9.Suretu Et-Tewbe 

  

1. Denoncim nga All-llahu dhe i dėrguari i Tij ndaj idhujtarėve me tė cilėt ju patėt lidhur kontratė (kumtesė pėr shkeputjen e marrėveshjes).  

2. Pra, ju (idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht) katėr muaj, e dine se fuqinė e All-llahut nuk mund ta bėni tė paaftė dhe se All-llahu mposhtė mohuesit.  

3. Dhe (ky ėshtė) njė kumtim nga All-llahu dhe i dėrguari i Tij, drejtuar gjithė njerėzve nė ditėn e haxhit tė madh, se All-llahu ėshtė tėrhequr prej (marrėveshjes sė) idhujtarėve, e njėkohėsisht edhe i dėrguari i Tij. Po, nėe pendoheni, do tė jetė mė mirė pėr ju, e nėse ia ktheni shpinėn (rrugės sė drejtė), ta dini se nuk mund t’i shpėtoni (ndjekjes sė) All-llahut. E, ti pėrgėzoji ata qė mohuan me njė dėnim tė padurueshėm.  

4. Pos atyre idhujarėve me tė cilėt keni lidhur marrėveshje, e tė cilėt nuk ju kanė shmengur asgjė dhe nuk e kanė ndihmuar askėnd kundėr jush, pra, edhe ju pėrmbushni marrėveshjen e tyre deri nė afatin e caktuar. S’ka dyshim se All-llahu i do tė devotshmit.  

5. E kur tė kalojnė muajtė e shenjtė, luftoni idhujtarėt kudo qė t’i gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, e vinju pritė nė ēdo shteg. Nė qoftė se pendohen, e falin namazin dhe e japin zeqatin, atėherė ua lėshoni rrugėn, se vėrtet All-llahu falė ėshtė mėshrues.  

6. E nėse ndokush prejidhujtarėve tė kėrkon strehim, ti strehoje nė mėnyrė qė t’i dėgjojė fjalėt e All-llahut (Kur’anin(, e mandej nė vendin e tij tė sigurt. Kėtė ngase ata janė popull qė nuk e dinė (tė vėrtetėn e fesė islame).  

7. Si mund tė kenė udhujtarėt besė (marrėveshje) te All-llahu dhe te i dėrguari i Tij, pėrveē atyre me tė cilėt keni lidhur marrėveshje pranė xhamisė sė shenjtė (Qabes), e derisa ata i pėrmbahe (marrėveshjes) pėrmbahuni edhe ju. All-llahu i do ata qė ruajnė besėn.  

8. Si (mund tė kenė besė) ata tė cilėt nėse ju mundin, nuk pėrfillin ndaj jush as farefisni dhe as marrėveshje. Ata ju bėjnė lajka me fjalėt e tyre kundėrshtojnė ngase shumica e tyre janė besėthyes.  

9. Ata i shkėmbyen ajetet e All-llahut pėr njė vlerė tė paktė dhe penguan nga rruga e Tij. Ata keq vepruan.  

10. Ata nuk respektojnė te asnjė besimtarė as farefisninė as marrėveshjen; si tė tillė janė pėrdhunues.  

11. Po, nėse ata pendohen,e falin namazin dhe e japin zeqatin, atėherė i keni vėllezė nė fe. Ne sqarojmė agumentet pėr ata njerėz qė kuptojnė.  

12. E nėse ata thyejnė zotimet e tyre pas marrėveshjes, ofendojnė fenė tuaj, atėherė luftoni krerėt e mohuesve. Ata vėrtet nuk kanė besė, luftoni qė tė frenohen (nga krimi e fyerja).  

13. Pėrse tė mos e luftoni njė popull qė thyen zotimete veta dhe tentuan tė dėbojnė tė dėrguarin? Nė tė vėrtetė ata ua filluan tė parėt luftėn. A u frikėsoheni atyre? Mė e drejtė ėshtė t’i frikėsoheni All-llahut, nėse jeni besimtarė.  

14. Luftoni ata, All-llahu i dėnon dhe i mposht ata nėpėrmjet jush, e juve ju ndihmon kundėr tyre dhe shėron zemrat e njerėzve besimtarė.  

15. dhe Ai mėnjanon brengat nga zemrat e tyre. All-llahu ia pranon pendimin atij qė do. All-llahu i di tė fshehtat, me urtėsi zgjidh ēėshtjet.  

16. A mos menduat se do tė mbeteni anash (pa u pravuar), e pa u sqaruar te All-llahu ata qė luftuanprej jush dhe, pėrpos All-llahut, pos tė dėrguarit tė Tij dhe pos besimtarėve, nukmorėn ndonjė tė jashtėm mik intim. All-llahu e di hollėsisht atė qė bėni ju.  

17. Nuk ėshtė e drejtė e idhujtarėve tė kujdesen pėr xhaminė e All-llahut, duke qenė se vetė dėshmojnė pėr veten e tyre se janė mohues. Tė tillėve u shkuan kot veprat e tyre dhe ata janė pėrgjithmonė nė zjarr.  

