemrat e tyre) atyre. Vėrtet Ai ėshtė i butė, i mėshirshėm
ndaj tyre.
118. (Ai u fali) Edhe atyre tė treve,
tė cilėve iu pat shtyrė aq (pranimi i pendimit) sa qė toka u bė e ngushtė pėr
ta, pėrkundėr gjerėsisė sė saj, kur u ngushtuan edhe shpirtėrat e tyre sa qė u
bindėn se nuk ka srehim prej All-llahut (tjetėr ku) pos te Ai. Prandaj edhe
atyre ua fali ai, nė mėnyrė qė tė pendohen. All-llahu pranon pendimin se ėshtė
mėshirues.
119. O ju qė besuat! Ta keni nė kujdes
All-llahun dhe tė jeni me ata tė drejtit.
120. Nuk ishte me vend pėr banorėt e
Medinės e as pėr ata qė ishin rreth tyre nga beduinėt, tė ngelin (pa shkuar)
pas tė dėrguarit tė All-llahut e as tė kursejnė veten e tyre ndaj vetes sė tij
(Pejgamberit). Nuk ishte me vend ngase, ata nuk i godet as rtja, as lodhja, as
uria kur janė nė rrugėn e All-llahut, dhe nuk shkelin ndonjė vend qė i hidhėron
mosbesimtarėt, dhe nuk arrijnė kundėr armikut ēkado qoftė (mbytje, robėrim tė
tyre ose ngadhėnjim mbi ta), vetėm se tė gjitha ato do tu evidentohen atyre si
vepėr e mirė (shpėrblyese). All-llahu nuk ua humb shpėrblimin
veprimirėve.
121. Dhe nuk japin kontribut, tė vogėl
ose tė madh, nuk kapėrcejnė ndonjė luginė, e qe tė mos u shenohet (pėr
shpėrblim) atyre, pėr ti shpėrblyer All-llahu mė sė miri atė qė
vepruan.
122. Nuk ėshtė e nevojshme tė dalin nė
luftė tė gjithė besimtarėt. E pėrse nga ēdo grumbull i tyre yė mos shkojė njė
grup pėr tu aftėsuar nė diturinė fetare, pėr ta mėsuar popullin e vet kur tė
kthehen te ata, nė mėnyrė qė ata ta kuptojnė (e tė ruhen).
123. O ju qė besuat! Luftoni
jobesimtarėt qė i keni afėr jush, e le ta ndiejnė prej jush grushtin e fortė
kundėr tyre. E dine se All-llahu ėshtė me tė devotshmit.
124. E kur zbret ndonjė kaptinė, ka
prej tyre qė thonė: Cilit prej jush ia shtoi kjo besimin? Sa u pėrket atyre
qė besuan, atyre u shtohet besimi dhe gėzohen pėr tė.
125. E sa u pėrket atyre qė kanė
sėmundje nė zemrat e tyre, ajo (zbritja e kaptinės) ndytėsisė sė tyre u shton
ndytėsi dhe ata vdesin si jobesimtarė.
126. A nuk e shohin ata se pėr ēdo vit
sprovohen njė herė apo dy herė, e pėrsėri nuk pendohen e as nuk
pėrkujtohen.
127. E kur zbret ndonjė sure, ata
shikojnė njėri-tjetrin (dhe thonė): A ju pa dikush? pastaj largohen.
All-llahu largoi zemrat e tyre (nga besimi) ngase janė popull qė nuk
kupton.
128. Ju erdhi i dėrguar nga mesi juaj.
Atij i vie rėndė pėr vuajtjet tuaja. I brengosur pėr besimtarėt, i butė dhe i
mėshirėshėm.
129. Po nėse refuzojnė, thuaj: Mė mjafton
All-llahu, ska zot pos Tij, te Ai mbėshtetem, e Ai ėshtė Zot i Arshit tė
madh!