98.Suretu El Bejjine 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ata nga ithtarėt e librit dhe idhujtarėt, tė cilėt nuk besuan, nuk iu ndanė (besimit tė tyre) derisa atyre u erdhi argumenti i qartė, 

2. I dėrguari prej All-llahut, qė lexon fletė tė pastra, 

3. Nė tė cilat ka vetėm dispozita tė drejta. 

4. Dhe ata tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, nuk u ndanė vetėm pasi qė u erdhi argumenti. 

5. E duke qenė se ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin All-llahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, tė japin zeqatin, se ajo ėshtė feja e drejtė. 

6. S’ka dyshim se ata, tė cilėt nuk besuan nga ithtarėt e librit dhe nga idhujtarėt, do tė jenė nė zjarrin e Xhehennemit, aty do tė jenė pėrgjithmonė. Tė tilėt janė krijesa mė e dėmshme. 

7. Ndėrsa, ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, tė tillėt janė krijesa mė e dobishme. 

8. Shpėrblimi pėr ta te Zoti i tyre janė: vendet ne Xhennete nėpėr tė cilėt burojnė lumenj, e aty janė pėrgjithmonė, pakėputur. All-llahu ėshtė i kėnaqur ndaj tyre, e edhe ata tė kėnaqur prej Tij. E ky ėshtė pėr atė, qė i ka pasur frikėn Zotit tė vet.