18. E drjtė e pėrkujdesjes sė xhamive tė All-llahut ėshtė vetėm e atij qė i ka besuar All-llahut dhe ditės sė mbramė e qė e falė namazin, jep zeqatin e nuk i frikėsohet askujt pos All-llahut. Tė tillėt do tė jenė tė udhėzuarit (nė rrugėn e drejtė).  

19. A mos e konsideruat dhėnien e ujit haxhinjve dhe kujdestarinė ndaj xhamisė sė shenjtė, si besimin e atij qė i besoi All-llahut dhe ditės sė fundit dhe qė luftoi nė rrugėn e All-llahut? Jo, ato nuk janė tė barabarta te All-llahu. Popullin mizor All-llahu nuk e vė nė rrugė tė drejtė.  

20. Ata tė cilėt besuan, migruan dhe luftuan me pasurinė dhe veten e tyre nė rrugėn e All-llahut, ata kanė pozitė mė tė larėt te All-llahu dhe vetėm ata janė fatlumė.  

21. Zoti i tyre i pėrgėzon ata me mėshirė nga Ai, me disponim ndaj tyre, me Xhennete ku ata do tė kenė nimet (hirėsi-mirėsi) tė pandėrprerė.  

22. Ata aty do tė jenė tė pasosur e te All-llahu ėshtė shpėrblim i madh.  

23. O ju qė besuat, mos u froni miqėsi (dashuri) prindėrve tuaj, as vėllezėrve tuaj, nėse ata vlerėsojnė mosbesim kundėr besimit. E kush prej jush miqėsohet me ta, ata janė mizor.  

24. Thuaj (o i dėrguar): “Nė qoftė se etėrit tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja, farefisi juaj, pasuria qė e fituat, tregėtia qė frikoheni se do tė dėshtojė, vendbanimet me tė cilat jeni tė kėnaqur, (tė gjitha kėto) janė mė tė dashura pėr ju se All-llahu, se i dėrguari i Tij dhe se lufta pėr nė rrugėn e Tij, atėherė, pritni derisa All-llahu tė sjellė vendimin e Tij. All-llahu nuk vė nė rrugėn e drejtė njerėzit e prishur.  

25. Nuk ka dyshim se All-llahu ju ka ndihmuar nė shumė beteja, e edhe nė ditėn e Hunejnit, kur juve ju mahnit numri i madh, i cili nuk ju vlejti asgjė, dhe me gjerėsinė e saj qė e kishte toka u ngushtua pėr ju, pastaj ju u zbrapsėt (ikėt).  

26. Pastaj All-llahun zbriti qetėsinė e vet nė tė dėrguarin e Tij dhe nė besimtarė, zbriti njė ushtri qė ju nuk e patė, i dėnoi ata qė mohuan, e ai ishte ndėshkim ndaj mosbesimtarėve.  

27. All-llahu pastaj i falė atij qė do. All-llahu falė shumė dhe mėshiron shumė.  

28. O ju qė besuat, vėrtetė idhujtarėt janė tė ndyrė, andaj pas kėtij viti tė mos i afrohen mė xhamisė sė shenjtė. Nėse i frikėsoheni skamjes All-llahu me dėshirėn e vet do t’ju pastroj me mirėsitė e Tij. All-llahu ėshtė i gjithdijshėm, ėshtė i urtė.  

29. Luftoni ata qė nuk besojnė All-llahun e as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė tė ndaluar (haram) atė qė e ndaloi All-llahu dhe i dėrguari i Tij, nuk besojnė fenė e vėrtetė, prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa ta japin xhizjen nė dorė e duke qenė tė mposhtur.  

30. E jehuditė thanė: Uzejri ėshtė djali i All-llahut , e tė kristerėt thanė: Mesihu ėshtė djalė i All-llahut. Ato ishim thėnie tė tyre me gojėt e tyre (fraza tė thata), qė imitojnė thėniet e jobesimtarėve tė mėhershėm. All-llahu i vraftė, si largohen (nga e vėrteta)! 

31. Ata i konsideruan “ahbarėt” (priftėr jehudi) tė tyre, “ruhbanėt” (murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain) birin e Merjemes, pėr zota pos All-llahut, ndėrsa ata nuk janė urdhėruar pėr tjetėr (nga pejgamberėt) pos pėr adhurimin ndaj All-llahut njė, e qė nuk ka tė adhuruar tjetėr pos tij. I lartė ėshtė Ai nga ēka i shoqėrojnė.  

32. Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e Tij ndonėse jobesimtarėt e urrejnė.  

33. Ai (All-llahu) ėshtė qė e dėrgoi tė dėrgarin e Tij me udhėzim tė drejtė e fe tė vėrtetė, e pėr ta bėrė qė tė dominojė mbi tė gjitha fetė, edhe pse e urrejtėn idhujtarėt.  

34. O ju qė besuat, vėrtet njė shumicė e parisė fetare e jehudive dhe e tė krishterėve, nė mėnyrė tė paligjshme e hanė pasurinė e njerėzve dhe pengijnė tė tjerėt nga rruga e All-llahut. Ata tė cilėt e ruajnė arin e argjendin e nuk e japin pėr rrugėn e All-llahut, lajmėroji pėr njė dėnim tė dhėmbshėm.  

35. Atė ditė kur ajo (pasuri e deponuar) fėrgohet nė prushin e Xhehennemit, e me tė (ashtu zharavė) lyhen ballėt, anėt dhe shpinat e tyre (do t’u thuhet): “Kjo ėshtė ajo qė e dispozituat pėr veten tuaj, pra shijoni atė qė e depozitonit!” 

36. Te All-llahu numri i muajve ėshtė dymbėdhjetė (sipas hėnės), ashtu si ėshtė nė librin e All-llahut prej ditės kur krijoi qiejt dhe tokėn. Prej tyre katėr janė tė shenjtė. Kjo ėshtė fe e drejtė. Pra, mos e ngarkoni (me mėkat) veten tuaj ata (katėr muaj). Luftoni tė gjithė idhujtarėt pa dallim, siē ju luftojnė ata juve pa dallm, e dinė se All-llahu ėshtė me ata qė ruhen (tė kėqiave).  

37. E shtyrja (e njė muaj nė vend tė njė tjetri) nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė rritje e mosbesimit, qė me tė edhe mė shumė humbin ata qė mohuan, pse nė njė vit e bėjnė tė lejuar atė (muajin e shenjtė), e nė njė vit tė ndaluar (tė shenjtė), e pėr tė pėrputhur numrin qė All-llahu i bėri tė shenjtė dhe me atė, e bėjnė tė lejuar atė qė All-llahu e ndaloi. Atyre u janė hijeshuar veprat e tyre tė kėqia. Po, All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin mohues.  

38. O ju qė besuat, ē’ėshtė me ju, qė kur ju thuhet: “Dilni nė rrugėn e All-llahut!”, ju rėndoheni pėrtokė? A jeni mė tė kėnaqur me jetėn e dunjasė, se sa me ahiretin? Kėnaqėsia e jetės sė dunjasė, nė krahasim me ahiretin ėshtė e vogėl! 

39. Nėse nuk dilni, Ai do t’ju dėnojė me njė dėnim tė dhembshėm, do t’ju zėvendėsojė me njė popull tjetėr dhe Atė nuk e dėmtoni aspak. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo gjė.  

40. Nėse nuk e ndihmoni atė (Muhammedin s. a. w. s. ), atė pra e ka ndihmuar All-llahu, kur e pėrzunė ata qė nuk besuan tė dytin prej dyve. Kur ishin nė shpellė, ai (Muhammedi s. a. w. s. ) i tha shokut tė vet (Ebu Bekrit r. a. ): “Mos u brengos, vėrtet All-llahu ėshtė me ne!” E All-llahu zbriti qetėsinė (sekinen) e Vet mbi tė, dhe e fuqizoi me fuqi qė ju nuk e patė dhe e bėri fjalėn e atyre qė nuk besuan mė tė ultėn, kurse fjala e All-llahut ėshtė mė e larta. All-llahu ėshtė i Fuqishmi, i Urti.  

41. Dilni me lehtėsi ose vėshtirėsi, dhe luftoni me pasurinė tuaj dhe me veten tuaj nė rrugėn e All-llahut; kjo ėshtė pėr ju mė e dobishmja, nėse e dini.  

42. Sikur tė ishte fitim i afėrt dhe udhėtim mesatar, ata (hipokritėt) do tė vinin pas teje, por pėr ta ishte largėsi e vėshtirė. Ata do tė betohen nė All-llahun: “Sikur tė kishim mundėsi, do tė dilnim me ju”. E shkatėrrojnė veten e tyre; All-llahu e di se ata janė rrenacakė.  

43. All-llahu ta fali ty (Muhammed) gabimin pse atyre ju dhe leje (tė ngelin pa dalė) para se tė bėhej pėr ty e qartė se cilėt ishin tė drejtė dhe t’i dije me kohė rrenacakėt.  

44. Ata qė besojnė All-llahun dhe botėn tjetėr, nuk tė kėrkojnė leje pėr tė mos luftuar me pasurinė dhe veten e tyre. All-llahu i di tė sinqertit.  

45. Vetėm ata qė nuk besojnė All-llahun dhe botėn tjetėr dhe qė zemrat e tyre janė tė dyshimta, tė kėrkojnė leje(pėr tė mos vajtur nė luftė), pra ata, sillen vėrdallė nė dyshimin e tyre.  

46. E sikur tė kishin dėshiruar ata tė dalin, do tė bėnin pėr tė (pėr luftė) ndonjė pėrgatitje, por All-llahu nuk e pėlqeu ngritjen e tyre, ndaj i zmbrapsi, dhe u ėshtė thėnė: “Rrini me tė paaftit ( fėmijėt, gratė e pleqtė).  

47. Edhe sikur tė dilnin me ju, ata nuk do t’ju shtonin tjetėr pos ngatėrresės dhe shumė shpejt do tė pėrēanin mesin tuaj, duke kėrkuar t’ju turbullojnė. E ndėr ju ka tė tillė qė i dėgjojnė ata. All-llahu i di shumė mirė hipokritėt.  

48. Ata edhe mė parė tentuan pėrēarjen tuaj, t’i ngatėrruan ty ēėshtjet derisa tė erdhi e vėrteta dhe ngadhėnjeu vendimi i All-llahut, pėrkundėr asaj qė ata e urrenin.  

49. Dhe prej tyre ka tė tillė qė thonė: “Mė lejo mua (tė mos shko nė luftė) e mos mė vė nė sprovė!” Ja, ata mu nė sprovė kanė rėnė (mė parė). Xhehennemi gjithsesi i pėrfshin nga tė gjitha anėt jobesimtarėt.  

50. Nėse ty tė takon ndonjė e mirė (nė luftė), ajo u vjen keq atyre, e nėse tė godet ndonjė e pakėndshme, ata thonė: “Ne edhe mė parė kemi ndėrmarrė pėr ēėshtjen tonė dhe kthehen tė gėzuar.  

51. Thuaj: “Neve nuk na godet asgjė tjetėr, pėrveē ēka na ka caktuar All-llahu; Ai ėshtė ndihmėtar yni”. Prandaj, vetėm All-llahut le t’i mbėshteten besimtarėt.  

52. Thuaj: “ē’pritni pėr ne tjetėr, pos njerės nga dy tė mirat (o fitues, o dėshmorė)? Ndėrsa ne presim pėr ju qė nga ana e All-llahut, ose nėpėrmjet duarve tona, t’ju godas me dėnim. Pra, ju pritni, e bashkė me ju presim edhe ne.  

53. Thuaj: “Shpenzuat ju me dėshirė a me dhunė, nuk u pranohet kurrsesi, vėrtet ju ishit popull i padėgjueshėm.  

54. Mospranimin e dhėnieve tė tyre nuk e pengoi tjetėr gjė vetėm pse ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, dhe namazin e falin vetėm me pėrtaci, e lėmoshėn nuk e japin ndryshe pos duke urrejtur.  

55. Prandaj, mos tė mahnitė (mos e shih tė mirė) pasuria e tyre e as fėmijėt e tyre, All-llahu do vetėm t’i dėnojė me to nė jetėn e kėsaj bote e t’ju nxjerrė shpirtėrat duke qenė ashtu qafira.  

56. Ata betohen nė All-llahun se vėrtet janė si ju, po ata nuk janė me ju, ata janė popull qė frikohet.  

57. Sikur tė gjenin ndonjė vendstrehim, ndonjė shpellė a ndonjė vrimė, ata do tė shkonin aty me vrapim.  

58. Ka prej tyre qė do tė bėjnė vėrejtjen nė ndarjen e lėmoshės, nėse u jepet nga ajo, ata mbesin tė kėnaqur, e nėse nuk u jepet, ata hidhėrohen.  

59. E sikur tė kėnaqeshin me atė qė ua dha All-llahu dhe idėrguari i Tij, e tė thonin: “Ne na mjafton All-llahu, All-llahu do tė na furnizojė nga tė mirat e Tij, e edhe i dėrguari i Tij, dhe se vetėm te All-llahu e mbėshtesim dėshirėn (do tė ishte shumė mė mirė pėr ta)”.  

60. All-llahu caktoi obligim qė lėmosha (zeqati etj. ) t’ju takojnė vetėm: tė varfėre (nevojtarėve), tė ngratėve (qė s’kanė fare(, punonjėsve 9qė e tubojnė), atyre qė duhet pėrfituar zemrat (tė dobėtve nė besim), e duhet dhėnė edhe pėr lirim nga robėria, tė mbyturve nė borgje, (luftėtarėve) nė rrugėn e All-llahut dhe atij qė ka ka mbetur nė rrugė. All-llahu e di gjendjen e robėrve, punon sipas urtėsisė sė vet.  

61. Ka prej tyre qė e ofendojnė Pejgamberin e thonė: “Ai ėshtė bėrė vesh (beson ēka dėgjon)”. Thuaj: “Ai ėshtė vesh itė mirės suaj (dėgjon tė mirėn dhe vepron e jo tė keqen), ai beson All-llahun (ēka i thotė), u zė besė beismtarėve dhe ėshtė mėshirues pėr ata qė besuan nga mesi juaj, e ata qė nuk e lėnė tė qetė tė dėrguarin e All-llahut, ata kanė dėnim tė dhėmbshėm.  

62. Ata ju betohen (muslimanėve) nė All-llahun pėr t’ju bėrė juve tė kėnaqur (se s’kanė qėllime tė kėqia), e me e drejtė ėshtė qė ata tė bėjnė tė kėnaqur All-llahun dhe tė dėrguarin r Tij (me adhurim dhe vepra tė sinqerta) nėse vėrtet janė besimtarė.  

63. A nuk e ditėn ata se kush kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, atij i ėshtė caktuar zjarri i Xhehennemit, ku do tė jenė pėrjetė, e ky ėshtė ai poshtėrimi madh.  

64. Hipokritėt kanė dro se do tė zbritet ndonjė kaptinė qė do tė nxjerr nė shesh atė qė kanė nė zemrat e tyre. Thuaj: “Ani, talluni!” All-llahu do ta zbulojė atė qė i frikėsoheni.  

65. E nėse i pye ti ata (pėrse tallen), do tė thonė: “Ne vetėm jemi mahnitur e dėfruar”. Thuaj : “A me All-llahun, librin dhe tė dėrguarin e Tij talleni?” 

66. Mos kėrkoni fare ndjesė, ju pasiqė (shpallėt se) besuat, keni mohuar. Nėse njė grupi nga ju i falim, grupin tjetėr e dėnojmė, ngase ishin kriminelė.  

67. Hipokritėt dhe hipokritet janė si njėri tjetri; urdhėrojnė pėr tė keqen e ndalojnė nga e mira dhe shrėngojnė duart e tyre. Harruan All-llahun (nuk i binden), prandaj Ai i harroi (nga mėshira). Nuk ka dyshim, hipokritėt janė ata tė prishurit.  

68. Hipokritėve dhe hipokriteve dhe jobesimtarėve All-llahu u ka pėrcaktuar zjarrin e Xhehennemit, ku do tė jenė pėrgjithmonė, ai mjafton pėr ta, dhe ata i ka mallkuar All-llahu. Ata kanė dėnim tė pandėrprerė.  

69. Ju hipokritė jeni si ata para jush, qė ishin mė tė fuqishėm se ju, kishin mė shumė pasuri e fėmijė, qė pėrjetuan ata qė u takoi, sikurse qė pėrjetuat edhe ju pjesėn tuaj, madje edhe ju u zhytėt (nė tė kėqija) siē u zhytėn ata. Tė tillėt asgjėsuan veprat e veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr, dhe tė tillėt janė plotėsisht tė dėshpruar.  

70. A nuk u arrijti atyre lajmi i atyre qė ishin mė heret si: i popullit tė Nuhut, i Adit, i Themudit, i popullit tė Ibrahimit, i atyre tė Medjemit dhe i tė rrotulluarve (populli i Lutit). Atyre u patėn ardhur tė dėrguarit e tyre me argumente. All-llahu (qė i shkatėrroi) nuk ua bėri atyre padrejtė, por ata ia bėnė padrejtė vetes.  

71. Besimtarėt dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėri-tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė, e ndalojnė nga e keqa, e falin namazin dhe japin zeqatin, respektojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. Tė tillėt do t’i mėshirojė All-llahu. All-llahu ėshtė ngadhnjyes, i urtė.  

72. Besimtarėve dhe besimtareve All-llahu u premtoi Xhennete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj, nė to do tė jenė pėrgjithmonė, dhe (u premtoi) vendbanime tė bukura nė Xhennetin e Adnit, edhe njė disponim nga All-llahu qė ėshtė mbi tė gjitha. Ky, pra ėshtė ai shpėtimi i madh.  

73. O Pejgamber, lufto jobesimtarėt dhe hipokritėt dhe sillu rreptė ndaj tyre - vendi i tyre ėshtė Xhehennemi qė ėshtė pėrfundimi mė i keq.  

74. Ata betohen nė All-llahun se kanė thėnė (asgjė tė keqe), e nė tė vėrtetė, kanė thėnė fjalė qė nuk pėrkojnė me besimin, dhe pasi patėn shprehur besimin ata e mohuan, dhe u pėrpoqėn pėr atė (mbytjen e Pejgamberit) qė nuk e arritėn. Ata nuk urrejnė pėr tjetėr pos pse All-llahu nga mirėsitė e Tij dhe i dėrguari i begatoi ata. Nėse ata pendohen do tė jetė mė mirė pėr ta, e nėse refuzojnė, All-llahui dėnon me njė dėnim tė dhembshėm si nė kėtė botė ashtu edhe nė botėn tjetėr. E nė kėtė rruzull tė tokės nuk ka pėr ta as mbrojtės, e as ndihmės.  

75. E prej tyre (hipokritėve) pati sish qė i patėn dhėnė besėn All-llahut qė: “Nėse na jep (All-llahu) nga mirėsia e Tij, ne do tė ndajmė lėmoshė dhe do tė bėhemi prej punėmirėve.  

76. Kur ju dha (All-llahu) nga tė mirat e Veta, ata bėnė koprraci me atė (qė u dha), ethyen besėn dhe u zbrapsen nga respekti ndaj All-llahut.  

77. Dhe pėr shkak se u thyen besėn qė i patėn dhėnė All-llahut, dhe pėr shkak tė asaj se gėnjenin, All-llahu u ngjeshi hipokrizinė nė zemrat e tyre deri nė ditėn qė e takojnė Atė.  

78. A nuk e ditėn ata se All-llahu e di fshehtėsinė e tyre (nė zemra), bisedėn e tyre, dhe se Ai (All-llahu) i di tė gjiha tė fshehtat.  

79. Ata (hipokritė) qė i pėrqeshnin besimtarėt, qė me vullnetin e vet japin lėmoshė, i pėrqeshin edhe ata tė cilėt nuk kanė mė shumė se ēka ėshtė e domosdoshme pėr jetesėn e tyre, e njėkohėsisht tallen me ta, All-llahu u dha shpėrblimin e taljeve tė tyre - dėnimin mė tė rėndė.  

80. Kėrko falje pėr ta ose mos kėrko (ėshtė njejtė), e edhe nėse kėrkon falje shtatėdhjetė herė, All-llahu nuk do t’ua falė, sepse ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė (tė shpėtimit) ata qė nuk respektojnė.  

81. Ata (hipokritė) qė mbetėn (pa shkuar nė luftė), u gėzuan pėr ndejen e tyre pas tė dėrguarit tė All-llahut dhe nuk dėshiruan qė tė luftonin me pasurinė dhe veten e tyre nė rrugėn e All-llahut dhe thanė: “Mos dilni (nė luftė) nė vapė!” Thuaju: “Zjarri i Xhehennemit ka vapėn edhe mė tė fortė, nėse janė qė kuptojnė!” 

82. Le tė qeshin pak (nė dynja) e le tė qajnė shumė (nė botėn tjetėr). Ai ėshtė shpėrblim i asaj qė fituan.  

83. Nėse All-llahu tė kthen ty (prej Tebukut) te ndonjė grup i tyre (hipokritėve), e ata tė kėrkojnė leje pėr tė dalė (me ty nė ndonjė luftė), thuaju: “Ju nuk do tė dilni kurrė me mua dhe kurrė nuk do tė luftoni ndonjė armik sė bashku me mua! Ju ishit tė kėnaqur herėn e parė qė nuk luftuat, pra rrini me ata qė mbetėn!” 

84. Dhe asnjėrit prej tyre kur tė vdesin, mos ia fal namazin (e xhenazės) kurrė, e as mos qėndro pranė varrit tė tij (pėr lutje e vizitė), pse ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe vdiqėn kryeneēė.  

85. Po ty tė mos duket e mirė pasuria e tyre dhe fėmijėt e tyre. All-llahu deshi t’i mundojė me tė nė kėtė botė dhe t’u dalė shpirti duke qenė mohues.  

86. E kur zbritėt njė kaptinė (qė thotė): tė besoni All-llahun dhe luftoni sė bashku me tė dėrguarin e Tij, ata tė pasurit kėrkuan leje prej teje dhe thanė: “Na le tė mbesim me ata qė rrinė!” 

87. U pajtuan tė mbesin me ata qė nuk vajtėn (nė luftė). Po zemrat e tyre janė mbyllur, andaj ata nuk kuptojnė.  

88. Por, i dėrguari, e sė bashku me tė edhe ata qė besuan, luftuan me pasurinė dhe veten e tyre dhe atyre u takuan tė gjitha tė mirat, ata janė tė shpėtuarit.  

89. All-llahu u ka pėrgatitur atyre Xhennete qė nė tė rrjedhin lumenj, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė. Ai ėshtė suksesi i madh.  

90. Disa nga arabėt beduinė qė kėrkuan falje, erdhėn pėr t’iu dhėnė leje (tė mos shkonin nė luftė), e ata tė tjerėt qė kishin gėnjyer (me besim) All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij ishin ndalė (paleje). Ata qė prej tyre nuk besuan, do t’i godasė dėnim i ashpėr.  

91. Nuk ėshtė ndonjė mėkat pėr tė dobėtit, as pėr tė sėmurėt, e as pėr ata qė nuk kanė me ēka tė pėrgatiten, kur janė tė sinqertė ndaj All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, pra pėr tė mirėt nuk ka rrugė qortimi. All-llahu falė shumė, ėshtė mėshirues.  

92. (nuk ka qortim) Dhe as pėr atė qė kur erdhėn te ti pėr t’i bartur me kafshė, u the: “Nuk kam me ēka t’ju bartė. Ata u kthyen, e prej pikėllimit se nuk kishin me ēka tė pėrgatiteshin nga sytė e tyre ridhnin lotė.  

93. E keqja ėshtė pėr ata qė duke qenė pasanikė kėrkuan leje dhe u pajtuan tė mbeteshin me ata qė nuk vajtėn. Po, All-llahu ka vulosur zemrat e tyre, ata nuk do tė gjejnė rrugė.  

94. Kur tė ktheheni te ata, ata do t’ju kėrkojnė falje, thuanju: “Mos u arsyetoni, ne nuk ju besojmė, pėr gjendjen e juaj na ka njoftuar All-llahu. Veprėn tuaj do t shohė All-llahu dhe i dėrguari i Tij, e pastaj ju do tė ktheheni te Ai qė i di tė fshehtat dhe tė dukshmet, e Ai do t’ju lajmėrojė pėr atė qė keni vepruar.  

95. Ata do t’ju betohen nė All-llahun, kur tė ktheheni te ata, pėr tė mos i qortuar, ju pra hiqnu tyre ata janė tė ndyrė, e vendi i tyre do tė jetė Xhehennemi, shpėrblim pėr atė qė fituan.  

96. Ata ju betohen juve qė tė jeni tė kėnaqur ndaj tyre, e nėse ju shprehni kėnaqėsi, All-llahu nuk ėshtė i kėnaqur me popullin e paturpshėm.  

97. Arabėt beduinė janė tė pajisur me mohim e hipokrizi mė tė fortė, dhe janė mė tė pėrshtatshėm pėr tė mos i njohur dispozitat qė ia zbriti tė dėrguarit tė Tij All-llahu. All-llahu i di ēėshtjet, Ai ėshtė i urtė.  

98. Ka disa beduinė qė pėr atė qė e jep, e konsideron si tė dėshtuar dhe presin kthesa kundėr jush. Kundėr tyre e ardhmja qoftė e keqe! All-llahu dėgjon, di.  

99. Po, ka edhe disa nga beduinėt qė besojnė All-llahun dhe botėn tjetėr dhe atė qė e japin e konsiderojnė afrim te All-llahu dhe bekim te i dėrguari. Veni re, ato janė afrime te All-llahu pėr ta, e All-llahu do t’i pėrfshijė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė dhe ėshtė mėshirues.  

100. All-llahu ėshtė i kėnaqur me tė hershmit e parė prej muhaxhirėve (migruesve) dhe prej ensarėve (vendasve-ndihmėtarė) dhe prej atyre qė i pasuan ata me punė tė mira,e edhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Atyre u ka pėrgatitur Xhennete, nė tė cilėtrrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrjetė tė pasosur. E ky ėshtė fitim i madh.  

101. Edhe rreth jush ka beduinė qė janė hipokritė, e edhe nga banorėt e Medinės qė janė pėrcaktuar pėr hipokrizi. ti nuk i di ata, Ne i dimė, ata do t’i dėnojmė dy herė, pastaj shtyhen nė dėnimin e madh.  

102. Ka edhe tė tjerė qė i kanė pranuar mėkatet e veta: ata pėrzien vepra tė mira, e edhe tė tjeatė kėqija. Atyre do t’ua falė All-llahu, se Ai i falė atij qė pendohet, e mėshiron atė qė pėrmirėsohet.  

103. Merr prej pasurisė sė tyre (tė atyre qė pranuan gabimin) lėmoshė qė t’i pastrosh me tė dhe t’u shtosh (tė mirat) dhe njėkohėsisht lutu pėr ta, se lutja jote ėshtė qetėsim pėr ta. All-llahu dėgjon dhe sheh.  

104. A nuk e ditėn ata se All-llahu ėshtė ai qė ranon pendimin e robėve tė vet, pranon lėmoshat dhe se, vetėm All-llahu ėshtė Ai qė shumė pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.  

105. Dhe thuaj: “Veproni, All-llahu do ta shohė veprėn tuaj, edhe i dėrguari i Tij e besimtarėt, e vonė do tė ktheheni te njohėsi i tė fshehės dhe tė dukshmes, e do t’ju njoftojė pėr atė qė vepruat.  

106. Ka edhe tė tjerėqė janė duke pritur urdhėrin e All-llahut, a do t’i dėnojė apo do t’i falė pas pendimit. All-llahu e di gjendjen e tyre dhe di ē’bėn me tė.  

107. (Nga hipokritėt mė tė shėmtuarit janė) Edhe ata qė ndėrtuan xhami sherri, mosbesimi e pėrēarjeje mes besimtarėve dhe ftuan nė pritje (solemne) atė qė mė parė kishte luftuar kundėr All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij. Ata do tė betohen: “Ne nuk kemi pasur tjetėr qėllim, vetėm pėr tė mirė!” Po All-llahu dėshmoi se ata vėrtet janė rrenacakė.  

108. Ti mos u fal aty kurrė! Njė xhami e cila qė prej ditės sė parė ėshtė themeluar nė respekt ndaj All-llahut (pa hile), ėshtė mė e drejtė tė falesh nė tė, aty ka burra qė dėshir tė pastrohen mirė, e All-llahu i do tė pastrit.  

109. A ėshtė mė imirė ai qė ndėrtesėn e vet e themeloi nė devotshmėri dhe nė kėnaqėsi tė All-llahut, apo ai qė nė ndėrtesėn e vet e themeloi buzė bregut tė shembur e bashkė me tė bie nė zjarrin e Xhehennemit? All-llahu nuk i udhėzon njerėzit zullumqarė.  

110. Ndėrtesa e tyre tė cilėn e ndėrtuan ata (e qė e shembi Pejgamberi) vazhdimisht do tė jetė mllef nė zemrat e tyre, pos nėse pėlcasin zemrat e tyre. All-llahu di, ėshtė i urtė.  

111. All-llahu bleu prej besimtarėve shpirtėrat dhe pasurinė e tyre me Xhennet. Luftojnė nė rrugėn e All-llahut, mbysin dhe mbyten. (All-llahu dha) Premtim tė cilin e vėrtetoi nė Tevrat, Inxhill e Kur’an. E kush ėshtė mė zbatues i sigurt i premtimit tė vet se All-llahu? Pra, gėzonju tregtisė qė bėtė me Tė. Ky ėshtė sukses i madh.  

112. (Tė Xhennetit janė) Edhe ata qė pendohen, ata qė sinqerisht adhurojnė, ata qqė falenderojnė, ata qė agjėrojnė, ata qė bėjnė ruku, qė bėjnė sexhde, qė urdhėrojnė pėr tė mira e ndalojnė nga tė kėqijat, edhe pėrmbushin dispozitat e All-llahut. Pra, pėrgėzoj besimtarėt.  

113. Nuk ėshtė e drejtė pėr Pejgamberin e as pėr besimtarėt tė kėrkojnė falje pėr idhujtarėt, edhe nėse janė tė afėrt tė tyre, pasi qė ta kenė tė qartė se me tė vėrtet ata (idhujtarėt) janė banues tė Xhehennemit.  

114. Edhe lutja e Ibrahimit pėr babain e vet nuk ishte tjetėr, pos pėr shkak tė njė premtimi qė ia pat premtuar atij, e kur iu bė e qartė se ai ishte armik i All-llahut, u largua prej tij. S’ka dyshim, Ibrahimi ishte shumė i ndieshėmė dhe i butė.  

115. All-llahu nuk e humb njė popoull pasi qė ta ketė udhėzuar atė, para se t’ju sqarojė atyre se prej ēka duhet ruajtur. All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr secilin send.  

116. S’ka dyshim se sundimi i qiėjve e i tokės ėshtė i All-llahut, Ai jep jetė dhe vdekje, e ju, pėrveē All-llahut, nuk keni pėrkrahės tjetėr.  

117. All-llahu ia fali Pejgamberit, edhe muhaxhirėve edhe ensarėve, tė cilėt nė ēastin e vėshtirė shkan pas tij, kur (nga vėshtirėsitė) zemrat e njė grupi nga ata, gati u lėkundėn, por Ai ua fali (i stabilizoi zemrat e tyre) atyre. Vėrtet Ai ėshtė i butė, i mėshirshėm ndaj tyre.  

118. (Ai u fali) Edhe atyre tė treve, tė cilėve iu pat shtyrė aq (pranimi i pendimit) sa qė toka u bė e ngushtė pėr ta, pėrkundėr gjerėsisė sė saj, kur u ngushtuan edhe shpirtėrat e tyre sa qė u bindėn se nuk ka srehim prej All-llahut (tjetėr ku) pos te Ai. Prandaj edhe atyre ua fali ai, nė mėnyrė qė tė pendohen. All-llahu pranon pendimin se ėshtė mėshirues.  

119. O ju qė besuat! Ta keni nė kujdes All-llahun dhe tė jeni me ata tė drejtit.  

120. Nuk ishte me vend pėr banorėt e Medinės e as pėr ata qė ishin rreth tyre nga beduinėt, tė ngelin (pa shkuar) pas tė dėrguarit tė All-llahut e as tė kursejnė veten e tyre ndaj vetes sė tij (Pejgamberit). Nuk ishte me vend ngase, ata nuk i godet as rtja, as lodhja, as uria kur janė nė rrugėn e All-llahut, dhe nuk shkelin ndonjė vend qė i hidhėron mosbesimtarėt, dhe nuk arrijnė kundėr armikut ēkado qoftė (mbytje, robėrim tė tyre ose ngadhėnjim mbi ta), vetėm se tė gjitha ato do t’u evidentohen atyre si vepėr e mirė (shpėrblyese). All-llahu nuk ua humb shpėrblimin veprimirėve.  

121. Dhe nuk japin kontribut, tė vogėl ose tė madh, nuk kapėrcejnė ndonjė luginė, e qe tė mos u shenohet (pėr shpėrblim) atyre, pėr t’i shpėrblyer All-llahu mė sė miri atė qė vepruan.  

122. Nuk ėshtė e nevojshme tė dalin nė luftė tė gjithė besimtarėt. E pėrse nga ēdo grumbull i tyre yė mos shkojė njė grup pėr t’u aftėsuar nė diturinė fetare, pėr ta mėsuar popullin e vet kur tė kthehen te ata, nė mėnyrė qė ata ta kuptojnė (e tė ruhen).  

123. O ju qė besuat! Luftoni jobesimtarėt qė i keni afėr jush, e le ta ndiejnė prej jush grushtin e fortė kundėr tyre. E dine se All-llahu ėshtė me tė devotshmit.  

124. E kur zbret ndonjė kaptinė, ka prej tyre qė thonė: “Cilit prej jush ia shtoi kjo besimin?” Sa u pėrket atyre qė besuan, atyre u shtohet besimi dhe gėzohen pėr tė.  

125. E sa u pėrket atyre qė kanė sėmundje nė zemrat e tyre, ajo (zbritja e kaptinės) ndytėsisė sė tyre u shton ndytėsi dhe ata vdesin si jobesimtarė.  

126. A nuk e shohin ata se pėr ēdo vit sprovohen njė herė apo dy herė, e pėrsėri nuk pendohen e as nuk pėrkujtohen.  

127. E kur zbret ndonjė sure, ata shikojnė njėri-tjetrin (dhe thonė): “A ju pa dikush?” pastaj largohen. All-llahu largoi zemrat e tyre (nga besimi) ngase janė popull qė nuk kupton.  

128. Ju erdhi i dėrguar nga mesi juaj. Atij i vie rėndė pėr vuajtjet tuaja. I brengosur pėr besimtarėt, i butė dhe i mėshirėshėm.  

129. Po nėse refuzojnė, thuaj: “Mė mjafton All-llahu, s’ka zot pos Tij, te Ai mbėshtetem, e Ai ėshtė Zot i Arshit tė madh!”